Ne­se­niai Uk­mer­gės tu­riz­mo ir ver­slo in­for­ma­ci­jos cen­tre vy­ko se­mi­na­ras „Dau­gia­bu­čių na­mų at­nau­ji­ni­mas“. Jo me­tu bu­vo ap­tar­tos dau­gia­bu­čių na­mų re­no­va­vi­mo ga­li­my­bės, pri­sta­ty­ta nau­jo­ji dau­gia­bu­čių na­mų at­nau­ji­ni­mo mo­der­ni­za­vi­mo pro­gra­ma.

Se­mi­na­re da­ly­va­vo dau­gia­bu­čių na­mų gy­ven­to­jai, ben­dri­jų pir­mi­nin­kai, sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos, Vil­niaus ap­skri­ties būs­to agen­tū­ros at­sto­vai, kai ku­rių įmo­nių spe­cia­lis­tai, ban­ki­nin­kai.

Re­no­vuo­ti ne­sku­ba­me

Uk­mer­gės ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­jas Ro­lan­das Ja­nic­kas sa­ko, kad šiuo me­tu dau­gia­bu­čių re­no­va­ci­jos klau­si­mas mū­sų ra­jo­ne – vie­nas iš stra­te­gi­nių. „Ra­jo­ne dau­giau kaip 300 dau­gia­bu­čių. Dau­gu­ma jų „vy­res­ni“ nei dvi­de­šim­ties me­tų, su­si­dė­vė­ję. Kaž­ko­dėl bu­tų sa­vi­nin­kai gal­vo­ja, kad kaž­kas už juos tu­ri at­nau­jin­ti jų būs­tus“, – sa­ko pa­va­duo­to­jas. Uk­mer­gė­je vi­sai dau­gia­bu­čio re­no­va­ci­jai dar ne­si­ry­žo nė vie­no na­mo gy­ven­to­jai.

Mi­li­jo­nai tam­pa dvi­žen­kliais skai­čiais

Vil­niaus ap­skri­ties būs­to agen­tū­ros vy­riau­sio­ji spe­cia­lis­tė Li­na Bal­čiū­nie­nė su­pa­žin­di­no su vals­ty­bės ža­da­ma pa­ra­ma re­no­vuo­ja­mų na­mų sa­vi­nin­kams, ku­ri šiuo me­tu sie­kia iki 15 pro­cen­tų pro­jek­to kai­nos. Dau­gia­bu­čius re­no­vuo­ti ap­si­spren­dę gy­ven­to­jai ga­lės gau­ti leng­va­ti­nes pa­sko­las, ku­rių pa­lū­ka­nos – 3 pro­cen­tai. Nu­ma­ty­tos ir ki­tos leng­va­tos.

„Pa­grin­di­niai dau­gia­bu­čių re­no­va­ci­jos tiks­lai – di­din­ti ener­gi­jos var­to­ji­mo efek­ty­vu­mą ir ma­žin­ti sa­vi­nin­kų iš­lai­das“, – kal­bė­jo L. Bal­čiū­nie­nė.

Ji var­di­no re­no­vuo­tų na­mų pri­va­lu­mus, tei­kė kon­kre­čius Vil­niu­je re­no­vuo­tų dau­gia­bu­čių pa­vyz­džius.

Anot pra­ne­šė­jos, gy­ven­to­jai be rei­ka­lo gąs­di­na­si di­de­lė­mis in­ves­ti­ci­jo­mis at­nau­ji­nant būs­tus. Jos pra­ne­ši­me dau­gia­bu­čio re­no­va­ci­jos są­ma­tos 1,3 mi­li­jo­no li­tų, iš­skai­čia­vus iš šios su­mos vals­ty­bės pa­ra­mą, li­ku­sią pa­da­li­nus iš bu­tų skai­čiaus, tie­siog se­mi­na­ro da­ly­vių aky­se vir­to „nie­kin­gais“ 61 li­tu. Tik tiek te­rei­kia su­mo­kė­ti kiek­vie­nam bu­tui per mė­ne­sį. Tuo tar­pu mo­kes­tis už šil­dy­mą ge­ro­kai su­ma­žė­ja, po re­no­va­ci­jos tem­pe­ra­tū­ra bu­tuo­se pa­ky­la 3-4 laips­niais.

