Ukmergės žinios

XVI a. įkurto Ly­duo­kių dva­ro sa­vi­nin­kai nuo se­no gar­sė­jo švie­tė­jiš­ka veik­la. Dva­re bei dva­ri­nin­ko Hen­ri­ko Pad­lec­kio 1623 m. pa­sta­ty­to­je baž­ny­čio­je bu­vo su­kaup­ti me­no kū­ri­niai. Prie dva­ro vei­kė mo­kyk­la, ob­ser­va­to­ri­ja, bib­lio­te­ka, ku­ria ga­lė­jo nau­do­tis ne tik dva­riš­kiai bet ir kai­mo gy­ven­to­jai.

Tai for­ma­vo kai­mo pa­sau­lė­žiū­rą bei gy­ve­ni­mo ver­ty­bes. Be abe­jo­nės tai vei­kė diev­dir­bių kū­ry­bą. Meist­rai dir­bo kry­žius, kop­lyt­stul­pius, sto­gas­tul­pius, kop­ly­tė­les, skulp­tū­rė­les. Dau­ge­lis šio ir ki­tų meist­rų dro­ži­nių ne­iš­gy­ve­no laik­me­čių kai­tos, ta­čiau iš­li­ku­sie­ji ne­ke­lia jo­kių abe­jo­nių dėl meist­rų ryš­kaus me­ni­nio pa­jau­ti­mo.

Vie­nas ryš­kiau­sių Uk­mer­gės apy­lin­kių diev­dir­bių, Ly­duo­kių kraš­to liau­dies skulp­to­rius Ka­zi­mie­ras Ka­ti­nas ki­lęs iš Gre­žio­nių kai­mo. Šiuo me­tu Kraš­to­ty­ros mu­zie­ju­je sau­go­mi du Ly­duo­kių kraš­to meist­ro dar­bai: kop­lyt­stul­pis ir sto­gas­tul­pis.

Kop­lyt­stul­pis, pa­da­ry­tas 1900 me­tais, ka­dai­se sto­vė­jo Gre­žio­nių kai­mo vi­du­ry­je prie ke­lio. Jo lie­muo kvad­ra­to skersp­jū­vio. Vir­šu­je įtai­sy­ta aukš­ta dė­ži­nė kop­ly­tė­lė, pa­rem­ta vo­liu­ti­nė­mis at­ra­mo­mis. Kop­ly­tė­lė­je ka­dai­se bu­vo Ka­zi­mie­ro Ka­ti­no dar­bo Ma­ri­jos skulp­tū­ra, ku­ri iki mū­sų die­nų ne­iš­li­ko. Kop­lyt­stul­pis da­žy­tas rau­do­nai ru­da spal­va.

Ypač ver­tin­gas ir sau­go­ti­nas taip va­di­na­mas „Gre­žio­nių sto­gas­tul­pis“ – tri­jų skir­tin­gos san­da­ros aukš­tų dro­ži­nys, pa­da­ry­tas (1881 m.). Sto­vė­jo kai­mo vi­du­ry­je, ša­lia ke­lio. Sto­gas­tul­pio kom­po­zi­ci­jai bū­din­ga dar­nus, į vir­šų nuo­sek­liai smul­kė­jan­čių tū­rių rit­mas. Puo­šy­ba la­bai gau­si; pa­nau­do­ta de­ko­ra­ty­vi­nė plas­ti­nė dro­žy­ba, kiau­rap­jū­vė me­džio or­na­men­ti­ka, įvai­rios lais­vai ka­ban­čios de­ta­lės, ap­va­dai iš kar­py­tos ir kals­ty­tos skar­dos, lanks­ty­tų ge­le­žies juos­te­lių. Vi­sa tai sto­gas­tul­piui tei­kia plas­tiš­ku­mo. Sto­gas­tul­pis bu­vo da­žy­tas sma­rag­di­ne, mė­ly­na, rau­do­na spal­vo­mis. 1999 m. tau­to­dai­li­nin­kas R. Zin­ke­vi­čius sto­gas­tul­pį res­tau­ra­vo ir per­ve­žė į mu­zie­jų, o bu­vu­sio­je vie­to­je pa­sta­tė tiks­lią jo ko­pi­ją.

