Ukmergės žinios

Sugriuvo tiltai...
Vasaros dangus.
Sugrius ir širdys,
Kai žiema nubus...

Atversiu tyliai
Sielos vartelius.
Įeik nebyliai –
Uždaryk jausmus...

Pakrantėm bėgo
Vasara basa,
O jūra šėlo
Sielos gelmėse...

Tuš­čiai pri­kimš­tas mies­tas

ir laik­ro­džiuo­se mie­gan­ti ge­gu­tė.

Žyd­rai vais­kio­se nak­ty­se

trum­pu­tė lai­ko ei­lu­tė.

Vis­kas nu­skęs­ta alė­jo­se,

per ku­rias žings­niuo­ja su­te­mos,

ir ne­be­lie­ka nei paukš­čio ar vė­jo

žai­džian­čių me­džių dra­bu­žiuo­se.

Nu­ti­lu­siam cha­o­so gar­se

vis skam­ba at­si­kar­to­jan­čios die­nos.

Gy­vy­bės pa­kim­ba ore –

te­lie­ka pra­ėju­sios sie­los...