Sau­sio pra­džio­je cen­trą pir­mie­ji pra­dė­jo lan­ky­ti Ra­sa ir Alek­san­dras. Po po­ros die­nų lan­ky­to­jai bu­vo sep­ty­ni, o šiuo me­tu sky­riaus pa­slau­go­mis nau­do­ja­si 12 as­me­nų.

Ad­mi­nist­ra­ci­jai ir dar­buo­to­jams šio sky­riaus ati­da­ry­mas bu­vo vi­sai nau­ja pa­tir­tis. Dau­gu­ma lan­ky­to­jų jau bu­vo įpra­tę prie tam tik­ro gy­ve­ni­mo rit­mo „Vy­tu­rė­ly­je“. Be to, jų ben­dra­vi­mo ir pa­slau­gų po­rei­kis la­bai skir­tin­gas.

So­cia­li­nis dar­bas – su­dė­tin­gas, bet ir įdo­mus, nes la­bai at­sa­kin­gai ir kan­triai tu­ri ieš­ko­ti kon­tak­to su kiek­vie­nu lan­ky­to­ju, jo šei­ma ir ar­ti­mai­siais. Tu­ri pel­ny­ti pa­si­ti­kė­ji­mą, kad kiek­vie­nos die­nos ben­dra­vi­mas bū­tų abiems pu­sėms pri­im­ti­nas.

Bu­vo ma­lo­nu ste­bė­ti, kaip lan­ky­to­jai kas­dien jau­tė­si vis sau­ges­ni ir no­rė­da­vo at­ei­ti ki­tą die­ną.

Pla­nuo­jant kas­me­ti­nes atos­to­gas bu­vo min­čių sky­rių lai­ki­nai už­da­ry­ti, iš­lei­džiant atos­to­gų ir lan­ky­to­jus, ir dar­buo­to­jus. Bet to­kiam pro­jek­tui ne­pri­ta­rė lan­ky­to­jai. Mė­ne­sį nei­ti į cen­trą ne­pa­no­ro nei jie, nei jų ar­ti­mie­ji...

Taip ben­drų atos­to­gų su­ma­ny­mo at­si­sa­kė­me.

Jau ku­rį lai­ką nie­ko ne­ste­bi­na, kai so­cia­li­niai dar­buo­to­jai ir jų pa­dė­jė­jai su auk­lė­ti­niais lan­ko­si Uk­mer­gės mu­zie­ju­je, vyks­ta į ke­ra­mi­kos pa­mo­kė­les Vi­diš­kiuo­se, spor­tuo­ja, vaikš­to po par­ką. Jų die­nos už­im­tos įvai­rio­mis veik­lo­mis ir pil­nos nau­jų pa­tir­čių.

Gra­ži­na­ma ap­lin­ka.

Ne­pa­to­gu, kad tu­ri­me la­bai ma­žą žai­di­mų aikš­te­lę. Ieš­ko­me ge­rų žmo­nių, ver­slo įmo­nių, ga­lin­čių pa­dė­ti įreng­ti dau­giau pra­mo­gų lau­ke. Tik­tų su­py­nės, smė­lio dė­žė, pa­vė­si­nė pa­si­slėp­ti nuo lie­taus ir sau­lės. Taip dau­giau lai­ko bū­tų ga­li­ma pra­leis­ti gry­na­me ore...

Dar­buo­to­jai kar­tu su lan­ky­to­jais rū­pi­na­si ap­lin­ka. Pa­so­di­no gė­lių, ku­rias nuo­lat pa­tys pri­žiū­ri.

Die­nos so­cia­li­nės glo­bos sky­riu­je pro­to ne­ga­lią tu­rin­tiems as­me­nims dir­ba kva­li­fi­kuo­ti, sa­vo dar­bą my­lin­tys ir ver­ti­nan­tys dar­buo­to­jai Vai­va Če­py­tė, Dan­guo­lė Pet­raus­kie­nė, Dai­va Ska­pai­tė, Da­nu­tė Ra­moš­kie­nė, Vil­ma Ja­lins­kie­nė, An­drius Jan­kaus­kas. Ko­man­dos na­riu yra ir psi­cho­lo­gas Na­ri­man­tas Mar­kaus­kas.

Lan­ky­to­jai mai­ti­na­mi. Ne vi­si ga­li pa­tys pa­val­gy­ti ar ap­si­tar­nau­ti. Dau­gu­ma jų kiek­vie­ną ry­tą pa­ima­mi iš na­mų, o po dar­bo die­nos par­ve­ža­mi.

Tė­vai ge­rai jau­čia­si, kai jų vai­kai sau­gūs ir pa­gal ga­li­my­bes la­vi­na­mi. Dar­buo­to­jai pa­ten­kin­ti, kai su­lau­kia ge­ro dar­bo įver­ti­ni­mo iš lan­ky­to­jų tė­vų.