Aistra motociklams lydi nuo vaikystės

Dvi­de­šimt­me­tis Ša­rū­nas Žiup­ka dėl mo­to­cik­lų gal­vą pa­me­tė dar vai­kys­tė­je. Pir­ma pa­žin­tis su tech­ni­ka – nuo­lat ar­do­mas ir vėl ren­ka­mas mo­to­ro­le­ris. Vė­liau san­dė­liu­ke ra­dęs iš­ar­dy­tą se­nu­čiu­kę „Ja­vą“ ir iš­pra­šęs se­ne­lio vi­sų tei­sių į ją, ėmė­si dar­bo. Per me­tus krū­vą me­ta­lo jis pa­ver­tė ne vie­no ko­lek­cio­nie­riaus sva­jo­ne...

 

Li­gi­ta JUODVALKIENĖ

 

Au­to­rės nuotr. Ša­rū­nas Žiup­ka iš­ar­dy­tą se­ne­lio „Ja­vą“ iš de­ta­lių kon­stra­vo vi­sus me­tus.

Jau­nuo­lis pa­sa­ko­ja, kad bai­gęs Už­upio vi­du­ri­nę mo­kyk­lą, ku­rio­je la­biau­siai pa­ti­ko ir se­kė­si fi­zi­ka, ir be­si­rink­da­mas  spe­cia­ly­bę il­gai ne­svars­tė. Mat pa­aug­liš­ka aist­ra tech­ni­kai ne­iš­blė­so. Šiuo me­tu jis – Vil­niaus Ge­di­mi­no tech­ni­kos uni­ver­si­te­to ant­ra­kur­sis. Vai­ki­nas pa­si­rin­ko trans­por­to in­ži­nie­riaus spe­cia­ly­bę.

 

Ap­ti­ko se­nie­ną

 

Ša­rū­nas pri­si­me­na, kad tech­ni­kos gud­ry­bių ele­men­to­riu­mi jam ta­po vai­kys­tė­je tu­rė­tas mo­to­ro­le­ris. Iš ga­ra­žo jau tuo­met na­mo ne­re­tai grįž­da­vo nu­dau­žy­tais krum­pliais – vis knie­tė­da­vo jį pa­ty­ri­nė­ti, per­pras­ti vei­ki­mo prin­ci­pą.

Be­si­mo­ky­da­mas dvy­lik­to­je kla­sė­je, pa­ju­to, kad sa­vo mo­to­ro­le­rį jau „iš­au­go“. Aky­se pra­švi­to, kai san­dė­liu­ke ra­do se­ne­lio jau se­niai „nu­ra­šy­tą“ 1964 me­tais ga­min­tą če­kos­lo­va­kiš­ką mo­to­cik­lą „Ja­va“. Net ne mo­to­cik­lą, bet tik­rų tik­riau­sią me­ta­lo lau­žo krū­vą.

Nors se­ne­lis dau­giau kaip tris­de­šimt me­tų šiuo mo­to­cik­lu ne­be­va­ži­nė­jo, vis tik iš pra­džių prieš­ta­ra­vo anū­ko ke­ti­ni­mams. „Tik­riau­siai ma­nė, kad ne­su­ge­bė­siu“, – svars­to Ša­rū­nas.

Vis tik tei­sę iš esa­mų da­lių kon­struo­ti mo­to­cik­lą jau­nuo­lis iš­si­ko­vo­jo. Tuo­met be­veik vi­sas jo lais­va­lai­kis bu­vo „už­da­ry­tas“ į ga­ra­žą – tarp iš pir­mo žvilgs­nio me­ta­lo lau­žą pri­menan­čios krū­vos de­ta­lių, įvai­riau­sių lai­de­lių. Bet taip at­ro­dė tik nie­ko apie se­no­viš­kus mo­to­cik­lus ne­iš­ma­nan­tie­siems – Ša­rū­nas sa­ko, kad jau tuo­met jam siū­lė tris tūks­tan­čius li­tų.

 

No­rė­jo trenk­ti du­ri­mis

 

Ša­rū­nas sa­ko, kad mo­to­cik­lo da­lių rin­ki­mas vy­ko dė­lio­nės žai­di­mo prin­ci­pu. „Lip­džiau da­lis ir de­ta­les vie­ną prie ki­tos ir džiau­giau­si, kad kon­struo­ja­mas daik­tas vis la­biau pri­me­na mo­to­cik­lą. Ne­sku­bė­jau, ne­si­sten­giau kuo grei­čiau su­rink­ti. Da­riau kaip sau“, – pa­sa­ko­ja jis.

Dau­giau­sia var­go tu­rė­jo ir rim­čiau­sių ne­sėk­mių vai­ki­nas pa­ty­rė, kai te­ko elek­tros pa­skirs­ty­mo lai­de­lius su­jung­ti. Už­si­brė­žė ap­si­ei­ti be pro­fe­sio­na­lų pa­gal­bos, ta­čiau mėgs­tan­čių tech­ni­ka drau­gų pa­ta­ri­mais no­riai pa­si­nau­do­da­vo.

Ga­ra­žas ta­po ben­dra­min­čių su­si­bū­ri­mo vie­ta. „Su­si­ren­kam ir su­kam gal­vas, ko­kį lai­dą prie ko­kio jung­ti ar­ba ko­dėl ki­birkš­ties vis nė­ra“, – Ša­rū­nas ne­sle­pia, kad to­kių aki­mir­kų, kai no­rė­da­vo­si trenk­ti du­ri­mis, bu­vo ne kar­tą. Bet vis tiek ži­no­jo, kad ki­tą die­ną vėl kne­bi­nė­sis prie sa­vo „Ja­vos“.

