Gyventojų namuose, įmonėse susidarančios atliekos atsiduria konteineriuose, kuriuos ištuštinti ir šiukšles išvežti – UAB „Ekonovus“ rūpestis. Pasak išvažiuojamajame posėdyje dalyvavusio įmonės Panevėžio ir Ukmergės padalinio vadovo Alvydo Želnio, šiukšlės iš mišrioms buitinėms atliekoms skirtų konteinerių surenkamos kiekvieną dieną – ir sekmadieniais. Pradedamos rinkti šeštą ryto. Anot jo, mieste visąlaik važinėja beveik trys įmonės automobiliai.

Iš Ukmergės atliekos pirmiausiai vežamos į Vilniuje esančius mechaninio biologinio apdorojimo (MBA) įrenginius, kuriuos eksploatuoja Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centras (VAATC). Šią uždarąją akcinę bendrovę 2003 m. įsteigė aštuonios akcininkės – Vilniaus apskrities savivaldybės: Šalčininkų, Širvintų, Švenčionių, Trakų, Ukmergės ir Vilniaus rajonų, Elektrėnų bei Vilniaus miesto.

Įrenginiuose atitinkamai tvarkomos: rūšiuojamos, atskiriamos antrinės žaliavos toliau apdirbti ir naudoti, apdorojamos biologiškai skaidžios atliekos. Tinkamos perdirbti atliekos iškeliauja į perdirbimo įmones, tokias kaip AB „Plasta“ Vilniuje ir kitas, taip pat į kai kurias Europos šalis.

Kitos atrinktos atliekos, kurios niekam nebetinkamos, išvežamos į Kazokiškių sąvartyną, esantį Elektrėnų savivaldybėje. MBA leidžia sumažinti šiame sąvartyne šalinamų atliekų kiekį.

Tuo metu rūšiuoti skirtų konteinerių, spalvotųjų „varpelių“, turinys į MBA nepatenka. „Ekonovus“ viską išsiveža į Kauną, kur žaliava sutvarkoma ir taip pat paruošiama perdirbėjams. Rajone yra apie 100 komplektų „varpelių“, viename komplekte – trys tokie konteineriai. Jie, pasak A. Želnio, tuštinami nevienodai: „Išvežam, kai yra poreikis, nes ne visi vienodai prisipildo.“

Kad visa ši mūsų šiukšlių „kelionės“ sistema funkcionuotų, gyventojai turi susimokėti, o šiemet tarifai keitėsi, ir, deja, ne į naudą daugelio kišenei. Atliekų surinkimas brango, Vyriausybei įpareigojus savivaldybes persiskaičiuoti atliekų tvarkymo metodiką. Išskirtos sąnaudų grupės, kurias turėjo įtraukti į paslaugų gyventojams kainas: administravimo, atliekų surinkimo, atskyrimo, šalinimo sąvartynuose.

Dabar rinkliavoje taikoma dvinarė įmoka, susidedanti iš pastoviosios ir kintamosios dedamųjų. Pakilo atliekų surinkimo ir šalinimo sąnaudų, vadinamasis vartų, mokestis, įeinantis į pastoviąją dalį. Teigiama, jog brangiausiai atsieina būtent atliekų vežimas į Kazokiškių sąvartyną.

Tvarkyti nespėja

Kaip mūsų rajone surenkamos atliekos ir kaip jos tvarkomos, politikų kelionės metu pristatė savivaldybės Viešosios tvarkos ir aplinkosaugos skyriaus vedėjas Aidas Dutkus. Per metus iš vieno gyventojo tenka vidutiniškai daugiau kaip 300 kg komunalinių atliekų, metamų į mišrius konteinerius. Jų aikšteles ir tai, ar operatorius „Ekonovus“ tinkamai vykdo pareigas, kontroliuoja šis skyrius.

Konteinerių aikštelių rajone – per 60. „Mūsų skyriaus darbuotoja kartą per savaitę apvažiuoja aikšteles. Jei mato, kad kas ne taip, informuoja „Ekonovus“, – sakė jis. Neslepia, kad būna dėl ko ir pasibarti su operatoriumi. Tačiau dėl šiukšlių ir netvarkos aikštelėse dažniausiai kalti būtent gyventojai.

