Ugniagesio profesiją pažįsta nuo vaikystės

Ukmergės PGT vadovas D. Vyšniauskas. Autorės nuotr. Ukmergės PGT vadovas D. Vyšniauskas. Autorės nuotr.

Uk­mer­gės ug­nia­ge­siams ne­se­niai pra­dė­jęs va­do­vau­ti prieš­gais­ri­nės gel­bė­ji­mo tar­ny­bos vir­ši­nin­kas Dai­nius Vyš­niaus­kas ug­nia­ge­sio pro­fe­si­ją pa­žįs­ta nuo vai­kys­tės.  Nau­ja­sis va­do­vas ne­ža­da ra­di­ka­lių per­mai­nų, o vie­nu svar­biau­sių va­di­na pre­ven­ci­nį dar­bą.

At­ran­kos bū­du vir­ši­nin­ku ta­pęs vy­ras šio­se pa­rei­go­se dir­ba nuo lap­kri­čio 4-osios. „Tra­di­ci­jas iš­lai­ky­ti rei­kia, o ra­di­ka­lių per­mai­nų tik­rai ne­bus. Min­čių yra įvai­rių, ta­čiau vis­kas re­mia­si į pi­ni­gus – esam vi­siš­kai pri­klau­so­mi nuo fi­nan­sa­vi­mo“, – sa­ko jis.

Vie­na svar­biau­sių šia­me dar­be lai­ko pre­ven­ci­ją, „kad gy­ven­to­jams kuo ma­žiau tek­tų kvies­tis ug­nia­ge­sius“. Taip pat pa­si­ry­žęs ma­žin­ti biu­rok­ra­tiz­mą.

Tarp tiks­lų – ska­tin­ti sa­va­no­rys­tę. „Šis pro­ce­sas vi­so­je Lie­tu­vo­je dar ne­įsi­va­žia­vęs. Iš ki­tos pu­sės, ir už­si­ra­šiu­sie­ji sa­va­no­riais ug­nia­ge­siais gel­bė­to­jais skun­džia­si, kad per ma­žai kvie­čia­mi, pa­vyz­džiui, tik kar­tą per me­tus... O ir vi­suo­me­nės pa­si­prie­ši­ni­mo yra – juk kri­ti­kuo­ja vis­ką, kas nau­ja“, – pa­ste­bi jis.

„Bū­na – ki­lo gais­ras, va­žiuo­ja ug­nia­ge­sių ma­ši­na, dar de­šimt au­to­mo­bi­lių – iš pas­kos pa­si­žiū­rė­ti... Ge­riau iš­li­pę van­dens po ki­bi­rė­lį su­pil­tų – štai ir sa­va­no­riai“, – siū­lo vir­ši­nin­kas. Tap­ti sa­va­no­riais, sa­ko, bus ska­ti­na­mi ir esa­mi dar­buo­to­jai: „Jie ap­mo­ky­ti, tu­ri ap­ran­gą. Jei­gu, pa­vyz­džiui, kai­my­nui ne­lai­mė, ga­lė­tų iš­ei­ti ir pa­dė­ti.“

Sa­va­no­rius pa­šne­ko­vas va­di­na pa­pil­do­ma pa­gal­ba ug­nia­ge­siams, ak­cen­tuo­da­mas, kad jiems itin trūks­ta pa­gal­bos il­ga­lai­kiuo­se gais­ruo­se. Pla­nuo­ja­ma į prieš­gais­ri­nę gel­bė­ji­mo tar­ny­bą daž­niau kvies­tis mo­ki­nius, dar­že­li­nu­kus, pa­sa­ko­ti apie gais­rų pre­ven­ci­ją, reng­ti jiems įvai­rias pra­ty­bas.

Gais­ruo­se – nuo ma­žens

Tar­ny­bos va­do­vas gi­mė ir au­go Ro­kiš­ky­je. „Tė­vu­kas il­gus me­tus bu­vo Ro­kiš­kio gais­ri­nės vir­ši­nin­kas. Mus su bro­liu nuo ma­žens – į ma­ši­ną – ir va­žiuo­jam vi­si kar­tu į gais­rą. Per bu­dė­ji­mus mus pa­si­im­da­vo... Tai ir lė­mė, kad pa­si­rin­kau šią pro­fe­si­ją. Bro­lis dir­ba ug­nia­ge­siu Pa­ne­vė­žy­je, o ir gi­mi­nėj – prak­tiš­kai vien gais­ri­nin­kai“, – šyp­so­si vy­ras.

