Pandemijos laikotarpiu pasikeitę kelionių planavimo įpročiai, ilgametis kultūros paslaugų pasiekiamumo Lietuvos regionuose netolygumas, išryškino nepakankamo visuomenės įsitraukimo į kultūrinį gyvenimą problemą. Šimto veiklos metų patirtį sukaupęs Lietuvos švietimo muziejus, įgyvendindamas pirmąjį Lietuvoje mobilaus muziejaus projektą, siekia tapti aktyviu kultūros sklaidos Lietuvos regionuose dalyviu. Į komandą pasitelkęs vaizdo technologijų ir interaktyvių produktų kūrimo profesionalus „Indeform” (Lietuva) bei šiuolaikinių ugdymo programų kūrėjus „Newschool” (Norvegija), šiandien muziejus visuomenei pristato išskirtinius, šalies socialinius, kultūrinius bei politinius pokyčius įtakojusius, Lietuvos švietimo istorijos įvykius.
Energetikos ministerija šių metų antrąjį ketvirtį planuoja skelbti dar vieną 40 mln. eurų paramos kvietimą.
Plastinės chirurgijos srityje transformacija apima ne tik fizinius pokyčius, bet ir didelę psichologinę naudą. Nors vizualiniai pokyčiai akivaizdūs, poveikis psichinei sveikatai ir emocinei gerovei yra reikšmingas, tačiau dažnai nepakankamai įvertintas. Šiame straipsnyje nagrinėjamas psichologinis pakilimas, kurį patiria daugelis pacientų po operacijos, pabrėžiant psichinės sveikatos naudą, įskaitant sumažėjusį nerimą ir depresiją, kurie dažnai lydi fizinius pokyčius.
Nieko nestebina, kai kalbame apie žmonių gebėjimą komunikuoti vienam su kitu. Kad komunikacija būtų sėkminga, stengiamasi ne tik klausytis vienas kito, bet dar ir suprasti vienas kitą.
Panašiai viskas vyksta ir su vairuotojo ir automobilio komunikacija. Turbūt ne vienas esate girdėję vairuotojų leksikone skrajojantį pasakymą – mano mašina dūzgia, kaip bitutė, reiškiantį, kad automobilis tikrai labai gerai „dirba“. Toks posakis nebūtų atsidaręs, jei asmuo, valdantis transporto priemonę, nebūtų klausęsis kaip dirba jo automobilio variklis. Kitas vairuojančių pasakymas – klausausi ne radijo kelyje, o savo automobilio motoro muzikos- tik paantrina pirmąjį posakį, įrodydamas tai, kad komunikacija tarp vairuotojo ir automobilio tikrai egzistuoja.
Tvarumo ataskaitas, dar vadinamas nefinansinėmis ataskaitomis, dauguma bendrovių iki šiol galėjo teikti savanoriškai. Vis dėlto 2024 m. įsigaliojus Bendrovių tvarumo atskaitomybės direktyvai, jas pagal bendrus Europos tvarumo atskaitomybės standartus kasmet privalės teikti vis daugiau įmonių. Iniciatyvos „Tvari Lietuva“ kalbinti specialistai sako, kad nors tvarumo ataskaitos jau greitai taps lygiavertės finansinėms ataskaitoms, Lietuvos įmonės dar nėra tinkamai pasiruošusios jas teikti. Ekspertai vienbalsiai ragina verslą nedelsti ir neišvengiamiems pokyčiams pradėti ruoštis jau dabar.
Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmai skelbia, kad Ukmergės filiale darbą pradeda nauja vadovė – direktorės pareigas nuo trečiadienio pradėjo eiti Karolina Valaišienė.