• Increase font size
  • Default font size
  • Decrease font size
  • default color
  • cyan color
  • red color

Ukmergės žinios

Member Area

Nuo bet kurios dienos visuose pašto skyriuose ir "Lietuvos ryto" biure galite užsiprenumeruoti laikraštį "Ukmergės žinios".

Kapinių ramybę drumsčia gyvieji PDF Spausdinti E-mail

Nors am­ži­no­jo po­il­sio at­gu­lu­sių­jų vie­to­je tu­rė­tų vieš­pa­tau­ti ra­my­bė, ji trik­do­ma net ir čia. Vie­ni į ka­pi­nes už­su­ka iš­ger­ti, ki­ti joms „pa­au­ko­ja“ pa­dan­gų ar bal­dų, o pa­tys įžū­liau­sie­ji sa­vi­na­si tai, kas yra skir­ta pa­lai­do­tiems žmo­nėms.

Vai­do­tė GRIŠKEVIČIŪTĖ

kapin_010

Au­to­rės nuotr. Mi­ru­sių­jų po­il­sio vie­to­je su­lau­kia­ma ir va­gių, ir šiukš­lin­to­jų, ir gir­tau­to­jų...

 

Uk­mer­gės po­li­ci­jos įstai­go­je pa­si­py­lė pra­ne­ši­mai apie iš Duks­ty­nos ka­pi­nių dings­tan­čias pa­min­klų de­ta­les. Jau an­tra sa­vai­tė, kai žmo­nės kas­dien pra­ne­ša apie nuo ar­ti­mų­jų ka­pų pa­min­klų nu­lup­tus kry­žius, rai­des.

Iš ka­pi­nių „iš­ke­lia­vo“ de­šim­tys me­ta­li­nių kry­že­lių, ar­ti­mų­jų ka­pus tvar­kan­tie­ji pa­si­ge­do žal­va­ri­nių ro­žių. Pra­neš­ta apie din­gu­sį žal­va­ri­nį sen­ti­kių kry­žių, taip pat va­rio imi­ta­ci­jos kry­žių su Jė­zaus at­vaiz­du. Pa­tir­ti nuos­to­liai skai­čiuo­ja­mi tūks­tan­čiais li­tų.

Ka­pi­nių pri­žiū­rė­to­ju dir­ban­čiam ir su įvai­rio­mis pro­ble­mo­mis mi­ru­sių­jų lai­do­ji­mo vie­to­se su­si­du­rian­čiam Jo­nui Mo­tie­jū­nui to­kio ne­do­rė­lių aki­plė­šiš­ku­mo dar ne­te­ko re­gė­ti. Sa­ko, kad per pen­ke­rius jo dar­bo Uk­mer­gės mies­to se­niū­ni­jo­je me­tus tai pir­mas toks in­ci­den­tas. Ka­pa­vie­tes puo­šian­tys pa­min­klai ar kry­žiai iki šiol dar nie­kam ne­bu­vo už­kliu­vę.

Tie, ku­rie ka­pi­nė­se ap­si­lan­ko ki­tais tiks­lais nei am­ži­no­jo po­il­sio iš­ėju­sių­jų ar­ti­mie­ji, nu­si­tai­ko į ki­to­kius čia esan­čius daik­tus. Tai iš­rau­na gė­les, iš­va­gia puokš­te­les, bū­na, kad ir žva­kes su­si­ren­ka. Pri­žiū­rė­to­jas svars­to, jog ši­taip el­gia­si to­dėl, kad vo­gi­nius ga­lė­tų par­duo­ti. Nors, anot jo, yra ir to­kių, ku­rie sve­ti­mo­mis „gė­ry­bė­mis“ pa­pras­čiau­siai pa­da­bi­na ka­pus, kur pa­lai­do­ti jų pa­čių bran­gūs žmo­nės.

Ta­čiau su van­da­liz­mu ka­pi­nė­se su­si­ju­sių įvy­kių jų pri­žiū­rė­to­jas ne­pri­si­me­na.

Tie­sa, po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­te prieš ku­rį lai­ką bu­vo tir­tas nu­si­kal­ti­mas, įvyk­dy­tas Pa­ši­lė­je esan­čio­se ka­rių ka­pi­nė­se.

Atkelta iš 1 p.

Se­niū­ni­jai yra te­kę pa­si­rū­pin­ti tuo, kad nuo jų pa­min­klo ding­tų da­žais iš­purkš­tas už­ra­šas.

Taip pat ka­po iš­nie­ki­ni­mo by­la bu­vo pra­dė­ta ir dėl Pi­vo­ni­jos ši­le žy­dų ge­no­ci­do vie­to­je iš­tep­lio­to pa­min­klo. Chu­li­ga­nų su­terš­tą ka­pa­vie­tę tuo­met su­tvar­kė pa­ti žy­dų ben­druo­me­nė.

Ka­pi­nė­se ran­da ša­ku­čių

To­kie ne­la­bie­ji sa­vo dar­bus ka­pi­nė­se at­lie­ka ne­pa­ste­bė­ti. O štai kiek ki­to­kius šven­tos vie­tos „lan­ky­to­jus“ J. Mo­tie­jū­nui ten­ka ir su­draus­min­ti. Mat ret­kar­čiais jie čia at­ei­na tie­siog ra­miai sau bur­ne­lę iš­lenk­ti. Pa­sa­ko­ja vie­ną to­kį be­si­links­mi­nu­sį vy­riš­kį tu­rė­jęs iš­pra­šy­ti iš Vaiž­gan­to ka­pi­nių. Ge­rai, kad šis ne­si­prie­ši­no ir ra­mią vie­te­lę su­ra­do ki­tur...