Nors žino, kad negalima, šalia konteinerių krauna baldus, padangas, maišus su drabužiais. Stabtelta pasižiūrėti šitaip nuolat užgriozdinamų aikštelių: Pivonijos mikrorajone – priešais siuvyklą „Textilite“ ir netoli „Pivonijos“ parduotuvės, Žiedo g. prie „Maximos“. Pastaroji jau iš pat ryto pasitiko panašiu vaizdu. „O vakar čia buvo viskas sutvarkyta... Ir taip – visur: surenki, sutvarkai – kitą rytą vėl prinešta padangų, dėžių, pridėta, net pridaužyta stiklų“, – komentavo vedėjas.

Anot jo, į pažeidimus šioje vietoje nespėjama reaguoti: „Ir gyventojai mums praneša. Čia turim nuolatinę pagalbininkę – ponią Valeriją, kuri nuolat skambina, esam jai dėkingi. Ne kartą nubaudėm statybininką, kuris suvertė statybines atliekas, bet visų pažeidėjų nesužiūrėsi.“

Pagal sutartį, pasak A. Dutkaus, „Ekonovus“ du kartus per mėnesį privalo iš aikštelių išvežti susikaupusias tokias didelių gabaritų atliekas. „Tačiau vos sutvarko – ir vėl atsiranda sekcijų, lovų... Turim vėl tvarkyti, vežti ir papildomai mokėti“, – nuostoliais ir pasaka be galo šią situaciją vadina vedėjas.

Kita „įžymybe“ įvardijo Žiedo ir Deltuvos gatvių sankryžoje esančią konteinerių aikštelę. Kol šioje miesto dalyje nebuvo vaizdo kamerų, ji buvo tapusi „karščiausiu tašku“ dėl vis kraunamų padangų, automobilių dalių. Tiesa, kaimuose dar prasčiau: senos sofos, jo žiniomis, kai kur šalia konteinerių neišvežamos guli ir pusę metų...

Maršrutai sekami

Vedėjas pasakojo, kad taip pat kontroliuojami „Ekonovus“ automobilių maršrutai. Naudojamasi navigacijos sistema, kuri leidžia matyti duomenis kompiuteryje, ir registrais. Iš MBA gaunama informacija, kiek iš Ukmergės atvykęs šiukšliavežis svėrė atvažiavęs pilnas ir kiek – išsikrovęs. Duomenys lyginami su „Ekonovus“ deklaracijomis, kurias operatorius pateikia kiekvieną mėnesį.

Per šių metų pirmą ketvirtį jis į MBA ir Kazokiškes vežė atliekas 176 kartus. Patikrinti 74 maršrutai (42 proc.), pažeidimų nenustatyta.

Nemoka net išmesti...

O štai kokią kontrolę reiktų įvesti gyventojams, nežinia, mat esama ir daugiau bėdų dėl jų kultūros ir elgesio. Viena jų, pasakojo įmonės padalinio vadovas A. Želnys, – buitinės atliekos metamos ne į konteinerius, o paliekamos šalia. Tarp jų – maisto atliekos, kurias šunys ir katės ištąso po visą aikštelę.

Arba šiukšlės metamos į vieną aikštelėje esantį konteinerį tol, kol jis nebeužsidaro, ir vis tiek, nors kaupas didžiausias, metama ant viršaus, viskas drimba pro kraštus, krinta ant žemės... Rezultatas – baisus vaizdas, o kiti, anot jo, keturi šalia esantys konteineriai stovi pustuščiai.

Nesivargina šiukšles atnešusieji ir uždaryti konteinerių dangčių. Tuomet daug džiaugsmo varnoms, kurias pašnekovai vadina dar vienais dideliais miesto niekšais, teršiančiais aplinką dar labiau.

„Problema ir ta, kad per daug konteinerių vienoje aikštelėje arba kelios aikštelės visai šalia viena kitos. Neretai viena būna perkrauta, o kita tuščia. Aikšteles reikėtų dar labiau skaidyti, bet susiduriama su gyventojų pasipriešinimu, nenori, kad prie namų būtų konteinerių“, – sakė A. Želnys.

