Braš­kes įam­ži­no skulp­tū­ro­se

 
 

Braš­kių au­gin­to­jas Vla­das Gu­ze­lis sa­vo ver­slą nu­ta­rė pa­gerb­ti skulp­tū­ro­mis. Jo ūky­je šie­met pa­sta­ty­ta ąžuo­li­nė skulp­tū­ra, vaiz­duo­jan­ti braš­kių krai­te­lę lai­kan­čią mer­gai­tę.

Li­gi­ta JUODVALKIENĖ

Šiuo me­tu V. Gu­ze­lio ūky­je – pats dar­by­me­tis. Ūki­nin­kas sa­ko, kad vė­sus oras ga­li bū­ti ir sa­vo­tiš­kas tal­ki­nin­kas: „Braš­kės nu­noks­ta laips­niš­kai, ne vie­nu me­tu – su­spė­ji su­si­tvar­ky­ti.“

Jau pen­kio­li­ka me­tų ūki­nin­ko va­sa­ra braš­kė­mis kve­pia. Ma­tęs jis jų vi­so­kių. Ir kai ke­lis mė­ne­sius iš ei­lės lie­tus dren­gia, ir kai ke­pi­na taip, kad švie­žiai nu­skin­tos braš­kės at­ro­do kaip spe­cia­liai džio­vin­tos. Anot jo, net ne­ži­nai, ką su to­kiom da­ry­ti. Tuo­met jos tin­ka tik džio­vin­tų vai­sių ar­ba­tai...

 

 

 

Dar­bą uo­gų lau­ke Vla­das Gu­ze­lis ra­gi­na de­rin­ti su po­il­siu – tam įreng­ta po­il­sio aikš­te­lė, iš­kas­tas tven­ki­nys.

 

Lie­tus Vla­do Gu­ze­lio ūky­je nuos­to­lių ne­pri­da­rė.
Ge­di­mi­no Ne­mu­nai­čio nuotr.

 
Su pik­tžo­lė­mis ar­šiai ne­ko­vo­ja

„Šie­met lie­tus dar ne­spė­jo pa­da­ry­ti nuos­to­lių. Kaip tik į nau­dą – kai oras vė­sus, ne toks stai­gus no­ki­mas. Rin­ka ne­per­si­pil­do – spė­ji su­si­tvar­ky­ti“, – V. Gu­ze­lis sa­ko, kad kai vie­nu me­tu su­noks­ta daug uo­gų, per die­ną ten­ka re­a­li­zuo­ti net pen­kias to­nas braš­kių. Tai­gi vė­si va­sa­ra braš­kių au­gin­to­jams – sėk­mė. Ne­bent dar ke­le­tą sa­vai­čių lie­tus pliaup­tų. Tuo­met uo­gos spar­čiau pū­ti pra­dė­tų.

Kol kas V. Gu­ze­lio mėgs­ta­mos “Ho­ney” veis­lės uo­gos pui­kiai iš­lai­ko sa­vo pre­ki­nę iš­vaiz­dą. Mat tai tvir­ta, at­spa­ri trans­por­ta­vi­mui, li­goms bei lie­tin­gam lai­ko­tar­piui veis­lė.

Ūki­nin­kas ti­ki­na nie­ko prieš ne­tu­rįs ir prieš lie­tin­gu oru spar­čiai į vir­šų ky­lan­čias pik­tžo­les. Nors tar­pu­va­gius nuo­lat šie­nau­ja ve­jap­jo­ve, di­des­nius žo­ly­nus dal­giu ap­ka­po­ja, bet džiau­gia­si, kad braš­kės gra­žiai ant žo­ly­tės gu­la, uo­gos že­mė­mis ne­su­si­te­pa.

Aiš­ku, vi­siš­kai ne­nai­ki­na­mos pik­tžo­lės ma­ži­na uo­gų der­lių. Ta­čiau her­bi­ci­dų ūki­nin­kas ti­ki­na nau­do­jąs „su pro­tu“. Nors ūkis ne­tu­ri eko­lo­giš­ko ūkio sta­tu­so, ga­lė­tum va­do­vau­tis moks­li­nin­kų pa­ta­ri­mais, kiek ir kuo purkš­ti, kad žo­lė braš­ky­no ne­gož­tų. Bet che­mi­ka­lai bran­gūs, jais ne­la­bai pa­pik­tnau­džiau­si. Be to, kaip sa­ko pa­šne­ko­vas, yra ir ki­tas, be­ne svar­biau­sias, mo­ty­vas: „Uo­gas ir žmo­nėms par­duo­dam, ir pa­tys val­gom – no­ri­si, kad jos bū­tų kuo eko­lo­giš­kes­nės.“ Ūki­nin­kas sa­ko, kad braš­kė jam – pa­ti ska­niau­sia, nie­kuo­met ne­nu­si­bos­tan­ti uo­ga. Va­sa­rą jų ne­at­si­val­go – net žie­mai pri­si­šal­do. Per­nai ūki­nin­kas su šei­ma vi­są šal­dik­lį šal­dy­tų uo­gų per­žiem su­val­gė. „Ir dar pri­trū­kom...“ – jis juo­kia­si, kad braš­kė jam – vi­sų uo­gų ka­ra­lie­nė.

