55 metų moteris, darbo biržos klientė, pasakojo neseniai baigusi siuvėjų kursus. Mokymai rengti pagal programą, skirtą padėti įsidarbinti vyresnio amžiaus žmonėms.

Nuo rugsėjo 10 d. kursus ji lankė Ukmergės technologijų ir verslo mokykloje. Kartu mokėsi dar trys moterys. „Pusę programos laiko sudarė teorija, kitą pusę reikėjo atlikti praktiką įmonėje. Ją atlikau UAB „V. Blažinskas ir Ko“. Kursai, vykdavę penkias dienas per savaitę po aštuonias valandas, baigėsi sausio 10 d.“, – pasakojo pašnekovė.

O su jais, teigia, baigėsi ir viltis susirasti darbą: „Praktikos vadovas pasakė, kad manęs nebereikia. Esą neturiu tiek įgūdžių, kad galėčiau likti dirbti jų įmonėje... Po to perėjau visas Ukmergės siuvyklas, bet visur atsakymas tas pats: nėra darbo patirties.“

Ukmergiškei skaudu ir dėl to, kad kone visos siuvyklos viešai skelbia ieškančios siuvėjų... „Niekas nepriima po tų kursų. Patys darbdaviai sako, kad geriau darbo birža iškart siųstų pas juos: tuos keturis mėnesius išmokytų, pasiruoštų darbuotoją. Tuomet ir jokių problemų su darbu nebūtų, o dabar – iš kur ta praktika?“ – neslėpė apmaudo moteris.

Kol mokėsi, darbo birža jai mokėjo stipendiją – 228 eurus per mėnesį. Šie pinigai irgi tapo didžiuliu galvos skausmu. „Jei per pusę metų neįsidarbinsiu, reikės grąžinti pinigus...“ – teigė ji.

Nebe pirmi metai Lietuvos darbo birža įgyvendina ES remiamą projektą „Vyresnio amžiaus bedarbių rėmimas“. Jis, sako Vilniaus teritorinės darbo biržos Ukmergės skyriaus vedėja Edita Mončinskienė, skirtas 55-erių ir vyresniems asmenims.

„Išsiunčiam žmogų mokytis, įgyti kvalifikaciją, mokam stipendiją, – pasakojo ji. – Apmokam kelionės išlaidas, jei gyvena toliau, pavyzdžiui – kaime. Būna, kad mokytis važinėja į Vilnių ar Kauną – tuomet mokama ir už apgyvendinimą. Tačiau tokių nedaug: daugiausia mokosi Technologijų ir verslo mokykloje.“

Vedėjos teigimu, baigęs štai tokio profesinio mokymo programą, žmogus turi atidirbti ne mažiau kaip šešis mėnesius.

„Pati mokymo įstaiga susitaria su įmone, kurioje žmogus kursų metu galės atlikti praktiką. Darbdaviui nereikia mokėti jokių mokesčių, o žmogui praktikos metu užtikrinamas sveikatos draudimas, kitos socialinės garantijos. Jis būna registruotas darbo biržoje, tik tuo metu sustabdytas bedarbio statusas“, – sakė ji.

Pasakojo, jog mokymo kursai pagal šią programą ypač pravartūs elektrikams, santechnikams: ne vieną jų, įgijusį reikiamą kvalifikaciją, įdarbino Ukmergės įmonės. „Ir medkirčiai aktyviai ruošiami. Juos net iš užsienio atsiveža, nes medkirčių rajone labai trūksta“, – teigia pašnekovė.

Siuvėjų poreikis, anot E. Mončinskienės, lygiai toks pat didelis: „Siuvėjų ieško daug – gal šešios siuvimo įmonės. Kai kurios tikrai pasilieka praktiką jų įmonėje atlikusius darbuotojus. O kai kurios šiuos kursus išėjusios siuvėjos pačios pradeda dirbti, įsigijusios verslo liudijimus. Be to, juk reikia ne tik siuvėjų – galima dirbti ir lygintoja.“

Pašnekovei keisti galimi darbdavių svarstymai apie negalėjimą priimti į darbą dėl esą trūkstamos patirties. „Juk žmogus dėl to ir atlieka praktiką, kad darbdavys jį galėtų mokyti, – sako ji. – Pavyzdžiui, „Umega“ gali suvirintojus apsimokyt, būna sudaromos atitinkamos sutartys. Bet siuvykla gi neišduos pažymėjimo... Kad žmogus įgytų kvalifikaciją, turi išeiti mokslus, ir reikalingas dokumentas, kurį išduoda mokymo įstaiga – ne darbdavys.“

Vedėja neapsiima svarstyti, dėl ko žmogus po praktikos darbdaviui nebereikalingas. Mano, jog tai susiję ir su asmeninėmis priežastimis, darbdavio nusistatymu. „Galbūt ir žmogus, atėjęs dėl darbo, turėtų parodyti labai didelį norą, entuziazmą“, – įsitikinusi ji.

Tuo metu siuvėjos darbo ieškančios mūsų pašnekovės nuogąstavimai dėl stipendijos grąžinimo – ne iš piršto laužti.

„Jei asmuo, baigęs kursus, piktybiškai neina ieškoti darbo, nesilanko pas darbdavius... Taip, būna, kad reikia grąžinti. Tuomet perduodam teismui. Tačiau dažnesni kiti atvejai: pavyzdžiui, turi lankyti penkis mėnesius trunkančius kursus, o palanko kelis – ir meta. Dažniausiai ieškom visokių išeičių, kad tik nereiktų grąžinti. Taip gali nutikti tik jau pačiu paskutiniu atveju“, – pasakojo vedėja.

Mūsų skaitytoją ji ragina atvykti į darbo biržą – mėgins paieškoti problemos sprendimo.