Pareigas pamiršta

Pagal sutartį, anot A. Dutkaus, „Ekonovus“ privalo sutvarkyti konteinerių aikšteles, surinkti atliekas nuo žemės, sušluoti ir tai daryti du kartus per mėnesį. A. Želnys tikino, jog kiekvienąkart, tuštinant konteinerius, aikštelės yra valomos. Tačiau iš tarybos narių jis sulaukė priekaištų, o ir patys gyventojai pastebi, kad įmonės darbininkai šią pareigą kai kada „pamiršta“.

Išsakyta pastabų, kad, išpylę iš konteinerio šiukšles į automobilį, aikštelės jie ne tik nepašluoja. Esą pilant išsibarsčiusios atliekos irgi paliekamos. Ne vieną ir ne dvi savaites prie kai kurių stiklo „varpelių“ sunku prieiti dėl pridaužytų stiklų. Pastebėjus panašių atvejų, vadovas prašė informuoti, paskambinus įmonės telefonu.

Posėdžio metu akcentuota, kad rūpesčių operatoriui kelia ir žmonių prie konteinerių paliekami nebedėvimi drabužiai. „Tekstilės atliekos yra kitaip perdirbamos, jas reikia vežti į didelių gabaritų aikštelę. Be to, juk yra „Caritas“, kitos organizacijos, kurioms galima atiduoti nebereikalingus drabužius“, – siūlo A. Dutkus. Užsiminė apie atskirų konteinerių dėvėtai tekstilei atsiradimo galimybę. Tokių yra Vilniuje, Jonavoje. Taip pat – specialius konteinerius šunų ekskrementams.

Į mišką – paprasčiau

Politikai apsilankė didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėje Gerseniškių g. Jos eksploatavimas – taip pat Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro žinioje. Užpernai aikštelėje priimta 150 t atliekų. Pernai apsilankė apie 1500 asmenų, kurie pristatė 193 tonas. „Galim priimt 227, iš jų 20 t – pavojingų atliekų: šaldytuvų, televizorių“, – sakė aikštelės operatorius Eugenijus Rimydis.

Ir jis, ir atvykę VAATC atstovai iš tarybos narių sulaukė nemažai priekaištų. Stebėtasi, kodėl taip ribojami galimų atiduoti atliekų kiekiai. Pavyzdžiui, vienas gyventojas per metus nemokamai į aikštelę gali atvežti ne daugiau kaip 4 naudotas lengvojo automobilio padangas. Arba, norint atsikratyti senais baldais ar pristatyti statybines atliekas, jų svoris negali viršyti 250 kg.

Kai kurie posėdžio dalyviai dalijosi ir asmenine patirtimi, kai, atvežus panašų krovinį, buvo paaiškinta, kad tiek per daug, o jei kas netenkina, esą galima kreiptis į patį merą... Kiti prisiminė, kai, pavyzdžiui, vežant seną buitinę techniką, pasisiūlė nuvežti dar ir kokio giminaičio išmestą šaldytuvą. Bet, pasirodo, to šaldytuvo niekas nepriims, jei kartu nevažiuos ir pats giminaitis, mat reikia visų asmenų duomenų. Juokavo: keletui šeimų nusprendus namuose šį tą atnaujinti, vienas senienų į aikštelę nevežk – turi pasiimti ir uošvienę, ir uošvį.

„Atveži per daug arba koks šaldytuvas „neturi“ asmens dokumento – ir nepriima, išsiunčia su viskuo atgal... Tada žmogus turi ieškoti, kur vėl vežti, gaišti laiką, mokėti“, – svarstė posėdžiautojai. Esą nenuostabu, kad grįžti čia nebenori, o seni rakandai, krūvos padangų atsiduria miškuose.