Dar vie­nas sto­gas­tul­pis, ku­rį XIX a. pa­bai­go­je pa­da­rė Ka­zi­mie­ras Ka­ti­nas, si­lu­e­tu vi­suo­met iš­si­sky­rė iš ki­tų Ly­duo­kių ka­pi­nių sta­ti­nių. Tai tri­aukš­tis sto­gas­tul­pis. Jo pir­mo aukš­to sto­ge­lis kryž­mi­nis, deng­tas skar­da. Ant­ras aukš­tas – iš vi­sų pu­sių at­vi­ra kop­ly­tė­lė. Jos sto­ge­lis ke­tur­šlai­tis, deng­tas skar­da, su už­lenk­tais skar­di­niais kraš­tais. Tre­čią aukš­tą su­da­ro ant kop­ly­tė­lės sto­ge­lio or­na­men­tuo­to­mis juos­to­mis ap­tver­ta te­ra­sa ir ap­va­lio­ji skulp­tū­ra.

Ži­no­mi ir sau­go­ti­ni ki­ti Ly­duo­kių sak­ra­li­niai pa­min­klai. Le­gen­do­mis api­pin­tas – Ku­rė­jų kop­lyt­stul­pis. Šis ply­tų mū­ro, tin­kuo­tas kop­lyt­stul­pis sto­vi Ku­rė­jų kai­mo pie­ti­nė­je da­ly­je, at­vi­ra­me lau­ke, į ry­tus nuo Ly­duo­kių dva­ro.

Šio­je vie­to­je jis at­si­ra­do ne­at­si­tik­ti­nai. Anot pa­sa­ko­ji­mų, čia ka­dai­se drie­kė­si ke­lias į Val­tū­nų ma­lū­ną, ir vos tik ar­klys pra­lėk­da­vo pro šią vie­tą, tuoj pat kris­da­vo ne­gy­vas. Tuo me­tu – XIX a. vi­du­ry­je – dva­ras pri­klau­sė ka­ro in­ži­ne­ri­jos ge­ne­ro­lui Hen­ri­kui Voi­nic­kiui. Jo žmo­na pa­si­rū­pi­no, kad bū­tų pa­sta­ty­tas šis kop­lyt­stul­pis. Ja­me bu­vo įtai­sy­ta Šv. Ro­ko, gy­vū­nų glo­bė­jo, skulp­tū­rė­lė su avi­nu­ku ant ke­lių. Dro­žė­jas – liau­dies meist­ras Ka­ro­lis Pa­pe­lis. Pa­sa­ko­ja­ma, kad pa­sta­čius kop­lyt­stul­pį lio­vė­si plis­ti tuo me­tu siau­tė­jęs ma­ras.

So­viet­me­čiu skulp­tū­rą sau­go­jo sa­va­no­rio Pet­ro Ge­čio šei­ma, ta­čiau pas­ta­rie­siems at­ro­dė, kad jai na­muo­se – ne vie­ta. De­ja, grą­ži­nus skulp­tū­rą į bu­vu­sią vie­tą, ji ne­tru­kus din­go. Šiuo me­tu te­bes­to­vi ge­ro­kai ap­tru­pė­jęs ma­sy­vus, kvad­ra­ti­nis stul­pas, deng­tas dvi­šlai­čiu čer­pių sto­ge­liu. At­skir­to­je vir­šu­ti­nė­je kop­lyt­stul­pio da­ly­je iš­mū­ry­ta gi­li ni­ša su skliau­ti­ne per­dan­ga. Čia sto­vė­jo me­di­nė šv. Ro­ko skulp­tū­ra.