Vaizdas prie kapinių ukmergiškiui atėmė amą

Į DELFI kreipėsi Skaitytojas Jonas, sukrėstas Ukmergėje išvysto vaizdo. Vyriškis pastebėjo, kad į mieste esančią senąją kapinių tvorą įmūryti paminkliniai akmenys. „Nuotraukų komentuoti nėra prasmės“, – tokiu vaizdu stebėjosi vyriškis.

Kaip pasakojo skaitytojas Jonas, jo įamžinta tvora stovi S. Daukanto g. Ukmergėje. Ja aptvertos senosios miesto kapinės.

„Iš senų žmonių teko girdėti, kad toliau stovintiems garažų pamatams taip pat buvo naudojami paminklų akmenys. Nuotraukų komentuoti nėra prasmės“, – rašė laiške skaitytojas.

DELFI kreipėsi į Ukmergės savivaldybės Kultūros ir turizmo skyriaus vedėjos pavaduotoją Julių Zarecką, kuris nurodė, kad kapinių tvora – istorinis statinys, o buvę antkapiai jame – miesto gyventojų ir kapinių istorijos atspindys, todėl sunku pasakyti, ar juos reiktų pašalinti.

Pasak J. Zarecko, nėra tikslių duomenų, kada kapinių tvora buvo pastatyta, tačiau pagal vartų architektūrinę stilistiką ir kitus požymius – greičiausiai XIX a. pabaigoje.

„Kodėl antkapiniai paminklai įmūryti į tvorą – irgi neaišku, bet, matyt, jie tikrai nebuvo nuimti nuo kapų. Pagal jų dydį galima spėti, kad tai buvo tikrai pasiturinčių ukmergiškių antkapiai, stovėję, tikriausiai, netoli kapinių koplyčios (t. y. apie 150 m. nuo dabartinės jų vietos) ir koks nors tokio tipo kapų išniekinimas būtų sunkiai įsivaizduojamas. Daugybė panašaus laikotarpio antkapių tebestovi iki šiol. Galbūt šie antkapiniai paminklai buvo nuimti giminaičiams perkeliant mirusiųjų palaikus į kitas vietas jiems išvykstant iš Ukmergės (ne tokia jau ir reta praktika), gal paminklai buvo pakeisti naujais, laidojant į tą patį kapą...“ – nurodė J. Zareckas.

Pasak specialisto, versijų gali būti pačių įvairiausių, tačiau antkapiai į tvorą neabejotinai pakliuvo jau ne kaip antkapiai, o kaip akmenys.

„Dar atkreiptinas dėmesys, jog užrašai ant paminklų palikti į išorę, jie nusukti į tą tvoros pusę kur jos statymo metu buvo laukai ir ganyklos, žmonės vaikščiojo labai retai, tad galima sakyti, kad net ir buvusiems antkapiams tam tikra pagarba buvo išsaugota“, – nurodoma J. Zarecko komentare.

Pašnekovo teigimu, sunku pasakyti, ar kam nors reikia dėl to skųstis ir lupti tuos buvusius antkapius iš tvoros: „Šiaip ar taip, ši tvora savaime yra istorinis statinys, o buvę antkapiai jame – miesto gyventojų ir kapinių istorijos atspindys. Gal geriau būtų bandyti atsekti buvusių antkapių įmūrijimo aplinkybes, asmenų, besiilsėjusių po jais gyvenimo istorijas ir įtraukti jas į bendrą miesto istorijos tekstą, pasakojant jį sau ir kitiems...“

Šaltinis: delfi.lt

 

Griežtai draudžiama "Ukmergės žinių" paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse be sutikimo. Gavus leidimą būtina įdėti aktyvią "Ukmergės žinių" nuorodą ir nurodyti kaip šaltinį.
Įvertinkite šį įrašą
(1 balsas)