Sveria... be svarstyklių

Tačiau teisintasi, kad tokios yra taisyklės. Anot E. Rimydžio, kompiuteris užprogramuotas taip, kad didesnių nei nustatyta kiekių ar svorio tiesiog neduoda įvesti. Pasiteiravus, ar tą svorį rodančios svarstyklės tikrintos metrologiškai, paaiškėjo, kad viskas sveriama... vizualiai. Mat svarstyklių išvis nėra. Baisesnio absurdo politikai sakė negirdėję.

E. Rimydis priminė, kad aikštelėje priimamos pavojingos atliekos – dažai, lakai, tepalai, langų duženos ir rėmai, plastikas, mediena, lempos, turinčios gyvsidabrio, gyvsidabrio termometrai, elektroninės atliekos, spausdintuvų dažų kasetės. Nepriima automobilių detalių, šiferio, ruberoido.

Prieš vėją nepapūsi

Pasiūlymų asmens dokumentų bei kitais klausimais pateikta ir vėliau Vilniuje vykusiame susitikime su VAATC direktoriumi Tomu Vaitkevičiumi. Jis ukmergiškiams papasakojo apie šios įmonės paskirtį, Vilniaus regione, taip pat Ukmergės rajone, teikiamas paslaugas. Pateikė skaičius, atspindinčius MBA ir sąvartyne apdorojamų atliekų kiekius.

Teirautasi dėl galimybės mūsų gyventojams vežti į minėtą aikštelę didesnius stambių gabaritų atliekų kiekius. „Jie ribojami, dėl to žmonėms kyla problemų. Skandinavijos, kitose šalyse yra aikštelės, kur galima atvežti ir palikti nemokamai, žmonės skatinami tvarkytis, neteršti gamtos. Ir mes turėtume tik džiaugtis, kad gyventojai atveža, o ne draudimais išvyti iš aikštelės“, – susitikime kalbėjo savivaldybės meras Rolandas Janickas.

VAATC vadovas sakė sutinkantis, kad normas reikia peržiūrėti: „Poreikis didinti kiekius yra. Bet sistema nustatyta, mes gaunam pinigus iš jūsų rinkliavos ir daugiau priimt, nei kiek sumokama, negalim nė iš vieno rajono.“ Anot T. Vaitkevičiaus, „nemokamų pietų nebūna“, tad didesni kiekiai reikštų ir didesnę rinkliavą.

Tuo metu tikslų atliekų svorį galinčių nustatyti svarstyklių, mano jis, ir nereikia. Tačiau panašu, kad čia bus naujovių. Mat, direktoriaus teigimu, kaip tik vyksta pirkimų procedūros, nes svarstyklių, anot jo, esą „nori aplinkosaugininkai“. Tik, bandė įtikinti jis, kai bus svarstyklės ir kasos aparatas, pavyzdžiui, statybinių atliekų nebus priimama nė gramu daugiau kaip dabar, už perteklių reiks susimokėti. „Nežinau, ar gyventojų nuotaika nuo to pagerės, nes sversim ir tikrai pramėtysim“, – žodžių į vatą nevyniojo VAATC vadovas.

Dokumentas būtinas

Tačiau tarybos nariai nenusileido. Kalbėta, kad kaina už šias paslaugas įtraukta į vietinę rinkliavą už atliekas, iš žmonių surenkami pinigai. Nėra ko stebėtis, kad gyventojai pyksta, tuo labiau kai reikalaujama mokėti daugiau, o paslaugos netenkina. Mero R. Janicko įsitikinimu, ši sistema turėtų veikti gerokai lanksčiau. Esą kur matyta, kad, žmogui per 10 metų pasidarius remontą arba išsiardžius šiltnamį ir atgabenus į aikštelę, paaiškėja, kad neatitinka normų, todėl palikti negalima...

Tuo metu asmens dokumentas, pasirodo, būtinas, nes toks aplinkos ministro įsakymas. „Patikėkit, „iš apačios“ tą ir sakėm ministerijai, kad čia galima kitaip. Tačiau kadangi niekuo nepasitikima, šitaip norima sukontroliuoti“, – tvirtino VAATC vadovas.

