Spa­lį pa­skel­bus „Iš­si­pil­dy­mo ak­ci­jos“ pra­džią, žmo­nės pa­ra­gin­ti prie jos pri­si­dė­ti. Or­ga­ni­za­to­riai kvie­čia pa­au­ko­ti pi­ni­gų, pa­svars­ty­ti apie ga­li­my­bę įsi­vai­kin­ti, o mi­nė­tos te­le­vi­zi­jos lai­dų ve­dė­jai ku­ria vaiz­do siu­že­tus apie liūd­nas is­to­ri­jas. Vie­nas toks, ku­rį trečiadienį ga­lė­jo iš­vys­ti te­le­vi­zi­jos žiū­ro­vai, – apie Lau­ros tra­ge­di­ją ir gy­ve­ni­mą po jos.

Pas mer­gai­tę at­vy­ko TV3 lai­dos „Prieš sro­vę“ ve­dė­ja Aud­rė Ku­da­bie­nė. Ji lan­kė­si Uk­mer­gės spe­cia­lio­jo ug­dy­mo cen­tre „Vy­tu­rė­lis“, ku­ria­me Lau­ra mo­ko­si, vie­šė­jo jos na­muo­se. Žur­na­lis­tė kal­bi­no šios is­to­ri­jos he­ro­jės ar­ti­muo­sius, drau­gus, ug­dy­mo įstai­gos dar­buo­to­jus. Lau­rai vieš­nia at­ve­žė do­va­nų – žais­lų, pa­puo­ša­lų plau­kams. Iš­vyk­da­ma lai­dos kū­rė­ja po tru­pu­tį sveiks­tan­čiai li­go­niu­kei ir jos ma­mai Na­ta­li­jai pa­li­ko dar vie­ną pa­ža­dą: „Iš­si­pil­dy­mo ak­ci­jos“ ren­gė­jų do­va­na joms tap­sią bran­gūs, bet Lau­rai la­bai rei­ka­lin­gi vais­tai.

Ne­įpras­tų sve­čių Lau­ru­tė su­lau­kė kaip tik tą die­ną, kai jai su­ėjo de­šimt me­tų. Ma­ma „Vy­tu­rė­ly­je“ šia pro­ga su­ren­gė gim­ta­die­nį, o šven­tę ste­bė­jo ir lai­dos kū­ry­bi­nė gru­pė. Vi­si gar­džia­vo­si tor­tu, vai­ši­no­si sul­ti­mis. „Bu­vo la­bai sma­gu ir ge­ra“, – sa­ko Na­ta­li­ja, ban­dy­da­ma už­mirš­ti pra­ei­tin grimz­tan­čias ne­gan­das ir trokš­da­ma, kad da­bar jos duk­ra pa­tir­tų kuo dau­giau ge­rų įspū­džių.

Te­le­vi­zi­nin­kų rū­pes­tis ir ga­li­my­bė ne­mo­ka­mai su­lauk­ti vais­tu­kų, ku­rie ne­kom­pen­suo­ja­mi, šei­mai la­bai svar­būs. Mer­gai­tės kū­ną den­gian­čius ran­dus bū­ti­na kas­dien purkš­ti spe­cia­liu skys­čiu. Pa­sak Na­ta­li­jos, vie­nas fla­ko­nas to­kio purš­kik­lio kai­nuo­ja apie du šim­tus li­tų, o jo te­už­ten­ka ke­tu­rioms die­noms... „Tai da­bar jau ir ne­purš­kiu tiek – sten­giuo­si pa­tau­py­ti, juk ten­ka dė­ti li­tą prie li­to...“ – pra­si­ta­ria be Lau­ros dar du ma­žy­lius – dvy­nius Kris­ti­ną ir Jus­tu­ką – au­gi­nan­ti mo­te­ris.

Skau­džiai nu­ken­tė­ju­si, bet sa­vo gy­ve­ni­mą iš nau­jo ku­rian­ti šei­ma ti­ki­si dar vie­nos ži­nios. Lau­ra jau pa­si­ren­gu­si plas­ti­nei ran­dų ša­li­ni­mo ope­ra­ci­jai, ar­ti­mie­ji su­si­tai­kė ir su tuo, jog lau­kia il­gas gy­dy­mo ir ne­ri­mo me­tas. Ne­tru­kus pa­aiš­kės, kur – Lie­tu­vo­je ar už­sie­ny­je – uk­mer­giš­kė bus ope­ruo­ja­ma. Los An­dže­le įsi­kū­ru­sio Ame­ri­kos lie­tu­vių or­ga­ni­za­ci­jos „Lie­tu­vos vai­kų vil­tis“ sky­riaus rū­pes­čiu mer­gai­tę jau ap­žiū­rė­jo iš JAV at­vy­kęs spe­cia­lis­tas. Dar šį mė­ne­sį jis vėl at­vyks­ta į Vil­nių, kad ga­lė­tų pa­ma­ty­ti, kaip li­go­nei se­ka­si sveik­ti.

„Va­žiuo­sim pas gy­dy­to­ją ir su­ži­no­sim, ar rei­kės vyk­ti ope­ruo­tis į Ame­ri­ką. O gal pa­kaks ir Lie­tu­vos spe­cia­lis­tų pa­stan­gų“, – sa­ko Na­ta­li­ja ir pri­si­pa­žįs­ta, kad da­bar jos vi­sos ka­lė­di­nės sva­jo­nės su­si­ju­sios su ge­rė­jan­čia Lau­ros svei­ka­ta ir vil­ti­mi, jog ne­lai­mę žy­min­tys ran­dai nuo mer­gai­tės kū­no pra­dings...