Modernizuoti kvartalus numato šiemet patvirtinta Pramonės, Dukstynos ir Pivonijos kvartalų energinio efektyvumo didinimo 2018–2022 metų programa.
Ukmergės rajono savivaldybė skelbiama tarp lyderių, pateikusių daugiausiai projektų atnaujinti ne pavienius daugiabučius, o ištisus kvartalus. Su šiais siekiais mūsų savivaldybė dalyvauja Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programoje.
Kompleksiškai modernizuoti atrinkti trys kvartalai, o šiems darbams per penkerius metus planuojama išleisti 9 mln. Eur.
Pramonės, Dukstynos ir Pivonijos kvartalų energinio efektyvumo didinimo 2018–2022 metų programoje skelbiama, kad Ukmergės miestas užima 20,45 kv. km teritoriją. Pernai mieste gyveno 21 132 gyventojai, o gyventojų tankumas buvo 1033,35 žmogaus kvadratiniame kilometre.
Remiantis būstų surašymo duomenimis, didžioji dalis būstų mieste – butai daugiabučiuose namuose.
Pramonės kvartalas yra išsidėstęs tarp Žiedo, Kauno, Deltuvos ir A. Smetonos gatvių, įskaitant Deltuvos g. 17A ir 19 esančių pastatų teritorijas.
Dukstynos kvartalo teritorija apribota Vytauto, Veterinarijos, S. Daukanto, A. Baranausko, Vaižganto ir Anykščių gatvėmis.
Pivonijos kvartalas išsidėstęs tarp Antakalnio, Draugystės, Uosių, Ąžuolų, Miškų, Dariaus ir Girėno, Vilniaus ir Laukų gatvių.
Pagal plotą didžiausias yra Pivonijos kvartalas (0,467 kv. km). Pramonės ir Dukstynos kvartalai – dvigubai mažesni.
Suskaičiuota, kad Pramonės kvartale yra 24 daugiabučiai gyvenamieji namai ir 4 viešosios paskirties pastatai, Dukstynos kvartale – 28 daugiabučiai ir 6 viešosios paskirties pastatai, Pivonijos kvartale – 74 daugiabučiai ir 4 viešosios paskirties pastatai.
Visi šie daugiabučiai yra pastatyti labai skirtingais metais – nuo 1940 iki 1994 metų.
Apskaičiuota, kad daugiausiai šilumos energijos per metus suvartojama Pivonijos kvartalo daugiabučiuose – 11 535 MWh.
Dukstynos ir Pramonės kvartaluose – dvigubai mažiau.
Kvartaluose numatoma modernizuoti šilumos, gatvių apšvietimo tinklus, atnaujinti dalį komunikacijų sistemos: privažiavimo kelius, pėsčiųjų takus, lauko lietaus nuotekų surinkimo tinklus ir automobilių stovėjimo aikšteles, atnaujinti sporto ir vaikų žaidimo aikšteles.
Programos administratorius – UAB Ukmergės butų ūkis – turės inicijuoti reikiamų dokumentų rengimą, užtikrinti, kad plane numatytos priemonės būtų tinkamai ir laiku įgyvendintos.
Programa turėtų būti pradėta įgyvendinti šių metų balandį, o baigta – 2022 m. pabaigoje. Preliminarus lėšų poreikis – 9 mln. Eur.
Programos įgyvendinimas finansuojamas valstybės biudžeto, Ukmergės savivaldybės biudžeto, ES struktūrinių fondų ir tarptautinių organizacijų, vandens ir šilumos tiekėjų Ukmergės miestui, privačių investuotojų ir kitų šaltinių lėšomis.
Įgyvendinant programą taip pat planuojama atnaujinti (modernizuoti) 19 daugiabučių namų Pramonės, 21 daugiabutį Dukstynos, 41 daugiabutį Pivonijos kvartaluose bei kiekviename kvartale – po vieną viešosios paskirties pastatą.
Kvartalinės renovacijos galimybė buvo aptarta pernai vykusio daugiabučių namų renovacijos (modernizavimo) darbo grupės posėdyje. Atlikus viešąjį pirkimą lapkritį sudaryta sutartis su UAB „Renovacijos konsultacijos“ dėl kvartalų energinio efektyvumo didinimo galimybių studijos ir programos projekto parengimo.
Metų pabaigoje UAB „Renovacijos konsultacijos“ pristatė Ukmergės miesto kvartalų energinio efektyvumo galimybių studiją ir Pramonės, Dukstynos ir Pivonijos kvartalų energinio efektyvumo didinimo programos projektą. Projektui pritarta ir rajono tarybos posėdyje.
Ukmergės butų ūkio direktorius Giedrius Pocius įsitikinęs, kad ambicingus planus tikrai pavyks įgyvendinti. Kvartalinė renovacija, pasak jo, gerokai skiriasi nuo pavienių namų, nes apima platesnį mastą sprendinių. Be to, vertinant projektus šiuo metu prioritetai teikiami kvartalinei renovacijai.
Direktorius pažymi, kad nuo 2013 m. Ukmergėje įgyvendinti 34 renovacijos projektai. Šiuo metu darbai tebevykdomi 8-iuose objektuose, 7 daugiabučiai – projektuojami. Iš viso šiuo metu 19 daugiabučių namų būsimas renovavimas yra vienokios ar kitokios veiksmo stadijos.
G. Pocius sako, kad labiausiai renovavimo teigiamas efektas juntamas vertinant suvartojamos šilumos poreikį. Paskaičiuota, kad renovavus 34 „kiauriausius“, daugiausiai šilumos vartodavusius, miesto daugiabučius, šilumos poreikis miestui sumažėjo 5 proc.
Kokias didžiausias kliūtis įvardija renovavimo procese? Pirmiausiai – pačių gyventojų nenoras atnaujinti daugiabučius bei nesutarimas šiuo klausimu. Kita bėda – prasiskolinę kaimynai. Pavyzdžiui, Šventupėje kelių namų gyventojai labai norėjo renovacijos, bet dėl įsiskolinusių kaimynų bankai finansavimo tokiems objektams nesuteikia.
G. Pocius pasakojo, kad praėjusiais metais lankėsi Vokietijoje, kur susipažino su šios šalies patirtimi vykdant kvartalinę pastatų renovaciją. Tačiau įsitikino, kad skirtumai tarp abiejų šalių šiuo aspektu yra milžiniški.
Svarbiausias skirtumas yra tas, kad Vokietijoje beveik nėra privačių butų. Privatūs yra tik gyvenamieji namai. Tuo tarpu visi butai daugiabučiuose gyventojams yra nuomojami. Todėl nėra jokių kliūčių derinant renovavimo darbus su gyventojais.