Kai kas – nemokamai

Tą pačią dieną politikai aplankė UAB „Ekonovus“ antrinių žaliavų rūšiavimo bazę Deltuvos g. šalia „Lytagros“, kur nuomojasi teritoriją iš „Ukmergės versmės“. Čia sandėliuojamos statybinės, tekstilės atliekos, nepresuotas putų polistirenas, naudota agroplėvelė. Sandėlyje atliekos perrenkamos, presuojamos. „Iš gyventojų, įmonių paimam nemokamai, kad nenukeliautų į bendrus konteinerius. Tik statybines atliekas žmonės maišo su stiklo pakuotėm. Kaip statybinę priimam tik langų stiklą“, – pasakojo A. Želnys.

Už kai kurių atliekų, tarp jų – statybinių, pridavimą reikia mokėti. Šiųjų tona – 80 Eur + PVM. Polistireno vienas kubinis metras – 10 Eur. Nemokamai priimama plėvelė, visos antrinės, t. y. tinkamos perdirbti žaliavos. Taip pat paimamas asbestas. Per mėnesį į šią aikštelę surenkama apie 40 t žaliavų, didesnė dalis – iš įmonių. Per metus išeina netoli 500 t.

Sargeliuose

Aplankyta ir Pabaisko seniūnijoje Sargelių kaime esanti „Ekonovus“ atliekų perkrovimo aikštelė, kur jos laikinai sandėliuojamos šalia miško. Tai tos atliekos, kurios, miesto konteinerius aptarnavus šiukšliavežiui, dar nevežamos į šiukšlyną. „Čia pristatomos nesusidarius pilnam šiukšliavežiui arba kai būna per pilnas, tada atvežamas perteklius. Esmė – greičiau išvaduoti miestą nuo šiukšlių, kad būtų švariau“, – paaiškino A. Želnys.

Remiantis su leidžiamomis taršos normomis susijusiais dokumentais, šitaip galima laikyti iki 200 t šiukšlių. Penktadienį jų ten buvo apie 40 t. Per mėnesį čia perkraunama apie 100 t atliekų, kurios iškeliauja į MBA.

Čia pat – „Ukmergės vandenų“ dumblo ir žaliųjų atliekų apdorojimo ir kompostavimo įrenginiai. Dumblas į aikštelę pristatomas iš Ukmergės ir Širvintų nuotekų valymo įrenginių. Gaminant kompostą, jis maišomas su žaliosiomis atliekomis, gamybai ir kurui netinkama mediena.

UAB „Ukmergės vandenys“ direktorius Rimas Arlinskas pasakojo, kad žaliąsias atliekas čia atveža „Ekonovus“, sodininkai. Mainais už jas ūkininkams duodama komposto. Savaitgalį, kai aikštelė nedirba, atvežtas žaliąsias atliekas galima palikti konteineryje prie aikštelės teritorijos tvoros.

Gyventojai raginami būtent čia pristatyti žaliąsias atliekas, nes jos – irgi šiukšlių vežėjų ir miesto tvarkytojų galvos skausmas. Lapai, šakos, žolė, krūmai, verčiami į bendruosius konteinerius arba paliekami šalia jų, kelia daug rūpesčių. Be to, už tai gresia baudos.

Padangos ir „garažininkai“

Išvažiuojamojo posėdžio metu išskirta dar viena didelė problema – naudotos padangos, kuriomis dažnai atsikratoma netinkamai. Mero R. Janicko teigimu, Ukmergės rajonas, lyginant su kitais, surenka daugiausia padangų. Autoservisai, diskutavo posėdžio dalyviai, neva priduoda toną padangų. „O kur išmetamos dar penkios tonos?“ – svarstė jie.

Pasak VAATC Gamybinio proceso tarnybos vadovo Aurimo Uldukio, tai – valstybinė problema. Padangų surinkimą, anot jo, turėtų finansuoti gamintojai, bet taip nėra. Tikimasi, kad problemą bent iš dalies išspręstų padangų laikino sandėliavimo aikštelė, kuri atsiras Ukmergėje.

