Ukmergės žinios

Už kaš­to­nų so­di­nu­kus prieš po­rą me­tų ra­jo­no val­džia su­mo­kė­jo ke­lis šim­tus tūks­tan­čių li­tų, ta­čiau šią va­sa­rą bran­gie­ji me­de­liai sto­vi lyg vai­duok­liai – nuo va­sa­ros pra­džios jų la­pai vi­siš­kai nu­džiū­vę.

Vil­ma NEMUNAITIENĖ

Ge­di­mi­no Ne­mu­nai­čio nuotr. Prieš po­rą me­tų so­din­ti kaš­to­nai ža­lia­vo ne­il­gai.

Ne ką ge­riau at­ro­do vi­si Lie­tu­vo­je au­gan­tys kaš­to­nai – jų la­pai jau se­niai su­si­raukš­lė­jo ir pa­gel­to. Vie­ni spė­lio­ja, kad to­kios kaš­to­nus ap­ni­ku­sios bė­dos  – saus­ros ir karš­čio pa­sek­mės, ki­ti ti­ki­na, kad me­de­liams ken­kia rūgš­tūs lie­tūs. Tuo tar­pu moks­li­nin­kai ti­ki­na, kad kaš­to­nus ap­ni­ko nau­ji, Lie­tu­vo­je ne­se­niai at­si­ra­dę ken­kė­jai.

Jaut­rūs kli­ma­tui?

Uk­mer­gės miš­kų urė­di­jos me­de­ly­no vir­ši­nin­kas Jo­nas Pa­kė­nas sa­ko, kad nuo va­sa­ros vi­du­rio pa­ru­da­vo ne tik me­de­ly­ne au­gan­tys su­au­gę me­de­liai, bet ir pa­va­sa­rį pa­sė­ti so­di­nu­kai. Pa­šne­ko­vas įsi­ti­ki­nęs, kad kaš­to­nai ta­po pa­si­kei­tu­sio kli­ma­to ir rūgš­čių lie­tų au­ka. Pa­sak jo, tai vie­ni jaut­riau­sių ap­lin­kai me­džių, tad juos pa­vei­kė pa­si­kei­tęs kli­ma­tas.

Ap­ni­ko ken­kė­jai

Tuo tar­pu Vil­niaus uni­ver­si­te­to Eko­lo­gi­jos ins­ti­tu­to spe­cia­lis­tai tvir­ti­na, kad nei karš­tis, nei rūgš­tūs lie­tūs čia ne­kal­ti.

Nu­sta­ty­ta, kad Lie­tu­vo­je šiuos me­džius puo­la ne­se­niai mū­sų kraš­te pa­pli­tę mik­ro­dru­giai – kaš­to­ni­nės ker­ša­kan­dės. „Kaš­to­nus už­puo­lė kaš­to­ni­nė ker­ša­kan­dė, ku­ri Lie­tu­vo­je at­si­ra­do 2002 me­tais, o nuo 2005 me­tų ma­siš­kai pra­dė­jo plis­ti Kau­ne, Vil­niu­je – da­bar prak­tiš­kai apė­mė vi­są Lie­tu­vą“, – sa­ko Vil­niaus uni­ver­si­te­to Eko­lo­gi­jos ins­ti­tu­to En­to­mo­lo­gi­jos la­bo­ra­to­ri­jos ve­dė­jas Po­vi­las Ivins­kis.

Kaš­to­nų ken­kė­jus ti­rian­tis moks­li­nin­kas ne­at­me­ta, kad už­del­sus juos nai­kin­ti dar ke­le­rius me­tus, mies­tus puo­šian­čius me­džius teks keis­ti ki­tais.

Vei­sia­si la­puo­se

Pa­sak moks­li­nin­kų, ken­kė­jai vei­sia­si pa­čiuo­se kaš­to­nų la­puo­se – ten iš­grau­žia ta­kus ir de­da kiau­ši­nė­lius. To­dėl pa­pras­čiau­sias bū­das ko­vo­je su jais – su­rink­ti ir su­nai­kin­ti vi­sus nu­kri­tu­sius la­pus. Juos pa­ta­ria­ma iš kar­to neut­ra­li­zuo­ti. Jo­kiu bū­du ne­kom­pos­tuo­ti.