Ge­riau­sias pa­ta­rė­jas – prak­ti­ka

„Nė­ra to blo­go, kas ne­iš­ei­tų į ge­rą“, – pa­šne­ko­vas pa­sa­ko­ja, kad pen­kio­li­ka me­tų au­gin­da­mas šias uo­gas va­do­vau­ja­si ne tik moks­li­nin­kų re­ko­men­da­ci­jo­mis bei ki­tų ūki­nin­kų pa­ta­ri­mais. La­bai svar­bu va­do­vau­tis kon­kre­taus ūkio spe­ci­fi­ka. Ne vie­ne­rių me­tų pri­rei­kė ati­tai­ky­ti, ko­kias braš­kių veis­les tin­ka au­gin­ti vie­na­me ar ki­ta­me di­džiu­lio ūkio skly­pe, ka­da jas deng­ti anks­ty­va­jam der­liui.

Ūki­nin­kas įsi­ti­ki­nęs, kad tu­ri bū­ti pa­si­ren­gęs vi­so­kioms gam­tos iš­dai­goms. Tai šal­nos pa­čiam uo­gų žy­dė­ji­me už­ei­na, tai kru­ša žie­dus ir uo­gas „nu­ski­na“. O jei šal­na pa­kan­da pir­muo­sius žie­dus, ma­nyk, kad gra­žiau­sių uo­gų ne­be­skin­si.

Per­nai per pa­tį braš­kių no­ki­mą sto­jo di­de­lė saus­ra – ji ge­ro­kai su­ma­ži­no uo­gų der­lių. Vi­sa lai­mė, kad ūki­nin­kas jau ke­le­tą me­tų ple­čia la­še­li­nę drė­ki­ni­mo sis­te­mą. Šiuo me­tu iš dvy­li­kos braš­kė­mis ap­so­din­tų hek­ta­rų de­šimt jau lais­to­ma. Nors tai pa­pil­do­mos ir, pa­sak pa­šne­ko­vo, ne­ma­žos in­ves­ti­ci­jos į braš­kių ūkį, jis sa­ko, kad ne­tu­rė­da­mas lais­ty­mo sis­te­mos, su braš­kė­mis ne­pra­si­dė­tų. „Per­nai per saus­rą iš­lo­šiau tik to­dėl, kad lais­čiau“, – sa­ko jis. Bet, anot V. Gu­ze­lio, nuo vi­sų gam­tos iš­dai­gų nie­kaip neap­si­drau­si. Ūki­nin­kas sa­ko ne kar­tą ir ne du yra skau­džiai nuo jų nu­ken­tė­jęs.

Kon­ku­ren­ci­ja ska­ti­na steng­tis

Braš­kių ūkio sėk­mė pri­klau­so­ma ne tik nuo gam­tos. Vie­nas iš svar­bes­nių jos veiks­nių – rin­ka. Pas­ta­ruo­ju me­tu į tur­gus, pre­ky­bos cen­trus plūs­ta len­kiš­kos uo­gos. „Kon­ku­ren­ci­ja stip­riai jau­čia­ma. Ki­taip ir bū­ti ne­ga­li – gre­ta di­de­lė vals­ty­bė su di­des­ne pa­tir­ti­mi au­ga­li­nin­kys­tės, dar­ži­nin­kys­tės sri­ty­je“, – V. Gu­ze­lis sa­ko, kad kai­my­nų braš­ky­nuo­se pa­grin­di­nis der­lius nu­noks­ta tuo­met, kai pas mus su­sirps­ta pir­mo­sios. Toks su­ta­pi­mas Lie­tu­vos ūki­nin­kams – per ki­še­nę. Ta­čiau kon­ku­ren­ci­ja vi­suo­met ska­ti­na siū­ly­ti sa­vo pir­kė­jams ge­res­nę pro­duk­ci­ją.

Ko­dėl daž­nas pir­kė­jas ren­ka­si kiek bran­ges­nę, bet lie­tu­viš­ką pro­duk­ci­ją? V. Gu­ze­lis sa­ko, kad lie­tu­viš­kas uo­gas per­ka tie, ku­riems svar­bu val­gy­ti kuo švie­žes­nes, ką tik nu­skin­tas. Ski­na jas tą pa­tį ry­tą ar­ba, blo­giau­siu at­ve­ju, iš va­ka­ro. Len­kiš­kos uo­gos pa­sie­kia pre­kys­ta­lius ne anks­čiau kaip per ke­le­tą die­nų. „Ma­nau, kad len­kai nau­do­ja dau­giau che­mi­jos nei Lie­tu­vos ūki­nin­kai. Šil­tes­nio kli­ma­to są­ly­go­mis, ko­kios yra Len­ki­jo­je, li­gos bei ken­kė­jai plin­ta spar­čiau, tai­gi ir che­mi­ka­lų kai­my­nams ten­ka nau­do­ti dau­giau“, – svars­to ūki­nin­kas.