Didžiulių rūpesčių, apgailestavo Viešosios tvarkos ir aplinkosaugos skyriaus vedėjas A. Dutkus, kelia ir automobilininkai, vadinamieji „garažininkai“, nelegaliai ardantys mašinas. „Jie – kaip cigarečių kontrabandininkai, ir tokių labai daug Ukmergėj, – lygino jis. – Nusiperka automobilį, išardo, kad parduotų dalis, o likusias plastiko, kitas atliekas išmeta prie konteinerių. Plastikas yra gamybinė atlieka, legaliai ardantys asmenys, įmonės turi sudarę sutartis su perdirbėjais.“

Ieškoma visų įmanomų būdų kovoti su tokiais teršėjais, juos nustatyti, kad už piktybinę veiklą būtų galima pažeidėjus nubausti. „Buvo atvejis, kai atvažiavo į MBA šiukšlių mašina iš Ukmergės ir joje rado tokios plastmasės gabalą, įkištą į maišiuką tarp kitų atliekų. Ir mums grąžino visą pilną, su keliolika tonų šiukšlių, mašiną. Nuostolis mums išėjo 500 eurų“, – pasakojo vedėjas.

Sako, jog tokių dalykų sukontroliuoti neįmanoma, kai vien mišrių atliekų konteinerių rajone – per tūkstantį...

Plaus konteinerius

„Ekonovus“ padalinio vadovas A. Želnys informavo, kad šią savaitę ant individualių namų gyventojų turimų konteinerių bus klijuojami lipdukai su informacija apie naujus grafikus. Nuo gegužės 1 d. pasikeitė buitinių ir antrinių žaliavų surinkimo laikas Krekšlių, Gėlių, Dukstynos rajonų gyventojams. Atsakė ir į mūsų skaitytojų pateiktą klausimą dėl konteinerių švaros. Šiltuoju sezonu konteineriai plaunami kartą per ketvirtį, jie švarinami įmonės turima plovimo mašina. Žadama netrukus kaip tik tai ir daryti.

Laužo ir degina

Taip pat pasakojo, kad neretai tenka keisti ne tik susidėvėjusius, bet ir vandalų niokojamus konteinerius. Jie laužomi, lieka be dangčių. Vien prieš kelias savaites buvo pakeista apie 40. Nuostolių patiriama ir dėl padegto turto. Kalėdas, Naujuosius metus pašnekovas vadina pirotechnikos sezonu ir konteineriams. To, deja, sulaukiama ir iš gyventojų, prieštaraujančių dėl konteinerių kaimynystės. Naujausio tokio incidento ką tik būta soduose už „Likmerės“.

Posėdžio metu užsiminta apie konteinerinių aikštelių mieste gražinimą, stoginių, remiantis Vokietijos pavyzdžiu, statymą. Tačiau tuoj pat suabejota, ar laikas galvoti apie stogines, kai tokia gyventojų kultūra.

Atliekų – milijonai tonų

Išvažiuojamasis posėdis užbaigtas Vilniuje, Jočionių gatvėje, kur ir įkurdinti Europos Sąjungos milijonus kainavę MBA robotai. Čia Vilniaus regiono atliekas tvarko ne vien žmonės, bet ir kompiuteriu valdomos linijos, presai. Specialūs įrenginiai automatiškai atpažįsta skirtingas – plastiko ar stiklo – atliekas ir atitinkamai jas nukreipia tolesniam procesui. Atskirai tvarkomos bioskaidžios atliekos.

Dar prieš tai vykta ir į Vilniaus apskrities regioninį komunalinių atliekų sąvartyną, trumpiau vadinamą tiesiog Kazokiškėmis. Būtent čia galutinis MBA atrinktų ir perdirbti netinkamų atliekų maršruto taškas. Čia šiukšlės sveriamos, sulyginamos, presuojamos, kad sluoksnis po sluoksnio būtų galima dėti naujus jų klodus. Kai kurias atliekas galima deginti. Sąvartyne klojami dujų surinkimo vamzdžiai, kad nebūtų kvapų.

Kazokiškių šiukšlynas užima beveik 30 ha teritoriją. Iki sausio 1 d. čia buvo atgabenta 2 mln. t šiukšlių, nuo tada privežta apie 300 tūkst. t.