Vie­ną ry­tą Vla­do Šlai­to vie­šo­sios bib­lio­te­kos Vai­kų li­te­ra­tū­ros sky­riu­je at­si­ti­ko ne­įpras­tas da­ly­kas – su­si­rin­ko trys prin­ce­sės. Jo­mis vir­to bib­lio­te­kos dar­buo­to­jos. Tai – prin­ce­sė Var­li­na (to­ji, ku­ri „ieš­ko sa­vo gy­ve­ni­mo prin­co ir yra įsi­ti­ki­nu­si, kad jis sle­pia­si už var­lės iš­vaiz­dos“), Rai­de­gun­da (to­ji, ku­ri „skai­to vis­ką, ką ran­da: po­ezi­ją ir fi­lo­so­fi­ją, pa­sa­ko­ji­mus rim­tus ir ba­na­liau­sius ro­ma­nus“) ir Eks­tra­va­gan­ci­ja (to­ji, ku­ri „dė­vi pa­čias ne­pa­pras­čiau­sias, pa­čias keis­čiau­sias suk­nias“).

Vieš­nios at­ke­lia­vo iš Phi­lip­pe Le­cher­meir ir Rébec­ca Daut­tre­mer kny­gos „Prin­ce­sės – pa­mirš­tos ir ne­ži­no­mos“. Ši­taip vai­kų bib­lio­te­ko­je pa­mi­nė­ta Tarp­tau­ti­nė vai­kų kny­gos die­na. Skai­tyk­la vir­to prin­ce­sių žai­di­mų kam­ba­riu, o į sve­čius at­ėję lop­še­lio-dar­že­lio „Žio­ge­lis“ vai­kai ta­po jų drau­gais.

Spor­to en­tu­zias­tė Eks­tra­va­gan­ci­ja pa­ro­dė nau­din­gų pra­ti­mų. Te­ko suk­ti „zui­kių ma­lū­nus“, „skal­dy­ti mal­kas“ ir „ska­lau­ti skal­bi­nius“. Vai­kai tu­rė­jo pa­dė­ti prin­ce­sei Var­li­nai pa­ruoš­ti na­mų dar­bus – at­sa­ky­ti į pai­nius klau­si­mus apie gy­vū­nus, kny­gas, pro­fe­si­jas, įmin­ti mįs­les. Jiems dar te­ko tvar­kin­gai su­dė­lio­ti Rai­de­gun­dos rai­des, ku­rias Ne­tvar­kos nykš­tu­kas per nak­tį bu­vo bai­siai su­jau­kęs. Su­si­dė­lio­jo pa­tys gra­žiau­si žo­džiai: MAMA, KNYGA, TĖTIS, PASAKA.

Vai­kai links­mi­no prin­ce­sę Eks­tra­va­gan­ci­ją, ku­ri tą­dien šyp­so­jo­si tik pu­se lū­pų. Jo­sios au­gin­ti­nis šim­ta­ko­jis, iš­ėjęs pa­si­vaikš­čio­ti su nau­jais ba­tais, pri­sit­ry­nė nuos­pau­dų ant 33 ko­jų, to­dėl ne­ga­lė­jo at­vyk­ti į šven­tę. To­dėl Var­li­na kny­gų len­ty­no­je su­ra­do sma­gų po­eto Liu­tau­ro De­gė­sio ei­lė­raš­tį „Vi­si mo­ko šim­ta­ko­jį žy­giuo­ti“ ir pa­kvie­tė vai­kus su­vai­din­ti šim­ta­ko­jį. Ir prin­ce­sė Eks­tra­va­gan­ci­ja nu­si­šyp­so­jo pla­čiai pla­čiai...

Vai­kai taip pat se­kė pa­sa­kos apie Rau­don­ke­pu­rai­tę šiuo­lai­kiš­ką ver­si­ją, ma­ta­vo­si prin­ce­sių ba­te­lius. Bu­vo ga­li­ma pa­si­žiū­rė­ti į sa­ve Rai­de­gun­dos drau­gys­tės veid­ro­dy­je ir gau­ti po la­šą ant no­sies Prin­ce­sių aša­rų. Pas­ta­ro­sios pa­de­da nuo ra­ga­vi­mo­si (kai ra­gai dygs­ta), nie­žu­lio, kan­džio­ji­mo­si ir vi­sais ki­tais at­ve­jais.