Ca­ro po­li­ci­ja no­rė­jo Vy­tį nuim­ti, bet sa­vi­nin­kas pa­aiš­ki­no, kad tai – šven­tas Jur­gis. Vy­tis ant na­mo fa­sa­do su­lau­kė ne­pri­klau­so­my­bės.

Šian­dien jis vėl at­kur­tas. Skulp­tū­ros au­to­rius – Vik­to­ras Žen­te­lis. Me­mo­ria­li­nė­je len­to­je su­ra­šy­ta na­mo is­to­ri­ja. Ji pri­me­na, kad šia­me na­me 1920–1931 me­tais vei­kė vie­na iš dvie­jų Lie­tu­vo­je bu­vu­sių len­kų gim­na­zi­jų. 1932–1938 me­tais čia bu­vo da­lis vals­ty­bi­nės lie­tu­vių gim­na­zi­jos pa­tal­pų. Iki Lie­tu­vos oku­pa­ci­jos pa­sta­te mo­kė­si ama­tų mo­kyk­los mo­ki­niai.

Me­mo­ria­li­nę len­tą ati­den­gė Uk­mer­gės ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės me­ras Al­gir­das Ko­pūs­tas, ją pa­šven­ti­no Uk­mer­gės de­ka­nas Gin­tau­tas Ka­ba­šins­kas. Kon­cer­ta­vo Mu­zi­kos mo­kyk­los pu­čia­mų­jų or­kest­ras, va­do­vau­ja­mas Ri­čar­do Ka­ma­raus­ko.

Iš­kil­min­gas ren­gi­nys vy­ko ir prie Lais­vės pa­min­klo, kur su­si­rin­kę uk­mer­giš­kiai lau­kė at­ve­ža­mos ug­nies iš Bal­ti­jos Asam­blė­jos. Iš Ta­li­no ke­liau­jan­ti ug­nis sek­ma­die­nio vi­dur­die­nį tu­rė­jo pa­siek­ti LR Sei­mą, o pa­ke­liui bu­vo įžie­bia­ma ša­lies mies­tuo­se. Ją at­ve­žė bū­rys sve­čių – Bal­ti­jos Asam­blė­jos pir­mi­nin­kas Man­tas Ado­mė­nas, Es­ti­jos, Lat­vi­jos ir Lie­tu­vos par­la­men­ta­rai, Asam­blė­jos na­riai. Prie Lais­vės pa­min­klo už­deg­ta ug­nis va­ka­re bu­vo nu­vež­ta ki­tų ra­jo­nų Bal­ti­jos ke­lio da­ly­viams. Dvy­li­kai uk­mer­giš­kių įteik­ti Bal­ti­jos Asam­blė­jos pa­dė­kos raš­tai už iš­skir­ti­nius nuo­pel­nus or­ga­ni­zuo­jant Bal­ti­jos ke­lią.

Va­ka­re gau­sus lie­taus bei vė­jo ne­pa­bū­gu­sių uk­mer­giš­kių bū­rys – ra­jo­no va­do­vai, sa­vi­val­dy­bės dar­buo­to­jai, įvai­rių įstai­gų, or­ga­ni­za­ci­jų at­sto­vai, jau­ni­mas – su­si­rin­ko prie ma­gist­ra­lė­je Vil­nius–Pa­ne­vė­žys esan­čio pa­min­kli­nio ak­mens, žy­min­čio Uk­mer­gės ra­jo­ne prieš dvi­de­šimt me­tų nu­si­drie­ku­sio Bal­ti­jos ke­lio vie­tą ir iš­ki­lu­sio mi­nint šio įvy­kio de­šimt­me­tį. Bu­vo už­deg­ta nuo Bal­ti­jos Asam­blė­jos deg­lo at­vež­ta ug­nis, skam­bant dai­noms apie Lie­tu­vą at­vy­ku­sie­ji mo­ja­vo Jau­ni­mo lais­va­lai­kio cen­tro na­rių iš­da­lin­to­mis vė­lia­vė­lė­mis.

Ly­giai sep­tin­tą va­lan­dą nu­skam­bė­jo Bal­ti­jos ke­lio sim­bo­liu ta­pęs him­nas „Bun­da jau Bal­ti­ja“. Tuo pa­čiu me­tu jo įra­šas bu­vo lei­džia­mas ne tik Lie­tu­vo­je, Lat­vi­jo­je, Es­ti­jo­je, bet ir to­se pa­sau­lio vie­to­se, ku­rio­se įsi­kū­ru­sios lie­tu­vių ben­druo­me­nės. Dai­nuo­da­mi žmo­nės su­si­ki­bo ran­ko­mis, pa­kar­to­da­mi prieš du de­šimt­me­čius nuo Vil­niaus li­gi Ta­li­no nu­si­drie­ku­sią gy­vą­ją gran­di­nę.

Prieš pat sep­ty­nias lio­vė­si ir lie­tus, o pra­gied­rė­ju­sio­je pa­dan­gė­je nu­švi­to vai­vo­rykš­tė, tar­si at­kar­to­da­ma ryš­kias tri­jų Bal­ti­jos vals­ty­bių vė­lia­vo­se esan­čias spal­vas.

Taip pat kon­cer­ta­vo Uk­mer­gės kul­tū­ros cen­tro Šven­tu­pės fi­lia­lo an­sam­blis, miš­rus cho­ras „Trem­ti­nys“. Jau­ni­mo lais­va­lai­kio cen­tras pri­sta­tė iš spal­vo­tų ak­me­nė­lių su­dė­lio­tą di­džiu­lę šir­dį Lietuvai.