





| Vasarą pacientai skundžiasi vasariškomis ligomis |
|
|
|
|
Greitosios pagalbos medikai šiuo metu sulaukia trečdaliu iškvietimų daugiau nei vidutiniškai. Per karščius padaugėja tradicinių grynai vasariškų pranešimų apie vabzdžių sugeltus žmones bei po maudynių prasidėjusius ausų negalavimus. Vilma NEMUNAITIENĖ
Gedimino Nemunaičio nuotr. Nors ir karšta, persišaldyti galima ir vasarą. Ukmergės pirminės sveikatos priežiūros centro vyriausioji gydytoja Janina Galiauskienė pasakojo, kad patys vasariškiausi pranešimai šiuo metu susiję su vabzdžių įkandimais. Žmonės jautriai reaguoja į tokius dalykus ir dažnai telefonu teiraujasi patarimo, ką daryti įgėlus bitei ar vapsvai. Dažniausiai tokiu atveju užtenka profesionalaus patarimo, kokiu tepaliuku patepti įkandimo vietą ir kad ją pasistengtų atšaldyti. Į ligoninę nuo vabzdžių nukentėję žmonės vežami retai. Tačiau neseniai toks atvejis buvo užfiksuotas. Didžiausia grėsmė, kai vabzdys įgelia alergiškam žmogui. Tuomet net vienos bitės „bučinys“ gali būti mirtinas. Toks žmogus privalo kuo skubiau išgerti priešalerginius vaistus. Pavojus kyla ir tuomet, kai su maistu ar gėrimu patekusi į burną bitė ar vapsva įgelia į gerklę, liežuvį. Vyriausioji gydytoja pastebi, kad vasarą tradiciškai padažnėja pacientų, besiskundžiančių užsikimšusiomis ausimis. Paprastai tokie negalavimai atsiranda po nardymo, kuomet išbrinksta ausyse esantys sieros kamščiai. Dažnesni šiuo metu ir persišaldymai, aukšta temperatūra, gerklės skausmai – ypač vaikams. Tai susiję su maudynėmis, skersvėjais, staigiu temperatūros pasikeitimu pabuvus kondicionieriais vėsinamose patalpose ar automobiliuose. Vasara – metas, kuomet daug laiko praleidžiama besilinksminant gamtoje. O kadangi yra daug žmonių, nemokančių taikiai linksmintis, padaugėja muštynių metu patirtų traumų. Tradiciniai vasariški ir dėl karščių atsiradę sveikatos sutrikimai: širdies veiklos negalavimai, aukštas kraujospūdis. Greitosios pagalbos medikai šiuo metu per parą sulaukia maždaug 100 ligonių skundų. Tiek pat arba daugiau būna tik gripo epidemijos metu. J. Galiauskienė pasakojo, kad „greitoji“ išskuba maždaug pas trečdalį skambinusių pacientų. O skambučių skaičius, deja, priklauso ne tik nuo oro temperatūros, bet ir nuo mėnulio fazės. Ilgametė greitosios pagalbos darbuotojų statistika byloja: trečdalis jiems adresuotų telefono skambučių – bereikalingi trukdymai, trečdalis – ligos, trečdalis – traumos. Deja, atsiranda žmonių, tiesiog norinčių pasinaudoti greitosios pagalbos automobiliu kaip taksi. Prisimena gerokai supykdžiusį iškvietimą, kuomet moteriškė tvirtino stovinti Pivonijos mikrorajone ir jai labai labai bloga. Nuvažiavę medikai rado moterį girtutėlę. Ji paprašė nugabenti iki Pašilės, kur neva gyvena pagalbą suteikti galintys draugai. „Tada labai supykau, net policijai prašymą parašiau“, – pasakojo PSPC vadovė.
|