Su pre­ky­bos cen­trais V. Gu­ze­lis kol kas ne­drau­gau­ja. Bet, kaip pats sa­ko, šu­li­nin ir ne­spjau­na. La­biau­siai jam iš di­džių­jų pre­ky­bi­nin­kų są­ly­gų ne­pa­tin­ka tai, kad jie rei­ka­lau­ja pri­sta­ty­ti ne vi­sai su­no­ku­sias uo­gas. Ir ne tie­siai ant pre­kys­ta­lio, bet į pre­ky­bi­nes ba­zes. Pir­kė­ją jos pa­sie­kia tik tre­čią-ket­vir­tą die­ną. Nuo to nu­ken­čia jų ko­ky­bė, o kar­tu ir ūki­nin­ko var­das. „Užtat ir per­kam pre­ky­bos cen­truo­se be­sko­nes uo­gas, kad jos san­dė­liuo­se bai­gia nok­ti. Kol kas sa­vo pro­duk­ci­ją par­duo­du tur­gu­je – švie­žią ir nu­no­ku­sią dir­vo­je“, – jis sa­ko, kad jo braš­kių ra­gau­ja ne tik uk­mer­giš­kiai. Ūki­nin­kas pre­kiau­ja Vil­niaus, Kau­no, Ute­nos tur­guo­se. Per­nai jų nu­vež­da­vo net lat­viams.

Pa­uo­ga­vus siū­lo pail­sė­ti

Ūki­nin­kas pa­sa­ko­ja, jog di­džiau­sią der­liaus da­lį re­a­li­zuo­ja pir­kė­jus įsi­leis­da­mas į lau­kus – pa­tiems pa­siuo­gau­ti. Ir ūki­nin­kui ge­rai, ir žmo­nėms pi­giau. Be to, dau­ge­lis mies­tie­čių džiau­gia­si ir gam­to­je ga­lė­da­mi pa­bū­ti. Šie­met V. Gu­ze­lis pa­si­rū­pi­no, kad pri­sis­ky­nę uo­gų žmo­nės ir pail­sė­ti ga­lė­tų. Ga­lu­lau­kė­je iš­ka­sė vie­nuo­li­kos arų tven­ki­nį, įren­gė po­il­sia­vie­tę. Jo­je pui­kuo­ja­si ir vil­niš­kio skulp­to­riaus me­di­nės skulp­tū­ros. Be­je, ir čia neap­si­ei­ta be uo­gi­nin­kys­tės te­ma­ti­kos – vie­no­je skulp­tū­ro­je pa­vaiz­duo­ta braš­kių krai­te­lę lai­kan­ti, ki­ta ran­ka žy­din­čias uo­gas lie­jan­ti mer­gai­tė. Ren­gia­si pa­vė­si­nę pa­sta­ty­ti. Ne­to­lie­se ty­vu­liuo­ja Obe­lių eže­ras – karš­tą die­ną tie­siai iš uo­gų lau­ko uo­gau­to­jus at­si­gai­vin­ti ma­si­na.

 

Griežtai draudžiama "Ukmergės žinių" paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse be sutikimo. Gavus leidimą būtina įdėti aktyvią "Ukmergės žinių" nuorodą ir nurodyti kaip šaltinį.
Įvertinkite šį įrašą
(0 balsai)

Pridėti komentarą

ukzinios.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, nesusijusius su tema, įstatymus pažeidžiančius, reklaminius, skatinančius smurtą komentarus. Už komentarus atsako juos parašę skaitytojai. Kurstant smurtą, rasinę, tautinę, religinę bei kitokio pobūdžio neapykantą ar kitaip pažeidžiant LR įstatymus, galite sulaukti atitinkamų tarnybų dėmesio.


Saugos kodas
Atnaujinti

Veterinarijos klinika

Skelbimai

Vilkmerge restoranas

Ukmerges siluma

Ar vyksite į susitikimą su Popiežiumi?
  • Votes: (0%)
  • Votes: (0%)
  • Votes: (0%)
Total Votes:
First Vote:
Last Vote:

Laidojimo ir kremavimo paslaugos Ukmergėje

Autoservisas Ukmergėje

Floros Studija

Telefonai Ukmergė

Optima 13 Picerijos salės nuoma

Akmenys prabyla

Medical Devices Global Directory

Draugai

Ukmerges kulturos puslapiai

gpm 2011 n 135

Lietuvos valstybe

ukvm

vilkmerge

UKC logo 115x63

Voruta

Tauragės laikraštis

Faberlic 2015

baidariu aukstaitija

Interneto dienraštis Bernardinai

Vilkmerge

lrytas

delfi

logo srtrf-300x170

Į viršų