Komentarai  

0 # Kapinaitės 1/3 2017-05-11 18:06
Pažiūrėkime kitaip į senus antkapinius akmenis.
Pamąstykime apie situaciją, kai nuo palaidojimo praeina tiek metų, kad velionio proanūkių karta jau turėtų būti ne pirmos jaunystės, tačiau niekas šia kapaviete nesirūpina, o kapinių neplečiant nėra kur naujai mirusių laidoti...
Gal tokiais atvejais, kai nuo palaidojimo praėjo ~150 metų, ir nėra kas rūpinasi, paskelbti palikuonių paiešką, kad išsiaiškintume, ar yra kas, kam ta kapavietė rūpi... Gal šeimos ryšiai buvo nutrūkę ir palikuoniai nė neįtarė, jog čia jų giminės kapas. Gal jie ne tik prižiūrės, bet norės ir patys jame laidotis...
Niekam neatsiliepus, sakykim, per metus, gal reikia taip daryti -
- kapavietę naikinti, o antkapinius akmenis su užrašais saugoti, kad iš jų, pririnkus reikiama kiekį, sieną po sienos iškeltume šios parapijos mirusiųjų miestą saugančią sieną;
(žr. tęsinį)
Atsakyti | Atsakyti cituojant | Citata
0 # Kapinaitės 2/3 2017-05-11 18:08
(tęsinys)
- iš visų kapavietėse rastų kaulelių gal būt supilti pilkalnį (etnologai ir architektai čia patartų: žinoma, ir medikų atsiklausti reiktų, kad iš mirusiųjų nebūtų prikeltos užkrečiamos ligos...)
Architektui parengus sienos-memorialo projektą, surinkti, nuvalyti ir meniškai į sieną sumūryti paminkliniai akmenys atliktų ir simbolinį sargybos vaidmenį, ir ja būtų įamžinti čia gyvenusių ir palaidotų vardai, jų profesija (jei tokia informacija būtų kapo įraše ar iš kitur kraštotyrininkai ją turėtų)... Būtų gražu, jei toje tvoroje architektas įamžintų kažką iš senųjų baltų laidojimo papročių, simbolių...
Tokia siena būtų vertingas ne tik tos vietovės istorijos liudininkas.
Juk turime miestelių, itin derlingų talentais ar kita1)ip šiai žemei nusipelniusiais žmonėmis. Tam ruošdamiesi, šiandien artimuosius laidojantys gal pasirūpintų ant antkapio ir bent dalelę giminės medžio išgraviruoti...
Atsakyti | Atsakyti cituojant | Citata
0 # Kapinaitės 3/3 2017-05-11 18:09
(tęsinys)
Turint galvoje, jog jau ketvirtį amžiaus vyksta sovietmečiu dar išlikusios inteligentijos bei talentų skurdinimo ir išnykimo be pėdsakų banga, kad jų vaikai tapo prarastąja karta, tai būtų labai prasmingas vietos paminklas apie tautą ištikusį likimą.
Žodžiu, šiandienį vandalizmą yra kuo sustabdyti. Tik vietos jaunimą, moksleiviją tuo uždegti reikia.
Atsakyti | Atsakyti cituojant | Citata

Pridėti komentarą

ukzinios.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, nesusijusius su tema, įstatymus pažeidžiančius, reklaminius, skatinančius smurtą komentarus. Už komentarus atsako juos parašę skaitytojai. Kurstant smurtą, rasinę, tautinę, religinę bei kitokio pobūdžio neapykantą ar kitaip pažeidžiant LR įstatymus, galite sulaukti atitinkamų tarnybų dėmesio.


Saugos kodas
Atnaujinti

Vilkmerge restoranas

Ukmerges siluma

Kokia jums geriausia atostogų veikla?
  • Balsai: (0%)
  • Balsai: (0%)
  • Balsai: (0%)
Balsai:
First Vote:
Last Vote:

Savaitraštis Ukmergė

Laidojimo ir kremavimo paslaugos Ukmergėje

Autoservisas Ukmergėje

Floros Studija

Telefonai Ukmergė

Optima 13 Picerijos salės nuoma

Medical Devices Global Directory

Orai Ukmergėje

Orai Ukmergėje

Draugai

Ukmerges kulturos puslapiai

gpm 2011 n 135

Lietuvos valstybe

ukvm

vilkmerge

UKC logo 115x63

Voruta

Tauragės laikraštis

Faberlic 2015

baidariu aukstaitija

Interneto dienraštis Bernardinai

Vilkmerge

lrytas

delfi

logo srtrf-300x170

Į viršų