Ukmergės žinios

Grei­to­sios pa­gal­bos me­di­kai šiuo me­tu su­lau­kia treč­da­liu iš­kvie­ti­mų dau­giau nei vi­du­ti­niš­kai. Per karš­čius pa­dau­gė­ja tra­di­ci­nių gry­nai va­sa­riš­kų pra­ne­ši­mų apie vabz­džių su­gel­tus žmo­nes bei po mau­dy­nių pra­si­dė­ju­sius au­sų ne­ga­la­vi­mus.

Vil­ma NEMUNAITIENĖ

Gedimino Nemunaičio nuotr. Nors ir karšta, persišaldyti galima ir vasarą.

Uk­mer­gės pir­mi­nės svei­ka­tos prie­žiū­ros cen­tro vy­riau­sio­ji gy­dy­to­ja Ja­ni­na Ga­liaus­kie­nė pa­sa­ko­jo, kad pa­tys va­sa­riš­kiau­si pra­ne­ši­mai šiuo me­tu su­si­ję su vabz­džių įkan­di­mais. Žmo­nės jaut­riai re­a­guo­ja į to­kius da­ly­kus ir daž­nai te­le­fo­nu tei­rau­ja­si pa­ta­ri­mo, ką da­ry­ti įgė­lus bi­tei ar vaps­vai.

Daž­niau­siai to­kiu at­ve­ju už­ten­ka pro­fe­sio­na­laus pa­ta­ri­mo, ko­kiu te­pa­liu­ku pa­tep­ti įkan­di­mo vie­tą ir kad ją pa­si­steng­tų at­šal­dy­ti. Į  li­go­ni­nę nuo vabz­džių nu­ken­tė­ję žmo­nės ve­ža­mi re­tai. Ta­čiau ne­se­niai toks at­ve­jis bu­vo už­fik­suo­tas.

Di­džiau­sia grės­mė, kai vabz­dys įge­lia aler­giš­kam žmo­gui. Tuo­met net vie­nos bi­tės „bu­či­nys“ ga­li bū­ti mir­ti­nas. Toks žmo­gus pri­va­lo kuo sku­biau iš­ger­ti prie­ša­ler­gi­nius vais­tus. Pa­vo­jus ky­la ir tuo­met, kai su mais­tu ar gė­ri­mu pa­te­ku­si į bur­ną bi­tė ar vaps­va įge­lia į ger­klę, lie­žu­vį.

Vy­riau­sio­ji gy­dy­to­ja pa­ste­bi, kad va­sa­rą tra­di­ciš­kai pa­daž­nė­ja pa­cien­tų, be­si­skun­džian­čių už­si­kim­šu­sio­mis au­si­mis. Pa­pras­tai to­kie ne­ga­la­vi­mai at­si­ran­da po nar­dy­mo, kuo­met iš­brinks­ta au­sy­se esan­tys sie­ros kamš­čiai.

Daž­nes­ni šiuo me­tu ir per­si­šal­dy­mai, aukš­ta tem­pe­ra­tū­ra, ger­klės skaus­mai – ypač vai­kams. Tai su­si­ję su mau­dy­nė­mis, skers­vė­jais, stai­giu tem­pe­ra­tū­ros pa­si­kei­ti­mu pa­bu­vus kon­di­cio­nie­riais vė­si­na­mo­se pa­tal­po­se ar au­to­mo­bi­liuo­se.

Va­sa­ra – me­tas, kuo­met daug lai­ko pra­lei­džia­ma be­si­links­mi­nant gam­to­je. O ka­dan­gi yra daug žmo­nių, ne­mo­kan­čių tai­kiai links­min­tis, pa­dau­gė­ja muš­ty­nių me­tu pa­tir­tų trau­mų.

Tra­di­ci­niai va­sa­riš­ki ir dėl karš­čių at­si­ra­dę svei­ka­tos su­tri­ki­mai: šir­dies veik­los ne­ga­la­vi­mai, aukš­tas krau­jo­spūdis.

Grei­to­sios pa­gal­bos me­di­kai  šiuo me­tu per pa­rą su­lau­kia maž­daug 100 li­go­nių skun­dų. Tiek pat ar­ba dau­giau bū­na tik gri­po epi­de­mi­jos me­tu.

J. Ga­liaus­kie­nė pa­sa­ko­jo, kad „grei­to­ji“ iš­sku­ba maž­daug pas treč­da­lį skam­bi­nu­sių pa­cien­tų. O skam­bu­čių skai­čius, de­ja, pri­klau­so ne tik nuo oro tem­pe­ra­tū­ros, bet ir nuo mė­nu­lio fa­zės.

Il­ga­me­tė grei­to­sios pa­gal­bos dar­buo­to­jų sta­tis­ti­ka by­lo­ja: treč­da­lis jiems ad­re­suo­tų te­le­fo­no skam­bu­čių – be­rei­ka­lin­gi truk­dy­mai, treč­da­lis – li­gos, treč­da­lis – trau­mos.

De­ja, at­si­ran­da žmo­nių, tie­siog no­rin­čių pa­si­nau­do­ti grei­to­sios pa­gal­bos au­to­mo­bi­liu kaip tak­si. Pri­si­me­na ge­ro­kai su­pyk­džiu­sį iš­kvie­ti­mą, kuo­met mo­te­riš­kė tvir­ti­no sto­vin­ti Pi­vo­ni­jos mik­ro­ra­jo­ne ir jai la­bai la­bai blo­ga. Nu­va­žia­vę me­di­kai ra­do mo­te­rį gir­tu­tė­lę. Ji pa­pra­šė nu­ga­ben­ti iki Pa­ši­lės, kur ne­va gy­ve­na pa­gal­bą su­teik­ti ga­lin­tys drau­gai. „Ta­da la­bai su­py­kau, net po­li­ci­jai pra­šy­mą pa­ra­šiau“, – pa­sa­ko­jo PSPC va­do­vė.