Specialistas teigė, jog šalnomis tokios žemos nakties temperatūros nebegalima vadinti. Didžiojoje šalies dalyje jau kuris laikas užsitęsė tikri šalčiai. Vis dėlto skirtingose Lietuvos vietose jie nėra vienodi, nes nevienodai Lietuvoje „pajudėjęs“ pavasaris.

Ukmergės rajone, pasak D. Kviklio, augalai dar menkai vegetavo. Ir tai teikia šiek tiek vilčių, kad šalčiai įtakos derliui turės mažiau. Tiesa, jei medžiai, ypač ne mūsų klimato, auga arti namų ir jau buvo išsprogę labiau, gali nuo šalčių nukentėti stipriau.

Didžiausias pavojus, anot specialisto, gresia anksčiausiai prabundantiems augalams – juodiesiems serbentams ir trešnėms. Jau matyti jų susiformavę žiedynai, kurie, nukritus temperatūrai iki –5 laipsnių, galėjo nušalti.

Kaulavaisiams, suformavusiems žiedynus, pavojingas ir –3, –2 laipsnių šaltis. Ypač jei jau matosi baltos žiedų viršūnėlės. Vis dėlto dar yra vilties, kad nei juodųjų serbentų, nei trešnių ar kitų ankstyvųjų kaulavaisių visų žiedų dar nenušaldė, galbūt tik derlius bus mažesnis.

Obelų, teigia mokslininkas, neigiama oro temperatūra neturėjo paveikti, nes pumpurai dar gerokai susisupę. Vyšnios taip pat dar gali sėkmingai laukti šiltesnių orų.

Paklaustas apie ankstyvųjų šilauogių būklę, D. Kviklys patikino, kad nereikėtų nuogąstauti – jų žiedynai dar neišlindę.

Nemažai ukmergiškių, sugundyti kovo atšilimo, soduose ar sodybose jau buvo pasisėję ankstyvųjų daržovių, gėlių. Nors jos nuo šalčių slepiamos po priedangomis, gyventojai baiminasi, kad jos taip pat galėjo nukentėti.

„Nėra ko taip anksti sėti“, – šypsosi mokslininkas, bet kartu duoda ir liaudiškų patarimų. Po priedangomis paprasčiausiai reikėtų uždegti nakčiai 2–3 žvakutes, ir temperatūra 4–5 laipsniais taps aukštesnė. Šį patarimą D. Kviklys grindžia savo patirtimi. Jo 12 kvadratų šiltnamiui, sako, pakanka 4 žvakučių. Tuo pačiu būdu galima apsaugoti ir lauko augalus nuo vėlyvųjų šalnų. Po medžiu pastačius 2–3 žvakutes, šiluma kils aukštyn. Minus 4 laipsniai obelis apšaldytų, o esant minus 1–2 žiedai nenušals.

Kai kas prasidėjus šalnoms šiltnamiuose stato karšto vandens kibirus, augalus purškia. Tačiau, specialisto tikinimu, vandens poveikis laikinas – tol, kol vanduo šiltas. Taip pat atsitiktų ir įnešus įkaitintų plytų. Purkšti taip pat nelabai patikimas būdas, juo labiau kad tai reikėtų daryti kelias valandas.

Apie šalčio pavojų braškėms papasakojo Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės instituto Sodininkystės technologijų skyriaus vyresnysis mokslo darbuotojas Norbertas Uselis. Jo teigimu, didžiausia žala braškėms jau padaryta besniegės žiemos – niekuo nepridengti uogakrūmiai nušalo kaip ir žieminiai rapsai.

Dabartiniai šalčiai žalos pridarė tik tiems braškių augintojams, kurie jas laikė po priedangomis ankstyvajam derliui. Kadangi pavasaris šiemet prasidėjo vasarį, dar labai tikėtinos itin vėlyvos šalnos. Todėl specialistas pataria joms ruoštis. Braškes reikėtų dengti ant karkasų tempiama polietileno plėvele, kad ši nesiliestų su butonais. Dieną būtina nudengti, o sinoptikams pranašaujant šalnas, uždengti. Tiek pakelta polietileno, tiek 2 sluoksnių agrodanga orą pašildo 2–3 laipsniais.

Padėtų ir gausus braškių laistymas. Laistyti reikia gausiai nuo pat šalnos pradžios kelias valandas. Tik čia tyko pavojus, kad vanduo nesusigers ir lede braškės vis tiek nušals.

Lietuvoje žiemai patariama braškynus dengti šiaudais ir laiku juos nuimti, kad neiššustų, arba auginti uogynus po priedangomis.

Pasak pašnekovo, italų, amerikiečių ūkininkai naudoja ir lenkai jau pradeda naudoti specialias sparnuotes, kurios sukdamosi maišo orą. Šiltas leisdamasis žemyn sušildo apatinį ir šalnos pavojų išvengiama.

„Lietuvoje tik vėlyvos, vėlai žydinčios braškės „pabėga“ nuo šalnų“, – sako braškių specialistas N. Uselis.

Plastikinės dėžės — patogiam augalų laikymui bei transportavimui.