Vilniaus Gedimino technikos universitete inžinerinės informatikos bakalauro ir statistikos magistrantūros studijas baigusio vyro darbo patirtis – įspūdinga. E. Kerza kuravo svarbiausių informacinių sistemų projektų valdymą Užsienio reikalų ministerijoje ir Lietuvos nuolatinėje atstovybėje Europos Sąjungoje.
Šios ministerijos Informacinių technologijų departamento Kompiuterinių sistemų skyriuje dirbo vyresniuoju specialistu, vėliau – šio departamento Informacinių sistemų projektų valdymo skyriaus vedėju.
2006–2009 ir 2012–2015 metais – Lietuvos nuolatinės atstovybės Europos Sąjungoje vyriausiasis specialistas. Šalies Prezidentė Dalia Grybauskaitė jį apdovanojo Atminimo ženklu už asmeninį indėlį prisidedant prie Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai 2013 metais.
Krašto apsaugos ministerijos vadovybėje ukmergiškis dirba nuo vasario 20 d. Tarp jo veiklos sričių – nacionalinė kibernetinio saugumo politika, nacionalinio saugumo ir gynybos interesams naudojamų elektroninių ryšių ir informacinių sistemų plėtojimo ir saugumo politika.
„Savo uždaviniais laikau efektyvesnį kibernetinį, hibridinį ir informacinį saugumą. Hibridinėms atakoms intensyvėjant, privalome operatyviai spręsti mūsų atsparumo didinimo klausimus ir stiprinti saugą valstybėje užtikrinančius pajėgumus bei gebėjimus“, – teigia naujasis krašto apsaugos viceministras.
Sėkmingais aukštu ministerijos pareigūnu tapusio E. Kerzos karjeros pokyčiais labai džiaugiasi ir Ukmergėje gyvenantys jo artimieji. Viceministro tėtis Dainavos pagrindinės mokyklos direktorius Arūnas Kerza tikina, kad sūnus nuo Ukmergės neatitolęs.
„Čia lankė sporto mokyklą, o dabar žaidžia krepšinį su komanda „Šilo“ pagrindinėje mokykloje. Kaip tik neseniai savaitgalį buvo parvažiavęs. Ir turnyruose Ukmergės komandoje žaidžia. Čia turi daug bendraminčių, ypač sporto“, – pasakojo jis.
Pas tėvus grįžta su visa šeima, o seneliams ypač smagu sulaukti anūkėlių – mokinukių Austėjos ir Elijos. Mergaitėms čia irgi patinka. „Ukmergėje joms smagu, ir vasarą dažnai atvažiuoja. Mes su mergaitėm labai artimi, – šypsosi pašnekovas. – Tik dabar, sūnui užėmus naujas pareigas, turbūt teks mažiau matytis...“
Jam taip pat rūpi ministerijoje sūnaus kuruojama sritis: „Esu istorikas, be abejo, tuo domiuosi ir gilinuosi. Esu labai patenkintas, kad sūnui, kuris yra valstybinio mąstymo žmogus, teko šis darbas. Tačiau svarbiausia ne tai, kokios pareigos: esmė – žmogaus pareigingumas ir požiūris.“
Pareigūno mama Irena Jono Basanavičiaus ir Želvos gimnazijose moko rusų kalbos. Pedagogė yra ir jo žmona Laura: Vilniuje darželyje ugdo ikimokyklinukus.