Ne kar­tą pa­sta­bų da­vė ir jau­nuo­liams: sa­ko pa­ste­bė­jęs, jog rink­tis ka­pi­nė­se anks­čiau jau­ni­mui bū­da­vę ko­ne ma­din­ga. Ma­no, kad šie grei­čiau­siai su­si­bur­da­vo tik pa­si­sė­dė­ti. Pa­vai­ky­ti to­kius yra te­kę ir po­li­ci­jai.

Dar pa­šne­ko­vas pa­sa­ko­ja apie kai ku­riuos ka­pi­nė­se kar­tais pa­ste­bi­mus ri­tu­a­lus. Ma­to, kai prie ka­pų at­ėję žmo­nės vai­ši­na­si val­giu, iš­ge­ria vy­no. Sa­ko gir­dė­jęs apie tam tik­rus pa­pro­čius, tad į to­kius da­ly­kus ir ne­ban­dąs kiš­tis. Už­tat pas­kui ran­da pa­lik­to mais­to, ša­ku­čių, ki­tų daik­tų, ku­rių ren­gu­sie­ji apei­gas ne­pa­si­var­gi­no iš­si­neš­ti...

Per žo­les ne­si­ma­to ka­pų

Mies­tui pri­klau­san­čių ka­pi­nių prie­žiū­ra ir tvar­ky­mu rū­pi­na­si ben­dro­vė „Uk­mer­gės ver­smė“. Šias te­ri­to­ri­jas, anot J. Mo­tie­jū­no, taip pat tvar­ko vie­šuo­sius dar­bus dir­ban­tys as­me­nys, pa­de­da moks­lei­viai. Su jų pa­gal­ba ka­pi­nės ap­ra­vi­mos, pa­gra­ži­na­mos nie­kie­no ne­pri­žiū­ri­mos ka­pa­vie­tės, ant jų pa­sta­to­mi ant­ka­piai.

Pa­šne­ko­vo tei­gi­mu, Uk­mer­gės ka­pi­nės yra pa­kan­ka­mai tvar­kin­gos. Pa­ly­gi­no jas su to­kio­mis vie­to­mis Lie­po­jo­je, ku­rio­je ne­se­niai lan­kė­si. „Ski­ria­si kaip die­na ir nak­tis. Ten iš­vis bai­sus vaiz­das – nie­kur ne­nu­šie­nau­ta, net ka­pų ne­si­ma­to“, – da­li­jo­si įspū­džiais pri­žiū­rė­to­jas.

At­lie­kas „ati­duo­da“

mi­ru­sie­siems

De­ja, kai ku­rių pro­ble­mų ne­at­si­gi­na­ma ir pas mus. Jos su­si­ju­sios su šio­se te­ri­to­ri­jo­se sto­vin­čiais at­lie­kų kon­tei­ne­riais, ku­riuos gy­ven­to­jai nau­do­ja­ ne pa­gal pa­skir­tį.

J. Mo­tie­jū­ną pik­ti­na tai, kad į kon­tei­ne­rius, skir­tus tvar­kant ka­pus su­si­da­riu­sioms šiukš­lėms, gy­ven­to­jai su­ve­ža ir iš­me­ta sa­vo na­mų „tur­tą“. Ypač gau­siai vi­so­kių įvai­re­ny­bių at­si­kra­to­ma Duks­ty­nos ka­pi­nė­se. Pa­šne­ko­vas pa­sa­ko­ja apie iš kon­tei­ne­rių ky­šan­čias pa­kuo­tes nuo na­muo­se nau­do­ja­mų prie­tai­sų, bui­ti­nių įren­gi­nių, su­krau­tas pa­dan­gas. Ap­mau­dą ke­lia ir to­kie ra­di­niai kaip lo­vos ar te­le­vi­zo­riai. „Vis­ką iš na­mų ne­ša, svar­bu – ne į sa­vo te­ri­to­ri­ją“, – ste­bi­si se­niū­ni­jos dar­buo­to­jas.

Jis sa­ko, kad šio­je vie­to­je tik­rai yra už ką bar­ti ir pa­ši­liš­kius. Mat Pa­ši­lės ka­pi­nių pri­ei­go­mis vi­sai kaip sa­vo­mis nau­do­ja­si ne­ma­žai ša­lia jų gy­ve­nan­čių­jų, ku­rie ne­tu­ri nuo­sa­vų šiukš­lių kon­tei­ne­rių. Tad bui­ti­nės at­lie­kos, užuot at­si­dū­ru­sios ten, kur joms ir pri­klau­so, prie­globs­tį ran­da ka­pi­nių kon­tei­ne­ry­je.

 

Komentarai  

 
+1 #1 2010-08-14 09:48
Zinoma, mirusieji neapsigins, kai nuo ju kapu vagiami geliu ziedai, plesiami kryzeliai, griaunami paminklai. Visi gyvieji, kurie nors karta nukentejo nuo kapiniu vandalu, manau, pritars minciai, kad karta toki pagavus, isaiskinus, be jokio gailescio verta jam nukirsti ranka - taip daro ne viena pasaulio tauta. Kitaip situ iskrypeliu mes npamokysim ir neisauklesim.
Cituoti
 

Pridėti komentarą


Security code
Refresh

Facebook komentarai