UAB „Zu­jų paukš­ty­nas“ di­rek­to­rius Re­mi­gi­jus Lau­ri­nai­tis  įsi­ti­ki­nęs, kad kiau­ši­nis ant mū­sų sta­lo – vie­nas po­pu­lia­riau­sių pro­duk­tų. „Ypač šiais kri­zės lai­kais, nes kiau­ši­nis įei­na į pi­ges­nių mais­to pro­duk­tų krep­še­lį. Be kiau­ši­nio nie­ko do­ro nė ne­pa­ga­min­si. Be to, tai pi­giau­sias bal­ty­mų ir vi­ta­mi­nų šal­ti­nis“, – sa­ko de­šimt me­tų įmo­nei va­do­vau­jan­tis vy­ras.

Sta­tis­ti­ka by­lo­ja, kad mū­sų ša­ly­je per me­tus vie­nas žmo­gus su­var­to­ja apie 150-170 kiau­ši­nių. Vi­du­ti­niš­kai kiau­ši­nius val­go­me kas an­trą die­ną. Kas­met prieš Ve­ly­kas jų po­rei­kis iš­au­ga apie 40 pro­cen­tų.

„Zu­jų paukš­ty­nas“ per de­šimt me­tų iš­mo­ko pri­si­tai­ky­ti prie pir­kė­jų įgei­džių. Re­gu­liuo­da­mi viš­tų skai­čių, bū­tent tuo lai­ko­tar­piu sten­gia­si au­gin­ti kuo dau­giau viš­tų, ku­rias vė­liau, bu­mui at­slū­gus, iš­sker­džia.

Įmo­nė plės­tis kol kas ne­si­ruo­šia. „Da­bar mums svar­biau­sia ati­tik­ti vi­sus griež­tus Eu­ro­pos Są­jun­gos rei­ka­la­vi­mus. In­ves­tuo­ja­me į nau­ją įran­gą, ma­ži­na­me paukš­čių tan­ku­mą, kie­kį“, – pa­sa­ko­ja di­rek­to­rius. Pa­gal eu­ro­pi­nius stan­dar­tus vie­nai de­dek­lei tu­ri bū­ti su­teik­tas 750 kvad­ra­ti­nių cen­ti­met­rų „gy­ve­na­ma­sis plo­tas“.

Įmo­nės paukš­ty­nuo­se, esan­čiuo­se Zu­jų bei Le­on­po­lio kai­muo­se, šiuo me­tu – per 300 tūks­tan­čių de­dek­lių viš­tų. Į Lie­tu­vos pre­ky­bos cen­trus kas­dien iš­ga­be­na­ma apie 250 tūks­tan­čių kiau­ši­nių.

Už­brau­kia mi­tus

Lie­tu­viai pir­me­ny­bę tei­kia ru­dos spal­vos kiau­ši­niams. Anot R. Lau­ri­nai­čio, tik­riau­siai dėl to, kad jie vi­zu­a­liai pa­na­šes­ni į na­mi­nius. Ta­čiau prieš Ve­ly­kas mie­liau per­ka bal­tus – mar­gi­ni­mui jie ge­riau tin­ka. „Ski­ria­si tik lukš­to spal­va – sa­vo ko­ky­be jie vi­siš­kai iden­tiš­ki“, – ti­ki­na di­rek­to­rius.

R. Lau­ri­nai­tis ma­no, kad pats lai­kas bū­tų at­si­kra­ty­ti mi­to, jog kiau­ši­ny­je yra la­bai daug cho­les­te­ro­lio, be­si­kau­pian­čio or­ga­niz­me. Me­di­kai šian­dien tvir­ti­na, kad kiau­ši­nius ga­li­ma val­gy­ti kas­dien. Paukš­ty­no va­do­vas pats pus­ry­čių be kiau­ši­nių ne­įsi­vaiz­duo­ja.

Pa­sak įmo­nės di­rek­to­riaus, prieš Ve­ly­kas kiau­ši­nių par­da­vi­mai šok­te­li iki 40 pro­cen­tų. Ta­čiau tik­riau­siai per šven­tes kiau­ši­nių ge­ro­kai „pa­dau­gi­na­me“, nes po Ve­ly­kų ši krei­vė tie­siog šau­na že­myn.

Per Ve­ly­kas at­si­val­go

Kiau­ši­niais tur­gu­je be­ne sep­ty­nio­lik­tus me­tus pre­kiau­jan­tis ūki­nin­kas Ra­mū­nas Ska­pas sa­ko, kad smul­kūs pre­ky­bi­nin­kai pas­ta­ruo­ju me­tu iš­gy­ve­na ne pa­čias ge­riau­sias die­nas. Var­to­ji­mas smun­ka, žmo­nės per­ka ma­žiau, o tai lie­čia taip pat ir pre­ky­bą kiau­ši­niais. Ūki­nin­kas pas­ta­ruo­ju me­tu pre­kiau­ja tik „Zu­jų paukš­ty­no“ kiau­ši­niais – ar­čiau­sia at­si­vež­ti.

Anks­čiau nu­tik­da­vo ir taip, kad kiau­ši­nių pre­kei­vis prieš Ve­ly­kas net pri­trūk­da­vo. Da­bar pa­siū­la to­kia di­de­lė, kad lik­ti be mar­gu­čių pir­kė­jui ne­gre­sia. “Ne­bus lie­tu­viš­ko – nu­si­pirks par­duo­tu­vė­je im­por­ti­nį. Kiau­ši­nių da­bar – nuo len­kiš­ko iki suo­miš­ko“, – sa­ko R. Ska­pas.

Tie­sa, prieš Ve­ly­kas kiau­ši­niai ant pre­kys­ta­lio tirp­te iš­tirps­ta, ta­čiau po šven­čių – tik­ras šti­lius. Prieš šven­tes vi­si tiek pri­si­da­žo mar­gu­čių, kad pas­kui il­gai juos „nai­ki­na“. „Po­ve­ly­ki­niu lai­ko­tar­piu at­ro­do, kad žmo­nės kiau­ši­nius vi­sai pa­mir­šo. Aiš­ku, kad per­si­val­go per šven­tes. Kiau­ši­niai, kaip ir bet ku­ris mais­tas, at­si­bos­ta, kai nuo­lat jį val­gai“, – sa­ko pa­šne­ko­vas. Ūki­nin­kas anaip­tol ne­ma­no, kad kiau­ši­niai – pi­gus mais­tas. Už de­šim­tį kiau­ši­nių jis pra­šo nuo 3,5 iki 4,5 li­to. Bran­giau­si – tu­ri bū­ti ir di­džiau­si. Ar pri­klau­so kai­na nuo kiau­ši­nio švie­žu­mo? „Tik­rai ne. Švie­žu­mas – tai ta sa­vy­bė, ku­ri pri­va­lo­ma kiau­ši­niui ne­pri­klau­so­mai nuo jo kai­nos“, – ti­ki­na ūki­nin­kas.