Penk­ta­die­nį vi­dur­die­nį mon­sin­jo­ro at­mi­ni­mas bu­vo pa­gerb­tas Vil­niu­je Lu­kiš­kių aikš­tė­je, va­ka­re Vil­niaus ar­ki­ka­ted­ro­je ba­zi­li­ko­je au­ko­tos šv. Mi­šios. Prie na­mo sos­ti­nė­je, Od­mi­nių g. Nr. 10, ati­deng­ta at­mi­ni­mo len­ta.

Šeš­ta­die­nį Duks­ty­nos ka­pi­nė­se pa­šven­tin­tas kuk­lus mon­sin­jo­ro ka­po kry­žius. Jis ne­si­ski­ria nuo ki­tų mū­sų kraš­to par­ti­za­nams šio­se ka­pi­nė­se pa­sta­ty­tų kry­že­lių...

Gar­saus mū­sų kraš­tie­čio at­mi­ni­mas įpras­min­tas jo pa­ties įkur­ta­me Di­džio­sios ko­vos apy­gar­dos par­ti­za­nų par­ke, Vi­diš­kių se­niū­ni­jo­je. Čia mi­nė­ji­mo iš­va­ka­rė­se baig­tas sta­ty­ti, o ren­gi­nio die­ną pa­šven­tin­tas mon­sin­jo­ro at­mi­ni­mo kry­žius ir pa­min­kli­nė len­ta.

Jo au­to­rius – tau­to­dai­li­nin­kas Ka­zi­mie­ras Mar­ti­nai­tis, o ar­chi­tek­tas, pa­dė­jęs pa­rink­ti vie­tą kry­žiui ir pro­jek­ta­vęs pa­min­kli­nę len­tą ša­lia jo, – Zig­man­tas Bra­zaus­kas.

Par­ke šv. Mi­šias au­ko­jo gau­sus bū­rys vys­ku­pų ir ku­ni­gų.

Po to vy­ko iš­kil­min­gas mon­sin­jo­ro A. Sva­rins­ko mir­ties me­ti­nių mi­nė­ji­mas.

Kon­cer­ta­vo Lie­tu­vos ka­riuo­me­nės or­kest­ras, Uk­mer­gės kul­tū­ros cen­tro fol­klo­ri­nis an­sam­blis „Uly­čia“, va­do­vau­ja­mas J. Gied­rai­tie­nės, „Trem­ti­nio“ cho­ras, va­do­vau­ja­mas J. Juo­die­nės.



A. Sva­rins­kas gi­mė 1925 m. sau­sio 21 d. Kad­rė­nuo­se, Del­tu­vos vals­čiu­je, Uk­mer­gės ap­skri­ty­je. Mo­kė­si Vi­diš­kių pra­džios mo­kyk­lo­je, Uk­mer­gės A. Sme­to­nos gim­na­zi­jo­je.

Įsi­trau­kė į po­grin­di­nę veik­lą. 1946 me­tais pra­si­dė­jus per­se­kio­ji­mui pa­li­ko ne­baig­tas stu­di­jas ku­ni­gų se­mi­na­ri­jo­je ir iš­ėjo pas par­ti­za­nus. Bu­vo Uk­mer­gės apy­lin­kė­se vei­ku­sios po­grin­di­nės Ša­rū­no par­ti­za­nų gru­pės ry­ši­nin­kas, ap­rū­pin­da­vo par­ti­za­nus vais­tais, spau­da ir do­ku­men­tais. 1946 m. gruo­džio 21 d. bu­vo su­im­tas, tris mė­ne­sius tar­dy­tas bei žiau­riai kan­kin­tas, nu­teis­tas ka­lė­ti 10 me­tų dar­bo pa­tai­sos la­ge­riuo­se. Tik 1956 m. jis grį­žo į Lie­tu­vą.

1958 m. A. Sva­rins­kas vėl bu­vo su­im­tas ir nu­teis­tas 6 me­tams už an­ti­so­vie­ti­nės li­te­ra­tū­ros lai­ky­mą. Ka­lė­jo Mor­do­vi­jos la­ge­riuo­se. 1961 m. už akių jį dar nu­tei­sė ir LSSR Aukš­čiau­sia­sis teis­mas, pri­pa­ži­nęs ypač pa­vo­jin­gu re­ci­dy­vis­tu. Bu­vo per­kel­tas į ypa­tin­go­jo re­ži­mo ka­lė­ji­mą. 1964 m. iš­leis­tas į lais­vę grį­žo į Lie­tu­vą.

Ben­dra­dar­bia­vo po­grin­di­nia­me lei­di­ny­je „Lie­tu­vos ka­ta­li­kų baž­ny­čios kro­ni­ka“. 1976–1983 m. – Vi­duk­lės Šv. Kry­žiaus pa­ra­pi­jos kle­bo­nas.

1978 m. lap­kri­čio 13 d. kar­tu su ki­tais ku­ni­gais di­si­den­tais įkū­rė Ti­kin­čių­jų tei­sėms gin­ti ka­ta­li­kų ko­mi­te­tą, skel­bė jo do­ku­men­tus. 1983 m. Vi­duk­lė­je bu­vo su­im­tas, nu­teis­tas 7 me­tams griež­to­jo re­ži­mo la­ge­rio ir 3 me­tams trem­ties.

1988 m. Mask­vo­je lan­kę­sis JAV pre­zi­den­tas Ro­nal­das Rei­ga­nas pa­pra­šė SSRS va­do­vą Mi­chai­lą Gor­ba­čio­vą iš­lais­vin­ti A. Sva­rins­ką. 1988 m. lie­pos 11 d. jis bu­vo pa­leis­tas ir grį­žo į Vi­duk­lę, o rug­pjū­čio 23 d. iš­trem­tas į Vo­kie­ti­ją be tei­sės grįž­ti į Lie­tu­vą. Lan­kė lie­tu­vių ko­lo­ni­jas vi­sa­me pa­sau­ly­je. Lie­tu­vai pa­skel­bus Ne­pri­klau­so­my­bę grį­žo į Lie­tu­vą.

1998 m. jis bu­vo ap­do­va­no­tas Vy­čio Kry­žiaus 3 laips­nio or­di­nu, 2000 m. – Lie­tu­vos ne­pri­klau­so­my­bės me­da­liu, 2001 m. – Lie­tu­vos ka­riuo­me­nės kū­rė­jų sa­va­no­rių me­da­liu.

A. Sva­rins­ko ini­cia­ty­va jo gim­ti­nė­je Kad­rė­nų kai­me Vi­diš­kių se­niū­ni­jos apy­lin­kė­se  1991 me­tais įkur­tas Mū­šios Di­džio­sios Ko­vos apy­gar­dos par­ti­za­nų par­kas.

Ja­me pa­sta­ty­ta 14 ąžuo­li­nių kry­žių Di­džio­sios Ko­vos par­ti­za­nų apy­gar­dos kiek­vie­nam ba­ta­lio­nui. Taip pat A. Sva­rins­ko ini­cia­ty­va čia iš­ki­lo ir dau­giau kry­žių bei pa­min­kli­nių ak­me­nų.