Jis net gi­męs gais­ri­nin­kų die­ną – ge­gu­žės 4-ąją, kai mi­ni­mas ug­nia­ge­sių glo­bė­jas šv. Flo­ri­jo­nas...

Ra­do ir dar­bą, ir mei­lę

Į Uk­mer­gę D. Vyš­niaus­kas at­vy­ko 2004 m., ga­vęs pa­siū­ly­mą dirb­ti. „Prieš tai ne­bu­vau net bu­vęs čia. Kol mo­kiau­si, ket­ve­rius me­tus va­ži­nė­jau dirb­ti iš Vil­niaus ar Ro­kiš­kio. Ta­da per­ėjau dirb­ti į Vil­nių. O 2009 m. ta­po lais­va pa­va­duo­to­jo vie­ta. Kon­kur­są lai­mė­jau iš an­tro kar­to“, – pa­sa­ko­jo pa­rei­gū­nas.

„Gruo­džio 1 die­ną su la­ga­mi­nais iš Vil­niaus at­va­žia­vau čia gy­ven­ti vie­nas kaip pirš­tas. Nu­si­pir­kau skel­bi­mų laik­raš­tį, kad su­si­ras­čiau kur gy­ven­ti, bet nie­kas ne­no­rė­jo iš­nuo­mo­ti. Gal at­ro­džiau ne­rim­tai – vie­ni­šas ber­nio­kas...“ – juo­kia­si jis. Uk­mer­gė­je su­ra­do ne tik dar­bą, bet ir mei­lę. Ve­dė uk­mer­giš­kę, džiau­gia­si dve­jų me­tu­kų vai­ku­čiu.

Uk­mer­gės ne­iš­keis­tų

Nors, kaip sa­ko, šio­je tar­ny­bo­je dar­bas ve­ja dar­bą, ran­da lai­ko ir ki­tiems už­si­ė­mi­mams. Va­sa­rą nuo­mo­ja bai­da­res, mėgs­ta va­ži­nė­ti mo­to­cik­lu, dvi­ra­čiu. Su­bū­rė Uk­mer­gės dvi­ra­čių mė­gė­jų klu­bą „Žai­bas“, ku­rio na­riai ren­gia se­zo­no ati­da­ry­mo ir už­da­ry­mo šven­tes, da­li­ja at­švai­tus. Šyp­so­si ir žmo­ną „ra­dęs dvi­ra­čių ren­gi­ny“.

Pa­rei­gū­nas taip pat tal­ki­na kiek-vie­ną žie­mą le­do ri­tu­li­nin­kams lie­jant čiuo­žyk­lą Se­na­mies­čio pa­grin­di­nės mo­kyk­los sta­dio­ne. „Su drau­gais tu­rim sli­di­nė­ji­mo tra­di­ci­ją: sten­gia­mės kas­met nu­vyk­ti sa­vai­tei į kal­nus. Tu­riu ir vie­ną ne­iš­si­pil­džiu­sią sva­jo­nę – va­sa­rą dvi­ra­čiu nu­si­leis­ti nuo Al­pių. Ta kal­nų gam­ta už­bu­ria, ir dvi­ra­čių ta­kai ten ypa­tin­gi...“ – pa­sa­ko­ja lais­va­lai­kį ak­ty­viai mėgs­tan­tis leis­ti pa­šne­ko­vas.

Ta­čiau da­bar dau­giau­sia „ak­ty­vaus dė­me­sio“ ten­ka ma­žy­liui, o jį šiuo me­tu au­gi­nan­ti žmo­na, skir­tin­gai nei vi­si ki­ti ar­ti­mie­ji, su ug­nia­ge­sio veik­la ne­tu­ri nie­ko ben­dra. Mo­te­ris dir­ba kom­piu­te­riu – spal­vi­na ko­mik­sus.

D. Vyš­niaus­kas ti­ki­na, jog Uk­mer­gės šian­dien ne­keis­tų į nie­ką: „Man čia vis­kas pa­tin­ka: žmo­nės, gam­ta. Nuo­sta­bi Šven­to­sios upė. Net ir kai ku­riuos bi­čiu­lius uk­mer­giš­kius nu­si­ve­žu ap­ro­dy­ti gra­žių pau­pio vie­tų – jie nu­stem­ba, nes dar daug ko ne­ma­tę.“

Lauks at­ran­kos

32 me­tų vir­ši­nin­kas va­do­vau­ja be­veik pus­šim­čio dar­buo­to­jų ko­lek­ty­vui. Dar ne­se­niai dir­bęs pa­va­duo­to­ju, pats jo kol kas ne­tu­ri.

