Uk­mer­gės „So­li­da­ru­me“ yra apie 200 na­rių. Jis jun­gia Pir­mi­nės svei­ka­tos prie­žiū­ros cen­tre, „Uk­mer­gės van­de­nų“, „Vie­ny­bės“, „Vil­kmos“ įmo­nė­se, Uk­mer­gės ke­lių tar­ny­bo­je su­si­kū­ru­sius to­kius su­si­vie­ni­ji­mus bei te­ri­to­ri­niu pa­grin­du vei­kian­čią Uk­mer­gės dir­ban­čių­jų pro­fe­si­nę są­jun­gą.

Pa­na­šios or­ga­ni­za­ci­jos bu­ria­si tam, kad gin­tų sa­vo na­rių tei­ses, at­sto­vau­tų nag­ri­nė­jant gin­čus dar­be. Ta­čiau, kaip pa­ste­bi „So­li­da­ru­mo“ pir­mi­nin­kė Jo­lan­ta Ke­bu­rie­nė, jų veik­la ver­ti­na­ma prieš­ta­rin­gai. „Darb­da­viams ne vi­sa­da pri­im­ti­ni pro­fe­si­nių są­jun­gų ke­lia­mi rei­ka­la­vi­mai. Ne vi­si jau­čia at­sa­ko­my­bę už sa­vo dar­buo­to­jus“, – sa­ko ji.

Dau­ge­lis, anot va­do­vės, pro­fe­si­nes są­jun­gas ne­pel­ny­tai va­di­na so­vie­tų re­lik­tu: „Tai – net­gi ne tiems lai­kams bū­din­gos or­ga­ni­za­ci­jos. Dir­ban­tys žmo­nės telk­tis, vie­ny­tis pra­dė­jo ge­ro­kai anks­čiau.“

Gvil­de­na pro­ble­mas

Dau­giau­sia gin­čų, su­si­ju­sių su dar­bo san­ty­kiais, ky­la, kai ban­do­ma pra­si­lenk­ti su įsta­ty­mais. Dar­buo­to­jai skun­džia­si dėl virš­va­lan­džių, dar­bo prie­mo­nių, ki­tų ne­ten­ki­nan­čių są­ly­gų. To­dėl pro­fe­si­nių są­jun­gų už­duo­tis, pa­sak J. Ke­bu­rie­nės, – ko­vo­ti už jų tei­ses ir siek­ti so­cia­li­nio dia­lo­go.

Prof­są­jun­gie­čių veik­la ap­ima de­ry­bų or­ga­ni­za­vi­mą, da­ly­va­vi­mą įvai­rio­se ak­ci­jo­se, mi­tin­guo­se, at­krei­piant val­džios dė­me­sį į ne­dar­bo, skur­do pro­ble­mas. Ru­de­nį uk­mer­giš­kiai da­ly­va­vo Len­ki­jo­je, Vroc­la­ve, su­reng­to­je de­monst­ra­ci­jo­je, ku­rio­je žy­gia­vo apie 50 tūkst. žmo­nių iš įvai­rių Eu­ro­pos ša­lių.

Vie­nu reikš­min­giau­sių veik­los re­zul­ta­tų, gvil­de­nant ra­jo­no pro­ble­mas, lai­ko­ma tri­ša­lė su­tar­tis. Ją per­nai spa­lį pa­si­ra­šė sa­vi­val­dy­bė, ra­jo­no pro­fe­si­nių są­jun­gų ben­dri­ja ir darb­da­vių at­sto­vai. Uk­mer­gė, J. Ke­bu­rie­nės tei­gi­mu, – vie­nas iš ne­dau­ge­lio ra­jo­nų, ku­ria­me to­kiu su­si­ta­ri­mu sie­kia­ma efek­ty­viau de­rin­ti ša­lių in­te­re­sus, spręs­ti so­cia­li­nius, eko­no­mi­nius, dar­bo klau­si­mus.

Ra­gi­no bū­ti ak­ty­ves­nius

Nu­veik­ti dar­bai ap­žvelg­ti šven­ti­nio ren­gi­nio me­tu, įteik­tos pa­dė­kos prof­są­jun­gos įkū­rė­jams, sen­bu­viams. Ne­leng­vus 1992-ųjų va­sa­rį įre­gist­ruo­tos Uk­mer­gės dar­bi­nin­kų są­jun­gos pra­di­nius žings­nius pri­si­mi­nė ir apie sva­rų ko­le­gų in­dė­lį kal­bė­jo vie­ni pir­mų­jų va­do­vų – Vy­tau­tas Ci­ka­ta­vi­čius, Jo­nas Va­len­tė­lis.

