Spausdinti šį puslapį

Abiturientų išleistuvės: nuo paprastų – iki poniškų

Išleistuves švenčiantys abiturientai atsisveikina su savo mokyklomis...  Gedimino Nemunaičio nuotr. Išleistuves švenčiantys abiturientai atsisveikina su savo mokyklomis... Gedimino Nemunaičio nuotr.

Šią savaitę rajono abiturientams skamba išleistuvių valsas. Ši šventė kasmet sukelia įvairių diskusijų, netgi supriešina ją rengiančius tėvus ir negalinčiuosius leisti sau išlaidauti. Tačiau tradicijų traukinys rieda toliau, tik ne visi skuba į jį suspėti. Ypač ryškūs – miesto ir kaimo abiturientų išleistuvių skirtumai.

Mokyklos baigimo šventė nebeįsivaizduojama be dvarų, muzikantų, vakaro vedėjų, fejerverkų. Organizatorių nuomone, vienintelį kartą gyvenime švenčiamos išleistuvės privalo būti ypatingos.

Tačiau yra ir kitokių svarstymų: ar būtinos brangios dovanos pedagogams, ar negalima išsiversti be dvarų. Pavyzdžiui, rengti išleistuves kad ir kultūros centre, kaip kadaise, kur vėliau jos buvo uždraustos dėl šventėje vartojamo alkoholio. Arba, kaip dar seniau, pačiose mokyklose.

Skirtingomis šios savaitės dienomis išleistuves švenčia (kai kurie jau šventė) Jono Basanavičiaus, Antano Smetonos, Siesikų, Taujėnų ir Želvos gimnazijų abiturientai, mokytojai ir mokinių tėvai. Kai kurių įstaigų direktoriai jose dalyvauja ne tik kaip mokyklų vadovai, bet ir vaikų tėvai.

Štai Antano Smetonos gimnazijos direktorius Adolfas Girdžiūna, kurio sūnus baigia mokyklą, neigia gandus apie masinį atsisakymą dalyvauti išleistuvėse. „Domėjausi, kiek dalyvaus: mūsų abiturientų – labai daug, ne mažiau kaip ir pernai, – sako jis. – Ir brandos atestatų atsiimti kasmet ateina ne šimtas procentų, bet dauguma mokinių. Visada būna kokių dešimt, kurie išvykę į užsienį, nedalyvauja išleistuvėse dėl darbo, kitų priežasčių.“

Tradicinė šios mokyklos išleistuvių pokylio vieta – Taujėnų dvaras: „Tėvelių irgi daug žada dalyvauti. Tik su tėvais šiemet griežtai sutarėm, kad nebūtų dovanos mokyklai.“

„Kaina reali“

Svarbesnės, pasakojo pašnekovas, kitos išlaidos: „Kainą sudaro dvaro nuoma, maitinimas, muzikantai, fejerverkai. Tai – neišvengiami išleistuvių atributai, ir manau, kad kaina reali. Mums su žmona kainuos po 40 eurų, o visiems trims iš viso – iki 150 eurų, taigi abiturientui sūnui apie 70, nes vaikai dar rinko puokštėms, kitiems reikalams. Suma tikrai nėra netinkama.“

Direktorius sako, kad vis tik gerokai daugiau išlaidų ir galvosūkių dėl išleistuvių tenka merginoms. „Sūnui jokių ypatingų investicijų nereikia. Kad ir dėl kostiumo, kuris liko nuo Paskutinio skambučio“, – šypsosi jis.

Nebekeliauja

Anot A. Girdžiūnos, anksčiau būta ir kitokių išleistuvių tradicijų, tokių kaip abiturientų ekskursijos mokyklos baigimo proga. Keliauta į Vengriją, kitas šalis. Tačiau kelionė, svarsto jis, – ne vien privalumai: „Viskas labai priklauso nuo klasės kolektyvo. Vaikai sunkiai prisiderina prie laiko, be to, auklėtojai kokia didžiulė atsakomybė... Ekskursijos ir atsieina brangiau – už 150 eurų neišvažiuosi. Jau kuris laikas nėra pasiūlymų, susijusių su išleistuvių kelionėmis.“

Kriterijai stebina

Šių dienų išleistuvių prabangą prisipažįsta vertinantis normaliai: „Aš netgi noriu to išskirtinio vakaro ir tokių išleistuvių, šventės, kai kartu būna vaikai ir tėvai, nes paskui tokia švente liks tik vestuvės.“

Nuotaika prieš šventę, sako jis, irgi pakili, nors kai kuriems abiturientams ne visai sėkmingai praėjo egzaminų sesija, nemažai neišlaikė lietuvių kalbos ir literatūros egzamino. Tačiau direktorius neabejoja, kad „gražus vakaras kompensuos neišsipildžiusius lūkesčius“.

