Pi­vo­ni­jos se­niū­ni­jo­je, Vais­gė­liš­kio vien­sė­dy­je, ūki­nin­kau­jan­tis Juo­zas Ku­lė­šius šių­me­čiu obuo­lių der­liu­mi ne­si­džiau­gia. 6 hek­ta­rų eko­lo­gi­nį so­dą tu­rin­tis ūki­nin­kas šie­met pla­nuo­ja te­nus­kin­ti apie 7 to­nas vai­sių. Anot jo, der­lin­gais me­tais obuo­lių pri­raš­ko­ma tris kar­tus dau­giau.

Dar di­des­niu der­liu­mi džiaug­tų­si ūki­nin­kas, jei jo so­das ne­bū­tų eko­lo­gi­nis. Anot J. Ku­lė­šiaus, bū­tų ir var­go ma­žiau, ir der­lius de­šim­te­rio­pai di­des­nis.

Per­nai ūki­nin­kas tei­gė eko­lo­gi­nio so­do ne­at­si­sa­ky­si­ąs, ta­čiau šie­met jo bal­se gir­dė­ti ki­to­kios gai­dos. Mat di­džiau­si eko­lo­gi­nio so­do sa­vi­nin­ko var­gai at­si­sklei­džia to­kią lie­tin­gą va­sa­rą, ko­kia bu­vo šie­met.

Pli­to vi­so­kios li­gos, ken­kė­jai, vai­sius puo­lė pu­vi­nys, o eko­lo­giš­kos prie­mo­nės, pa­ly­gin­ti su che­mi­ka­lais, bu­vo ne­veiks­min­gos.

Eko­lo­gi­niuo­se ūkiuo­se nau­do­ja­mos prie­mo­nės nuo li­gų ir ken­kė­jų pa­pras­tai ga­mi­na­mos iš ne­kenks­min­gų me­džia­gų. Tai ga­li bū­ti or­ga­ni­nės, au­ga­li­nės kil­mės me­džia­gos.

„Dau­ge­liu jų ga­li­ma bū­tų drą­siai ne tik au­ga­lus nuo ken­kė­jų ir li­gų purkš­ti, bet ir vei­dą praus­ti, o gal net ir ger­ti. Pa­vyz­džiui, vie­ni vais­tai pa­ga­min­ti cit­ru­si­nių vai­sių rūgš­ties pa­grin­du“, – sa­ko ūki­nin­kas.

Di­džiau­sia bė­da ta, kad eko­lo­giš­kų vais­tų pla­tin­to­jai nė­ra su­in­te­re­suo­ti gi­lin­tis į jų var­to­ji­mo tech­no­lo­gi­ją, ypa­tu­mus.

„Kas iš to, kad pir­kau vais­tus, purš­kiau vais­me­džius? Prak­tiš­kai ne­pa­dė­jo. Ne dėl to, kad vais­tai bū­tų blo­gi, o dėl to, kad ne­ži­no­jau, nei ko­kiom do­zėm nau­do­ti, nei ka­da purkš­ti. Pla­tin­to­jams ne gal­voj, kaip tu juos var­to­si, svar­bu –  nu­pir­kai“, – bė­do­ja ūki­nin­kas.

O juk tai, anot pa­šne­ko­vo, – tas pats, kas ir į vais­ti­nę nu­ė­jus nu­si­pirk­ti ko­kių nors ne­ži­no­mų vais­tų nuo gal­vos skaus­mo: iš­ger­si per ma­žą do­zę – skaus­mas ne­pra­eis. Pa­dau­gin­si vais­tų – vėl ge­ro ne­lauk.

J. Ku­lė­šius pa­sa­ko­jo dar anks­tes­niais me­tais siū­lę­sis su­da­ry­ti su­tar­tį su pla­tin­to­jais, pa­eks­pe­ri­men­tuo­ti su vie­nais ar ki­tais vais­tais, ta­čiau ini­cia­ty­vos ne­su­lau­kė.

J. Ku­lė­šius tvir­ti­na ir pats to­kių prie­mo­nių ne­be­pirk­si­ąs – jei che­mi­ka­lų bu­te­liu­kas vie­nam vais­me­džiui nu­purkš­ti at­si­ei­na 4 li­tus, eko­lo­giš­kos prie­mo­nės kai­nuo­ja net pen­kis kar­tus bran­giau – 20 li­tų. Ūki­nin­ko so­de – apie 2000 vais­me­džių.

Jis pri­si­pa­žįs­ta svars­tąs ga­li­my­bę per­ei­ti nuo eko­lo­gi­nio prie che­mi­zuo­to ūkio.

Tuo la­biau, kad ma­žos iš­mo­kos – nuo vie­no hek­ta­ro ūki­nin­kui mo­ka­ma 1500 li­tų. Tai, pa­ly­gin­ti su tin­ka­mai pri­žiū­ri­mo so­do iš­lai­do­mis, la­bai ma­ža su­ma.

Eko­lo­giš­kus obuo­lius par­duo­ti šie­met J. Ku­lė­šiui pa­si­se­kė po 4 li­tus už ki­log­ra­mą.

„Ma­čiau – „Ma­xi­mo­je“ eko­lo­giš­kus obuo­lius po 16 li­tų par­da­vi­nė­ja. Jei tai bū­tų kai­na ga­min­to­jui, o ne pre­ky­bi­nin­kui, tai tik tuo­met ap­si­mo­kė­tų eko­lo­giš­ką so­dą au­gin­ti“, – tvir­ti­na ūki­nin­kas.