Iš­va­žia­vęs į Vil­nių mo­ky­tis, mo­to­cik­lo ne­pa­mir­šo. Grį­žęs sa­vait­ga­liais tu­rė­da­vo pro­gą te­ori­nes ži­nias pri­tai­ky­ti prak­ti­ko­je. „Sa­vo ran­ko­mis prie tech­ni­kos pri­si­lie­tus, net mo­ky­tis ta­po įdo­miau“, – sa­ko vai­ki­nas.

 

Trau­kia žvilgs­nius

 

Pa­ga­liau at­ėjo die­na, kai su­riau­mo­jo mo­to­cik­lo va­rik­lis ir se­nu­tė „Ja­va“ iš­di­džiai iš­rie­dė­jo iš kie­mo. Ša­rū­nas nu­spren­dė ne­per­da­žy­ti mo­to­cik­lo – kad ir ne­bliz­gan­tis nau­ju­mu, bet vis tik – ori­gi­na­las. Tuo la­biau, kad ži­no­vai pa­gal spal­vą ga­li orien­tuo­tis, ka­da pa­ga­min­tas.

„Ja­va“ iš kar­to pa­trau­kė ap­lin­ki­nių dė­me­sį. Ša­rū­nas ne­ma­no, kad pra­ei­viai taip smal­siai bū­tų ap­žiū­ri­nė­ję nau­ją mo­to­cik­lą. Be­veik prieš pu­sę am­žiaus nuo kon­ve­je­rių nu­rie­dė­ju­si trans­por­to prie­mo­nė kė­lė žmo­nėms įvai­rių emo­ci­jų.

„Dau­ge­lis su­si­do­mė­ję ap­žiū­ri­nė­jo mo­to­cik­lą, čiu­pi­nė­jo, ste­bė­jo­si. Vy­res­nio am­žiaus žmo­nės su nos­tal­gi­ja pri­si­mi­nė pa­tys ki­ta­dos jau­nys­tė­je to­kiu va­ži­nė­ję“, – pa­sa­ko­ja jau­na­sis kon­struk­to­rius.

„At­gai­vin­to“ mo­to­cik­lo pa­jė­gu­mas dar ne­iš­ban­dy­tas. Mat pa­nau­do­jus nau­jas de­ta­les kol kas pa­tar­ti­na elg­tis su juo la­bai „švel­niai“ – va­ži­nė­ti ne­di­de­liu grei­čiu. Ša­rū­nas sa­ko, kad šios tai­syk­lės pats griež­tai lai­ko­si. „Bet mo­to­cik­lą daž­nai rei­kia „gin­ti“ nuo jau­nes­nio bro­lio Vy­tau­to – jis vis ne­rims­ta iš­ban­dy­ti jo grei­tį“, – šyp­so­si pa­šne­ko­vas.

 

Pla­nuo­se – dar vie­na se­nie­na

 

Prie mo­to­cik­lo šo­no be­li­ko pri­ka­bin­ti prie­ka­bą tre­čia­jam ke­lei­viui, va­di­na­mą lop­še­liu. „Tuo­met bus ga­li­ma ir apie se­no­vi­nių trans­por­to prie­mo­nių pa­ro­dą pa­gal­vo­ti“, – at­vi­rau­ja jau­nuo­lis.

Dar vie­na jau­nuo­lio sva­jo­nė, ku­rią jis pa­si­ren­gęs įgy­ven­din­ti, – pri­kel­ti ant­ram gy­ve­ni­mui ki­tą se­nie­ną. „Jau ži­nau, kas tu­ri vie­nos iš pir­mų­jų lai­dų, ke­tu­rias­de­šim­ties me­tų se­nu­mo ru­siš­kus „ži­gu­liu­kus“. Da­bar dėl jų kaip tik vyks­ta de­ry­bos“, – sa­ko jis.

Vai­ki­nas no­rė­tų tap­ti se­no­vi­nių au­to­mo­bi­lių sa­vi­nin­kų klu­bo na­riu. Ma­no, kad bū­tų sma­gu ir nau­din­ga min­ti­mis bei nau­jie­no­mis su ben­dra­min­čiais pa­si­da­lin­ti.

Griežtai draudžiama "Ukmergės žinių" paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse be sutikimo. Gavus leidimą būtina įdėti aktyvią "Ukmergės žinių" nuorodą ir nurodyti kaip šaltinį.
Įvertinkite šį įrašą
(0 balsai)

Pridėti komentarą

ukzinios.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, nesusijusius su tema, įstatymus pažeidžiančius, reklaminius, skatinančius smurtą komentarus. Už komentarus atsako juos parašę skaitytojai. Kurstant smurtą, rasinę, tautinę, religinę bei kitokio pobūdžio neapykantą ar kitaip pažeidžiant LR įstatymus, galite sulaukti atitinkamų tarnybų dėmesio.


Saugos kodas
Atnaujinti

Veterinarijos klinika

Vilkmerge restoranas

Ukmerges siluma

Koks laikas norėtumėt, kad liktų Lietuvoje: vasaros ar žiemos?
  • Votes: (0%)
  • Votes: (0%)
  • Votes: (0%)
Total Votes:
First Vote:
Last Vote:

Laidojimo ir kremavimo paslaugos Ukmergėje

Autoservisas Ukmergėje

Floros Studija

Telefonai Ukmergė

Optima 13 Picerijos salės nuoma

Akmenys prabyla

Draugai

Ukmerges kulturos puslapiai

gpm 2011 n 135

Lietuvos valstybe

ukvm

vilkmerge

UKC logo 115x63

Voruta

Tauragės laikraštis

Faberlic 2015

baidariu aukstaitija

Interneto dienraštis Bernardinai

Vilkmerge

lrytas

delfi

logo srtrf-300x170

Į viršų