Ren­gi­ny­je sve­čia­vo­si Lie­tu­vos pro­fe­si­nės są­jun­gos „So­li­da­ru­mas“ pir­mi­nin­kė Al­do­na Ja­šins­kie­nė. Anot vieš­nios, da­ly­va­vi­mas prof­są­jun­gi­nė­je veik­lo­je pri­lygs­ta iš­ban­dy­mui, nes ji ver­ti­na­ma men­kai, ja ne­pa­ten­kin­ti darb­da­viai. „Ta­čiau žmo­nės tu­ri su­vok­ti, kad nie­kas jų in­te­re­sų ne­gins, iš­sky­rus juos pa­čius“, – sa­kė pir­mi­nin­kė.

Da­ly­vius svei­ki­no ra­jo­no me­ro pa­va­duo­to­jas Re­gi­man­tas Ba­ra­vy­kas, darb­da­viams at­sto­vau­jan­tis Vil­niaus pre­ky­bos, pra­mo­nės ir ama­tų rū­mų Uk­mer­gės fi­lia­lo di­rek­to­rius Ro­lan­das Ja­nic­kas, ra­jo­no pro­fe­si­nių są­jun­gų ben­dri­jos va­do­vas Vin­cen­tas Ba­ni­ko­nis.

Rei­ka­lin­gos dėl ga­ran­ti­jų

„So­li­da­ru­mo“ pir­mi­nin­kės pa­va­duo­to­ja Va­le­ri­ja Ja­ru­kie­nė var­di­jo ben­dro­vė­je „Uk­mer­gės van­de­nys“ su­da­ry­tos ko­lek­ty­vi­nės su­tar­ties pri­va­lu­mus. Jo­je nuo se­no vy­rau­ja šil­ti ad­mi­nist­ra­ci­jos bei čia vei­kian­čios prof­są­jun­gos san­ty­kiai, ne­sun­ku de­rė­tis dėl so­cia­li­nių, eko­no­mi­nių ga­ran­ti­jų. Pa­sak su­si­ti­ki­me da­ly­va­vu­sio įmo­nės di­rek­to­riaus Ri­mo Ar­lins­ko, ko­lek­ty­vi­nė su­tar­tis – tai pa­pras­tes­nis Dar­bo ko­dek­so iš­aiš­ki­ni­mas kiek­vie­nam dar­buo­to­jui su­pran­ta­ma kal­ba.

Ren­gi­ny­je nu­skam­bė­jo min­čių apie tai, jog vi­suo­me­nė­je per ma­žai aiš­ku­mo, ką ga­li pro­fe­si­nės są­jun­gos. Pa­si­gen­da­ma jų pa­čių vie­nin­gu­mo, pa­si­girs­ta abe­jo­nių dėl po­rei­kio bur­tis.

Ta­čiau jos, pa­sak at­sto­vų, rei­ka­lin­gos, jog dar­buo­to­jai jaus­tų­si sau­gūs, kad ir jie, ir darb­da­viai tu­rė­tų vi­so­ke­rio­pos nau­dos. Darb­da­viams lin­kė­ta iš­mok­ti ci­vi­li­zuo­tai ben­drau­ti su žmo­nė­mis.

Pla­nuo­se – su­tar­tys

20-me­čio su­lau­ku­sios or­ga­ni­za­ci­jos pir­mi­nin­kė džiau­gia­si ir ki­ta su­kak­ti­mi – ji są­jun­gai va­do­vau­jan­ti me­tus. Vi­lia­si, jog į šią veik­lą įsi­lies dau­giau dir­ban­čių­jų. „Ra­jo­no žmo­nės at­bun­da, ak­ty­vė­ja, su­pran­ta, kad tik jie pa­tys sa­vo jė­go­mis ga­li kaž­ką pa­siek­ti, – pa­sa­ko­jo J. Ke­bu­rie­nė. – Sma­gu su­lauk­ti nau­jų na­rių: lap­kri­tį pas mus at­ėjo ke­li­nin­kai (VĮ „Vil­niaus re­gio­no ke­liai“ Uk­mer­gės ke­lių tar­ny­ba – aut. past.), ne­se­niai pri­si­jun­gė gru­pe­lė „Vil­kmos“ siu­vė­jų.“

Ar­ti­miau­siuo­se są­jun­gos pla­nuo­se, anot va­do­vės, – siek­ti su­si­ta­ri­mų dėl ko­lek­ty­vi­nių su­tar­čių įmo­nė­se.