Geriamajam vandeniui yra nustatyti reikalavimai: jame negali būti patogeninių mikroorganizmų, virusų ir pirmuonių, tai pat – toksinių medžiagų ir druskų daugiau nei leidžia normatyvai, kuriuos viršijus vanduo neigiamai paveiktų žmogaus organizmą. Vanduo turi turėti geras skonio, kvapo, skaidrumo ir kitas savybes.
Bendrovės „Ukmergės vandenys“ vartotojams vanduo tiekiamas iš požeminių šaltinių. Daugumoje vandenviečių įrengti ir veikia vandens gerinimo įrenginiai, šalinantys geležį ir amonį.
UAB „Ukmergės vandenys“ direktorius Rimas Arlinskas sakė, kad jų tiekiamo geriamojo vandens kokybę nuolat kontroliuoja laboratorija. Tikrinimai atliekami reguliariai pagal numatytus planus. Mėginiai imami visoje vandens tiekimo sistemoje: iš gręžinių, vandenviečių, vandentiekio skirstomojo tinklo bei iš vartotojams priklausančių vandens čiaupų.
Cheminiai (indikatoriniai ir toksiniai), fizikiniai bei mikrobiologiniai vandens kokybės rodikliai geriamajame vandenyje tiriami pagal Lietuvos higienos normą. Šiuo metu bendrovės laboratorijoje nustatoma 18 rodiklių.
Vertinant jų duomenis, bendrovės tiekiamas vanduo yra saugus: jame nėra mikrobinės taršos, cheminiai toksiniai rodikliai neviršija leistinų ribinių verčių. Tačiau įspėjama, kad konkrečiu atveju iš čiaupo tekančio vandens kokybei gali turėti įtakos vidaus tinklų būklė, vandens vartojimo intensyvumas, vandens temperatūra.
O kaip yra su privačiais šuliniais ir gręžiniais? Gyventojai šio vandens kokybe turi pasirūpinti patys.
Specialistai pataria šulinius ir gręžinius tikrinti bent kartą per metus ir nurodo, kad geriausias tam laikas – pavasaris. Dažniau tirti vandens kokybę turėtų gyventojai, kurie įsikūrę didesnės taršos rizikos vietovėse, gyvenantys šalia dirbamų laukų ar gamyklų. Tokiu atveju šulinį rekomenduojama tikrinti ir du kartus per metus.
Tačiau R. Arlinskas sakė, kad ukmergiškiai vandenį tikrina ne itin aktyviai. „Jei būna vykdoma programa, pagal kurią būtina patikrinti ir suregistruoti, tada tikriname mūsų iniciatyva. Arba, jei gyventojai būna suinteresuoti, patys atveža“, – sakė direktorius.
Aktyviau bendrovės laboratorijoje žmonės vandenį tikrina pavasarį ir vasarą, norėdami sužinoti, ar į jų šulinius nepakliuvo teršalų (dažniausiai nitratų) su dėl atlydžio ar liūčių sukilusiais gruntiniais vandenimis.
Pernai bendrovės laboratorijoje atlikti 55 vandens kokybės tyrimai. Pirmą metų ketvirtį (žiemą, pavasario pradžioje) – 6, antrą (pavasarį, vasaros pradžioje) – 19, trečią (vasarą, rudens pradžioje) – 20, ketvirtą (rudenį, žiemos pradžioje) – 10. Per pirmą šių metų ketvirtį atlikta 10 tyrimų.
Palyginimui UAB „Vilniaus vandenys“, aptarnaujanti keturias savivaldybes ir turinti 600 tūkst. vartotojų, pernai skelbiasi ištyrusi 342 gyventojų šachtinius šulinius ir gręžinius.
Šulinių ir gręžinių vandens užterštumo pobūdis ir priežastys būna skirtingos. Įprastuose šuliniuose, kurie ne tokie gilūs ir aplinka jiems daro didesnę įtaką, daugiau nustatoma mikrobiologinė tarša.
Gręžiniuose higienos normos reikalavimai dažniau viršijami dėl padidėjusios bendrosios geležies ir mangano, kurių Lietuvos požeminiuose vandenyse gausu, koncentracijos.
Nedideli jų kiekiai nėra kenksmingi. Vis tik gerti tokį vandenį nėra malonu – vanduo gali atrodyti neestetiškai, nes geležis vandeniui suteikia rudą atspalvį. Tiekiant vandenį centralizuotai geležies ir mangano perteklius yra pašalinamas, prieš vandeniui patenkant į vartotojų namus.
Kalbant apie privačius šulinius ir gręžinius, specialistai įspėja, kad kartais įrengti filtrai išvalo vandenį taip, kad jame nelieka reikalingų medžiagų – kalcio ir magnio, padidėja natrio kiekis. O kartais ir labai skaidrus, bet nevalytas vanduo gali slėpti pavojingus bakterijų kiekius.
***
UAB „Ukmergės vandenys“ turi 14 756 vartotojus. Per parą bendrovė pakelia apie 3 tūkst. kub. metrų geriamojo vandens.
***
Nuotekų per parą išvaloma nuo 4 iki 7 tūkst. kub. metrų. Šis kiekis priklauso nuo oro sąlygų. Kai būna polydžiai ar liūtys, išvaloma ir 11–12 tūkst. kub. metrų per parą.