„Tokiais atvejais pagalvoji apie situaciją visoje Lietuvoje. Juk yra abiturientų, kurie labiau gabūs tiksliesiems mokslams. Ir tarp mūsų gimnazistų yra labai gerų vaikų, už visus kitus egzaminus gavusių daugiau kaip 90 balų, o už lietuvių – tik keliolika... „Tiksliukai“ literatūriškai juk mažiau išprusę, ypač berniukai. Gaila, kad tokiems gabiems vaikams užsidaro durys į aukštąsias mokyklas, nes neišlaiko lietuvių kalbos valstybinio egzamino, kuris privalomas, stojant į daugelį tiksliųjų dalykų. Manau, kad čia yra netvarkos su vertinimo kriterijais, tuo labiau kad daug neišlaikiusiųjų visoje šalyje“, – dalijosi mintimis A. Girdžiūna.

Švęsdavo labiau

Siesikų gimnazijos direktorius Vaidotas Kalinas papasakojo, kaip su mokykla atsisveikina ją baigiantys siesikiečiai: „Išleistuvės vyksta ne taip kaip mieste: viskas daug paprasčiau. Visi mūsų abiturientai gaus brandos atestatus. Yra 18 šių metų abiturientų ir pirmąkart turėjom dar ir buvusį mokinį, kuris kartu su jais išlaikė sesiją. Mokslus jis baigė prieš penkerius metus, bet tuomet laikyti egzaminų neatvyko.“

Išleistuves, kurios vyksta šį penktadienį, gimnazijos vadovas vadina „labai paprastomis“. Atestatų įteikimo ceremonija po šventų mišių miestelio bažnyčioje – jos už abiturientus aukojamos kasmet – rengiama mokyklos kiemelyje.

„Nieko ypatingo nebus, nes prieš tai buvo didelių, įsimintinų švenčių – Šimtadienis, kitų renginių. Toks klasės sprendimas. Dalis mokinių jau išvykę, likusi nedidelė klasė, abiturientų nebedaug“, – pasakojo V. Kalinas. Kadaise, anot jo, išleistuvių būta ir didesnių, jos švęstos Siesikų kultūros namuose.

Šiemet ši gimnazija į gyvenimą išleidžia jubiliejinę – 60-ąją – abiturientų laidą. Rugsėjį čia susirinks mokytis 17 dvyliktokų.

Pasisekė ne visiems

Išleistuves kai kuriems rajono abiturientams apkartino neišlaikyti egzaminai. Tokių, pasak savivaldybės Švietimo ir sporto skyriaus vyr. specialisto Arūno Augustino, – ne vienas. Taigi, ir tarp nedalyvaujančiųjų šventėje yra tokią nesėkmę patyrusių mokinių.

Labiausiai brandos egzaminų sesijos dalyviams iš mūsų rajono šiemet ir nepasisekė su lietuvių kalbos ir literatūros valstybiniu egzaminu. Iš viso jį laikė 213 kandidatų, neišlaikė net 30. Turime 2 šimtukus. Mokyklinį šio dalyko egzaminą laikė 181 asmuo, neišlaikė panašus jų skaičius – 27. Gauti 7 dešimtukai.

Su matematikos egzaminu (laikė 234) nepavyko 34-iems, yra 2 šimtukai. Už anglų kalbą (246) gauti 8 šimtukai, egzamino neišlaikė 4 mokiniai. Tiek pat ir neišlaikiusiųjų informacinių technologijų egzamino, kurį buvo pasirinkę 29 kandidatai.

Geografiją laikė 51, neišlaikė 3, istoriją atitinkamai – 118 ir 2. Likusių laikytų egzaminų rezultatai linksmesni.

Anot A. Augustino, tarp kandidatų – ne tik šių metų abiturientai, bet ir buvę mokiniai, eksternai.

Pasakojo, kad dėl egzaminų įvertinimų mokinių pateiktų apeliacijų nėra daug. Kol kas kreiptasi dėl šių dalykų pakartotinio vertinimo: dėl lietuvių kalbos ir literatūros egzamino – 7 apeliacijos, matematikos – 2, anglų kalbos – viena. Ar visos bus patenkintos, specialisto teigimu, dar neaišku: „Rezultatai, išnagrinėjus apeliacijas, turi būti paskelbti ne vėliau kaip iki liepos 18 d., o pas mus protokolai atkeliaus dar po kelių dienų.“

Griežtai draudžiama "Ukmergės žinių" paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse be sutikimo. Gavus leidimą būtina įdėti aktyvią "Ukmergės žinių" nuorodą ir nurodyti kaip šaltinį.
Įvertinkite šį įrašą
(0 balsai)

Susiję įrašai (pagal žymę)