Yra ir che­mi­nių prie­mo­nių, pa­de­dan­čių ko­vo­ti su šiais ken­kė­jais, ta­čiau jos la­bai bran­gios.

Kol kas nei sa­vi­val­dy­bės, nei vals­ty­bė spe­cia­lių pro­gra­mų kaš­to­nams gel­bė­ti ne­ren­gia, ta­čiau apie me­de­lius ap­ni­ku­sią ne­ga­lią yra in­for­muo­ti.

Mū­sų ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės Ar­chi­tek­tū­ros ir te­ri­to­ri­jų pla­na­vi­mo sky­riaus ve­dė­jas Ar­vy­das Džiu­gas sa­kė ži­nan­tis apie grės­mę, iš­ki­lu­sią mies­tą puo­šian­tiems kaš­to­nams. Kol kas pla­no, kaip gel­bė­ti me­de­lius, dar ne­svars­tė, bet ar­ti­miau­siu me­tu ke­ti­na su­si­tik­ti su Ap­lin­kos ap­sau­gos agen­tū­ros sky­riaus spe­cia­lis­tais ir svars­ty­ti, kuo gy­dy­ti me­de­lius.

Ty­rė žel­di­nių būk­lę

Ne tik Uk­mer­gė­je – vi­so­je Lie­tu­vo­je kaš­to­nus ap­ni­ko ken­kė­jai.

Tuo tar­pu kai ku­riems uk­mer­giš­kiams at­ro­do, kad ap­skri­tai mies­to ap­žel­di­ni­mui Uk­mer­gė­je me­de­liai bu­vo pa­rink­ti ne­at­sa­kin­gai ir kad at­vež­ti­niai me­de­liai vi­sai ne­tin­ka­mi mū­sų kli­ma­tui.

Vy­tau­to Di­džio­jo uni­ver­si­te­to Kau­no bo­ta­ni­kos so­do spe­cia­lis­tai ne­se­niai at­li­ko la­bai įdo­mų ty­ri­mą apie nau­jus Lie­tu­vos mies­tų gat­vių žel­di­nius. Ty­ri­mo me­tu spe­cia­lis­tai ap­žiū­rė­jo Lie­tu­vos mies­tuo­se, taip pat ir Uk­mer­gė­je, 2004-2009 me­tais pa­so­din­tus žel­di­nius ir įver­ti­no jų būk­lę.

Tarp ki­tų mies­tų Uk­mer­gė at­ro­do liūd­no­kai. Ti­riant pa­lei Kau­no gat­vę pa­so­din­tų me­džių būk­lę nu­sta­ty­ta, kad vi­du­ti­nis kaš­to­nų pa­žei­di­mo ba­las yra ke­lis kar­tus di­des­nis nei ne­se­niai pa­so­din­tų ki­tuo­se mies­tuo­se.

Ar liks ką ste­bė­ti?

Bo­ta­ni­kai pa­ste­bi: šiuo me­tu Lie­tu­vos mies­tuo­se so­di­na­mi iš už­sie­nio at­vež­ti au­ga­lai, de­ja, ne vi­siems mū­sų mies­tuo­se aug­ti pa­ti­ko. Ta­čiau kaip jie to­liau augs, ar pri­si­tai­kys prie vie­tos są­ly­gų ir at­liks sa­vo funk­ci­jas, pa­aiš­kės tik po il­ges­nių ste­bė­ji­mų.

Ar tų ste­bė­ji­mų ob­jek­tu at­ei­ty­je bus ir Uk­mer­gės kaš­to­niu­kai – dar ne­ži­nia. Jei ne­bus im­ta­si at­sa­kin­gų prie­mo­nių, at­ei­ty­je me­de­lius ga­li tek­ti keis­ti nau­jais.