Žydų kultūros paveldo puoselėtojai šį kartą kviečia prisiminti štetlus. Taip vadinami miesteliai, kuriuose senovėje žydai sudarė didelę gyventojų dalį.
Rugsėjo 1–5 dienomis vykstančių kultūros dienų tema šiemet – „Diaspora ir paveldas. Štetlas“. Pakeliauti laiku po štetlus ragina žydų nekilnojamojo kultūros paveldo pėdsakais vedantys pažintiniai pasivaikščiojimai, paskaitos, konferencijos, parodos, koncertai. Siūloma paragauti tradicinių žydų virtuvės patiekalų.
Mūsų rajone įvairūs renginiai vyks dvi dienas. Ukmergėje rugsėjo 3 d., sekmadienį, susitikimą rengia Ukmergės žydų bendruomenė. 13 val. numatyta žydų kulinarinio paveldo degustacija restorane „Big Stone“ (Kauno g. 3). 13.45 val. muziejaus darbuotojų rūpesčiu organizuojamas pažintinis pasivaikščiojimas po žydiškąją Ukmergę.
Pirmadienį, rugsėjo 4 d., norinčius įdomiai ir neįprastai praleisti dieną kviečia Turizmo ir verslo informacijos centras. Laukia išvyka į Želvos miestelį ir ekskursija po jį.
Želvos parapijos namuose bus pristatyta Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus edukacija apie šabą – žydų švenčiamą vieną dieną per savaitę. Taip pat bus pristatytas ką tik sukurtas stendas „Senasis štetlo žemėlapis“. Jis parengtas, remiantis mokytojos Zitos Kriaučiūnienės sukaupta išsamia informacija apie Želvoje kadais gyvenusius žydus.
Būtent šis miestelis, pasak turizmo centro direktorės Linos Baublienės, štetlu vadinamas ne veltui. „Želvoje gausiai gyventa žydų. Čia buvo keli viešbučiai, restoranai, bankas, odos dirbtuvės, teiktos siuvimo paslaugos. Želva buvo garsi čia vykdavusiais arklių turgumis, miestelyje gyvenusiais pasiturinčiais žmonėmis“, – pasakojo ji.
Į nemokamą ekskursiją direktorė kviečia visus, norinčius susipažinti su žydų kultūra, besidominčius istorija. Iš Ukmergės į Želvą veš autobusas, jis 13.30 val. išvyks nuo Vienuolyno gatvėje esančio buvusios sinagogos pastato, kuriame dabar – Sporto centras.
Europos žydų kultūros diena Želvoje rengiama rajono savivaldybei gavus finansavimą. Paraišką ji teikė Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos.
„Pikeliai ir Švėkšna, Šeduva ir Vilnius, Alytus ir Darbėnai, Jonava ir Kelmė, Želva, Ukmergė, Kaunas, Joniškis, Kėdainiai, Jurbarkas, Klaipėda, Molėtai, Pandėlys, Šiauliai, Kupiškis, Zarasai, Pasvalys, Šilalė, Kretinga ir šių metų Europos žydų kultūros dienų renginius oficialiai atidarantis Pakruojis rugsėjo 1–5 dienomis visus kviečia pakeliauti laiku ir su pagalbininkais pažinti žydų diasporos tradicijų sergėtojus – štetlus ir jų kultūrą“, – skelbiama šio departamento svetainėje.
Žodis „štetl“ prieš apytikriai tūkstantį metų Europoje susiformavusia jidiš kalba reiškia „miestelis“. Kai 70-aisiais mūsų eros metais buvo sugriauta Jeruzalės šventykla, žydai pasklido po pasaulį ir pradėjo naują tautos gyvavimo etapą – gyvenimą diasporoje. Manoma, kad štetlų ištakos siekia XVIII a.
Štetlu vadinamas miestelis, kuriame litvakai sudarydavo iki pusės, o neretai ir daugiau gyventojų, jame buvo juntama litvakiškos energijos ir verslumo atmosfera. Nacių režimas išnaikino daug Lietuvos miestelių gyventojų, sunaikino jų kalbą – jidiš. Sovietų režimas tęsė naikinimą, iš miestelių gatvių trindamas bent kiek ryškesnius štetlų pastatus.