Pa­gra­žė­ja, bet ne­su­tvir­tė­ja

Iš dau­gia­bu­čių na­mų gy­ven­to­jų dis­ku­si­jų pa­aiš­kė­ja, kad jie bai­mi­na­si ne tik tap­ti ban­kų įkai­tais ir už­krau­ti pa­sko­los naš­tą sa­vo vai­kams. Jie ne­ri­mau­ja, kad ap­šil­ti­nus na­mo iš­orę ja­me na­tū­ra­liai ne­cir­ku­liuo­ja oras ir su­si­da­ro ter­mo­so efek­tas.

„Ar tiks­lin­ga šil­tin­ti se­ną na­mą ir su­da­ry­ti ter­mo­so efek­tą? Iš re­no­vuo­tų būs­tų gy­ven­to­jų pa­tir­ties ži­no­me, kad po to ten­ka per­tvar­ky­ti ir kon­di­cio­na­vi­mo sis­te­mą. Tai vėl pa­pil­do­mos iš­lai­dos. Be to, pa­gra­ži­nus na­mą, jo kon­struk­ci­ja ne­su­tvir­tė­ja“, – sa­ko mies­to ben­druo­me­nės pir­mi­nin­kas Ju­lius Ka­zė­nas. Jis svars­to, ar ne pro­tin­giau bū­tų pa­sek­ti vo­kie­čių, ku­rie se­nus dau­gia­bu­čius griau­na, o ant bu­vu­sių na­mų pa­ma­tų sta­to nau­jus, pa­vyz­džiu.

Mums – uto­pi­ja

UAB Uk­mer­gės bu­tų ūkio di­rek­to­rius Jo­nas Rin­ke­vi­čius su­tin­ka, kad ap­šil­ti­nę pa­sta­tą va­di­na­mo­jo ter­mo­so efek­to ne­iš­veng­si­me. Tuo ga­li­ma įsi­ti­kin­ti ne tik ne­se­niai Da­riaus ir Gi­rė­no gat­vė­je pa­sta­ty­ta­me nau­ja­ja­me dau­gia­bu­ty­je, bet ir plas­ti­ki­nius lan­gus įsi­sta­čiu­sių gy­ven­to­jų bu­tuo­se, kur ant pa­lan­gių net vi­zu­a­liai ma­ty­ti su­si­da­ręs van­dens kon­den­sa­tas, pe­li­ja sie­nos. „Gy­ven­to­jai tu­ri iš­mok­ti eks­plo­a­tuo­ti ap­šil­tin­tą na­mą. Bū­ti­na pra­vė­rus lan­gus vė­din­ti pa­tal­pas“, – sa­ko jis.

An­tra ver­tus, kol kas ne­ga­li­me sau leis­ti dai­ry­tis į Vo­kie­ti­ją ir sek­ti jos pa­vyz­džiu. Di­rek­to­rius ne­ma­no, kad ir vo­kie­čiai griau­na na­mus iš­ti­sais kvar­ta­lais ir jų vie­to­je sta­to nau­jus. „Mū­sų laik­me­čiu min­tis griau­ti na­mus ir jų vie­to­je sta­ty­ti nau­jus – ab­sur­diš­ka. Įsi­vaiz­duo­kit, jei rei­kė­tų nu­griau­ti vi­są Pi­vo­ni­jos mik­ro­ra­jo­ną... Nors ir skam­ba gra­žiai, bet tai – uto­pi­ja. Vien su­griau­ti dau­giau kai­nuos, ne­gu re­no­vuo­ti“, – svars­to jis.

Di­rek­to­rius įsi­ti­ki­nęs, kad ki­to ke­lio, kaip re­no­vuo­ti se­nus dvi­de­šim­ties ir dau­giau me­tų dau­gia­bu­čius, ne­tu­ri­me. „Vals­ty­bi­nių ins­ti­tu­ci­jų siū­ly­mai, nors ir kve­pian­tys re­kla­ma, – tei­sin­gi“, – ma­no J. Rin­ke­vi­čius.

Yra ir dau­giau būs­tų re­no­va­ci­jos įsi­bė­gė­ji­mu ša­ly­je su­in­te­re­suo­tų pu­sių – tai pri­va­čios sta­ty­bi­nės įmo­nės bei ak­ci­nės ben­dro­vės, ko­mer­ci­niai ban­kai, agen­tū­ros. Dau­gia­bu­čių gy­ven­to­jai kol kas at­sar­giai žiū­ri į re­no­va­ci­ją ir ieš­ko sau­gik­lių nuo ne­nu­ma­ty­tų šio pro­ce­so pa­sek­mių.