Ukmergės žinios

Re­mian­tis Ro­man Af­ta­na­zy is­to­ri­ne ap­žval­ga, ku­rią į lie­tu­vių kal­bą iš­ver­tė Uk­mer­gės kraš­to­ty­ros mu­zie­jaus mu­zie­ji­nin­kas R. Ra­ma­naus­kas, bei is­to­ri­kės A. Vo­je­vod­skai­tės is­to­ri­niais ty­ri­mais, pa­tei­kia­me trum­pą Sie­si­kų dva­ro rū­mų ap­žval­gą.

Sie­si­kų dva­ro kok­lio frag­men­tas.

Sie­si­kų dva­ro ar­chy­vas, ku­ria­me bu­vo su­kaup­ti do­ku­men­tai nuo 15 a., din­go I pa­sau­li­nio ka­ro me­tais.

Anot XIX a. is­to­ri­kų, Sie­si­kų dvar­vie­tės pie­ti­nia­me eže­ro kran­te įkū­rė­jas bu­vo ku­ni­gaikš­tis Gab­rie­lis Dau­man­tas (1517 m.), pa­si­va­di­nęs Sie­sic­kiu, o jo pa­li­kuo­nys jau ra­šė­si Dau­man­tais – Sie­sic­kiais. Kal­bė­da­ma apie Dau­man­tų-Sie­sic­kių val­dy­mo lai­ko­tar­pį, is­to­ri­kė A. Vo­je­vod­skai­tė rū­mus va­di­na pi­li­mi. Pi­lies sta­ty­bą ji pri­ski­ria 1492-1517 me­tų lai­ko­tar­piui.

Dva­ras ir jo rū­mai ap­ra­šy­ti 1690 m. lo­ty­nų kal­ba iš­leis­to­je Sie­sic­kių gi­mi­nės pa­ne­gi­ri­ko­je. Tai vie­nin­te­lis šiuo me­tu ži­no­mas api­ben­drin­tas XVII a. pi­lies vaiz­das: „...ky­la aukš­ti bokš­tai ant ka­ra­liš­ko sto­go, di­din­gi rū­mai yra su­tvir­tin­ti kie­tu ak­me­niu. Ply­ti di­džiu­lės me­nės. Ste­bi­na aukš­tai iš­kel­tas ma­sy­vus sto­gas, daug vie­tos už­iman­tis pa­sta­tas, o že­mai mo­ti­na gam­ta juo­sia rū­mus iš­si­lie­ju­siais tven­ki­niais“.

Ypač smar­kiai dva­ro rū­mai bu­vo nu­siaub­ti šve­dų ka­ro me­tais. 1704 m. laiš­ke, ku­rį My­ko­las Sie­sic­kis ra­šė et­mo­nui Sa­pie­gai, skun­džia­ma­si, kad pul­ki­nin­kas Bon­de iš­gro­bė bib­lio­te­ką, o da­lį rū­mų su­de­gi­no. 1713 m. M. Sie­sic­kis, prieš tai pa­lai­do­jęs abu sa­vo sū­nus, mi­rė. Vie­nin­te­lė jo duk­tė Ma­ri­jo­na Elž­bie­ta iš­te­kė­da­ma per­lei­do pa­vel­dė­tą Sie­si­kų dva­rą vy­rui – ku­ni­gaikš­čiui My­ko­lui An­ta­nui Rad­vi­lai. Ta­čiau pa­ti Elž­bie­ta dva­re ne­gy­ve­no, ji pa­lai­do­ta Ne­svy­žiu­je. Iš­li­kęs 1725 me­tų dva­ro in­ven­to­riaus su­ra­šy­mo do­ku­men­tas.

Ja­me mi­ni­mos kros­nys, di­des­nė da­lis jų – iš­griau­tos, nors kai kur pa­tal­po­se li­kę „ža­lios kros­nys su kok­liais ant ba­lia­si­nų“, taip pat pa­mi­nė­tos dar dvi – „...vie­na – pil­ka, ki­ta – bal­ta...“.

Uk­mer­gės kraš­to­ty­ros mu­zie­ju­je sau­go­mi šių kros­nių kok­lių frag­men­tai. Vie­nas iš jų puoš­tas her­bu: ba­ro­ki­nia­me sky­de – bui­vo­lo gal­va ir ini­cia­lai „D“, „S“ (Dau­man­tas - Sie­sic­kis). Virš sky­do, kok­lio kam­puo­se, ini­cia­lai - „K“, „W“.

Šis kok­lio frag­men­tas – XVI a. pab. – XVII a. pr. To­liau ap­ra­šy­me tę­sia­ma: „Rū­mų sto­gas se­nas, gon­ti­nis. Rei­kia re­mon­to geg­nėms, kaip ir vi­sam sto­gui, ka­mi­nams. Lan­gai iš­dau­žy­ti. Dva­ro rū­mai ku­rį lai­ką ne­nau­do­ja­mi“.

1746 m. Le­o­nas Rad­vi­la Sie­si­kus per­da­vė Kon­stan­ti­nui Mar­ty­nui ir Ma­ri­jo­nai Dau­gė­loms. Dva­ras par­duo­tas su ap­griu­vu­siais rū­mais. Dau­gė­los pra­džio­je ap­si­ri­bo­jo re­mon­tu, pa­kei­tė sto­gą. Di­des­nė re­konst­ruk­ci­ja pra­dė­ta 1820-1830 m., kuo­met Sie­si­kus pa­vel­dė­jo Do­mi­ny­kas Dau­gė­la. Dau­gė­los dva­rą val­dė iki 1940 me­tų na­cio­na­li­za­ci­jos.