Pa­sa­ko­jo, jog Prieš­gais­ri­nės ap­sau­gos ir gel­bė­ji­mo de­par­ta­men­to va­do­vas, iš­ėjęs į at­sar­gą, ne­se­niai at­si­svei­ki­no su tar­ny­ba. Bu­vu­sį de­par­ta­men­to di­rek­to­rių Re­mi­gi­jų Ba­niu­lį pa­kei­tė lai­ki­nai jam da­bar va­do­vau­jan­tis di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­jas Jū­ris Tar­gons­kas.

„Kai vis­kas su­si­dė­lios, ta­da ir bus skel­bia­ma at­ran­ka, nes pa­va­duo­to­ją, kaip ir vir­ši­nin­ką, ski­ria de­par­ta­men­tas. Tur­būt – jau po Nau­jų­jų me­tų“, – svars­to pa­šne­ko­vas.

Ug­nia­ge­sių ne­spė­ja „kep­ti“

Uk­mer­gės prieš­gais­ri­nė­je gel­bė­ji­mo tar­ny­bo­je yra ke­tu­rios ug­nia­ge­sių gel­bė­to­jų pa­mai­nos, ku­rio­se – po 8–9 pa­rei­gū­nus.

„Tar­ny­bo­je su­lau­kiam no­rin­čių­jų dirb­ti ug­nia­ge­siais, ta­čiau ne vi­siems lei­džia svei­ka­ta, ku­ri tu­ri bū­ti la­bai ge­ra, – pa­sa­ko­ja va­do­vas. – Ug­nia­ge­sių gel­bė­to­jų mo­kyk­lo­je rei­kia mo­ky­tis aka­de­mi­nius me­tus – de­vy­nis mė­ne­sius. Per me­tus pa­ruo­šia­ma apie 60, bet mo­kyk­la ne­spė­ja „kep­ti“ ug­nia­ge­sių. Da­lis lie­ka Vil­niu­je, ki­ti pa­si­skirs­to ki­tuo­se ra­jo­nuo­se. Mes gal per dve­jus me­tus gau­nam vie­ną... Kaip tik da­bar lau­kiam vie­no pa­bai­gu­sio kur­san­to.“

Iš es­mės, tei­gia jis, ug­nia­ge­sių už­ten­ka: „Į pen­si­ją žmo­nės ne­si­ver­žia. Ug­nia­ge­sio dar­bas ge­ras ir tuo, kad tu­ri tris pa­ras lais­vas. To­dėl mū­siš­kiai tu­ri ir ki­tų už­si­ė­mi­mų, veik­los.“ Pail­gi­nus tar­ny­bos lai­ką, ug­nia­ge­siai, kaip ir po­li­ci­jos pa­rei­gū­nai, į pen­si­ją iš­ei­ti ga­li, ati­dir­bę 25 me­tus.

Griežtai draudžiama "Ukmergės žinių" paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse be sutikimo. Gavus leidimą būtina įdėti aktyvią "Ukmergės žinių" nuorodą ir nurodyti kaip šaltinį.
Įvertinkite šį įrašą
(0 balsai)

Pridėti komentarą

ukzinios.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, nesusijusius su tema, įstatymus pažeidžiančius, reklaminius, skatinančius smurtą komentarus. Už komentarus atsako juos parašę skaitytojai. Kurstant smurtą, rasinę, tautinę, religinę bei kitokio pobūdžio neapykantą ar kitaip pažeidžiant LR įstatymus, galite sulaukti atitinkamų tarnybų dėmesio.


Jonines

Kainoteka

Optima 13 Picerijos salės nuoma

Draugai

Ukmerges kulturos puslapiai

gpm 2011 n 135

Lietuvos valstybe

ukvm

vilkmerge

UKC logo 115x63

Apkeliauk

Tauragės laikraštis

KuoSkiriasi.lt

baidariu aukstaitija

Interneto dienraštis Bernardinai

Vilkmerge

lrytas

delfi

logo srtrf-300x170

Į viršų