Sie­si­kų ka­pi­nių kop­ly­čia

Sie­si­kų ka­pi­nė­se sto­vi ver­tin­gas me­mo­ria­li­nis sta­ti­nys – apie 1801 m. sta­ty­ta kla­si­ciz­mo sti­liaus kop­ly­čia, įra­šy­ta į Kul­tū­ros ver­ty­bių re­gist­rą.

1794 m. Ru­si­jos ka­riuo­me­nės va­dui B. Ko­ry­gi­nui už­drau­dus lai­do­ti Vil­niaus vys­ku­pys­tės baž­ny­čių rū­siuo­se ir šven­to­riuo­se, ka­pi­nės im­tos steig­ti to­liau nuo baž­ny­čių, daž­niau­siai už gy­ven­vie­čių. Di­di­kai jo­se sta­tė kop­ly­čias, ku­rių rū­siuo­se lai­do­jo sa­vo šei­mos na­rius.

Sie­si­kų ka­pi­nių kop­ly­čios fundatoriai – Lo­ki­nės dva­ro sa­vi­nin­kai Kon­čios. Ar­chi­tek­tas ne­ži­no­mas. Kop­ly­čia kla­si­cis­ti­nė, sta­čia­kam­pė, su prie­an­giu, pri­me­nan­ti an­ti­ki­nę šven­tyk­lą. Pa­grin­di­niai puo­šy­bi­niai ele­men­tai su­telk­ti fa­sa­do pie­ti­nė­je pu­sė­je.

Po grin­di­mis yra lai­do­ji­mo rū­sys, ku­ria­me lai­do­ta iki Pir­mo­jo pa­sau­li­nio ka­ro. Ant­ro­jo pa­sau­li­nio ka­ro me­tais kop­ly­čia bu­vo iš­plėš­ta. 7-aja­me de­šimt­me­ty­je jos sto­gas už­deng­tas ši­fe­riu. Kop­ly­čios in­ter­je­ras ne­iš­li­kęs. Fa­sa­do kraš­tuo­se iš­li­ku­sios įmū­ry­tos gra­ni­ti­nės epi­ta­fi­nės plokš­tės. Epi­ta­fi­nė­se len­to­se, pa­puoš­to­se gi­mi­nių her­bais, mi­ni­mos Kon­čių, Dau­gė­lų, Pac Pa­mer­nac­kių, Bro­e­lių - Plia­te­rių pa­var­dės.

Kon­čios gi­mi­nia­vo­si su Dau­gė­lų gi­mi­ne, ku­rios re­zi­den­ci­ja bu­vo ki­to­je Sie­si­kų mies­te­lio pu­sė­je, prie eže­ro, sto­vin­tys Sie­si­kų dva­ro rū­mai, o šie gi­mi­nia­vo­si su Bro­el Plia­te­riais. To­dėl kop­ly­čio­je bu­vo lai­do­ja­mi ir šių di­di­kų šei­mų na­riai. Kop­ly­čios fa­sa­de įmū­ry­tos de­vy­nios šli­fuo­to ak­mens plokš­tės.

Di­džiau­sia bal­to mar­mu­ro plokš­tė skir­ta Me­dar­dui Kon­čiai (1808-1899). Jis bu­vo vie­nas iš 1831 m. su­ki­li­mo va­dų, iš­rink­tas Uk­mer­gės ap­skri­ties su­ki­lė­lių vir­ši­nin­ku. Uk­mer­gės ap­skri­ties su­ki­lė­liai bu­vo ap­si­sto­ję Lo­ky­nės dva­re. Po M. Kon­čios epi­ta­fi­ne len­ta yra dvi vie­na ša­lia ki­tos esan­čios len­tos, skir­tos Ro­za­li­jai Kon­čie­nei ir Me­dar­dui Kon­čiai. Po jo­mis – len­tos, skir­tos Ju­ze­fui Kon­čiai (1726-1801) ir Ja­nui Kon­čiai (1860-1871). De­ši­nė­je fa­sa­do pu­sė­je – len­tos, skir­tos Dau­gė­loms: Ka­zi­mie­rui Jau­nu­čiui Dau­gė­lai, Do­mi­ny­kui Jau­nu­čiui, Ma­ri­jai Dau­gė­lie­nei, Pše­mys­la­vui Jau­nu­čiui Dau­gė­lai.

Me­mo­ria­li­nės len­tos įmū­ry­tos ir kop­ly­čios šo­nuo­se. Ry­ti­nė­je sie­no­je: An­ta­nui Pa­cui Po­mer­nac­kiui, Kon­stan­ci­jai Bro­el Plia­te­rie­nei ir Kris­to­fo­tui Bro­el Plia­te­riui. Vie­na len­ta iš­plėš­ta.

Va­ka­ri­nė­je kop­ly­čios sie­no­je – ke­tu­rios pa­min­kli­nės len­tos, skir­tos Kon­čioms: Jo­ze­fui, Kot­ry­nai, Se­si­li­jai ir Me­dar­dui.

Šiau­ri­nio rū­sio sie­no­se įmū­ry­tos dvi pa­min­kli­nės len­tos: Sta­nis­lo­vui Jau­nu­čiui Dau­gė­lai ir Anai Kon­čie­nei.

Vi­sos pa­min­kli­nės len­tos pa­puoš­tos gi­mi­nių her­bais.

Sie­si­kų ka­pi­nių kop­ly­čia – ver­tin­gas su­bren­du­sio kla­si­ciz­mo ar­chi­tek­tū­ros pa­min­klas, ke­lių žy­mių Uk­mer­gės kraš­to di­di­kų gi­mi­nių mau­zo­lie­jus.