Din­gu­sią se­se­rį pa­dė­jo su­si­grą­žin­ti lū­žu­si ko­ja

 

Sie­si­kų se­niū­ni­jo­je, Mi­kė­nų kai­me – ne­įpras­tos su­grįž­tu­vės. Po dvi­de­šim­ties me­tų kla­jo­nių na­mo grei­to­sios pa­gal­bos au­to­mo­bi­liu bu­vo par­ga­ben­ta sep­tin­tą de­šim­tį be­bai­gian­ti mo­te­ris. Nors ir be do­ku­men­tų, as­me­ni­nių daik­tų, ne­ga­lin­čią sa­vi­mi pa­si­rū­pin­ti ją su­si­grą­ži­no ir slau­go se­suo.

Vil­ma NEMUNAITIENĖ

Kai į re­dak­ci­ją už­su­ku­si Ve­ro­ni­ka Mas­ko­liū­nie­nė pra­dė­jo dės­ty­ti sa­vo bė­dą, ne­slėp­siu - vog­čio­mis pa­žvel­giau į ka­len­do­riaus la­pe­lį – ar tik šian­dien ne pil­na­tis. Tie­siog sun­ku bu­vo pa­ti­kė­ti tuo, ką pa­sa­ko­jo mo­te­ris.

 

 

Lū­žu­si ko­ja pa­dė­jo Ve­ro­ni­kai bent lai­ki­nai su­si­grą­žin­ti se­se­rį.
Ge­di­mi­no Ne­mu­nai­čio nuotr.

Sie­si­kų se­niū­ni­jo­je, Mi­kė­nų kai­me, gy­ve­nan­ti Ve­ro­ni­ka tvir­ti­no, kad iš na­mų iš­ėjo, su ki­ta­tau­čiais su­si­dė­jo ir na­mo 20 me­tų ne­be­pa­rei­na 67 me­tų jos se­suo Va­cė. Ve­ro­ni­ka pra­šė pa­dė­ti ją su­si­grą­žin­ti.

Pa­li­ko na­mus

Ne­klau­ža­da na­mo ne­pa­rei­nan­ti se­no­lė? Ta­čiau žo­dis po žo­džio ir iš kai­mo mo­ters lū­pų iš­si­vy­nio­jo dra­ma­tiš­kos is­to­ri­jos ka­muo­lys.

Ve­ro­ni­kai Mas­ko­liū­nie­nei na­mus pa­li­ku­sio­ji Va­cė – vie­nin­te­lė se­suo. Ji ne­su­kū­rė sa­vo šei­mos, tu­ri ne­įga­lu­mo gru­pę ir jau dvi­de­šimt me­tų ne­gy­ve­na sa­vo na­muo­se.

Kaipgi nu­ta­rė pa­lik­ti tė­vų pa­sto­gę? Ve­ro­ni­ka pa­sa­ko­jo, kad prieš ket­vir­tį am­žiaus Va­cy­tė bu­vo ne kar­tą gy­dy­ta „vi­lei­ko­je“. Grįž­da­vo na­mo po li­go­ni­nės ir vėl gy­ven­da­vo su šei­ma, vi­sai ne­blo­gai su­tar­da­vo. Ta­čiau kar­tą po „vi­lei­kos“ į na­mus ji su­grį­žo ly­di­ma tam­saus gy­mio mo­te­riš­kės.

Ne­ben­dra­vo 20 me­tų

Nuo ta­da pra­si­dė­jo ne­su­ta­ri­mai: dirb­ti nie­ko apie na­mus Va­cy­tė ne­be­no­ri, daik­tai po tru­pu­tį dings­ta. „Už pa­veiks­lo koks li­tas pa­dė­tas, o žiū­rėk jau jo ir ne­bė­ra. Ai, bet ne­no­riu nie­ko sa­ky­ti. Din­go ir ne­be­su­grą­žin­si“, - pa­sa­ko­jo Ve­ro­ni­ka.

Ne­sle­pia, kad prie­kaiš­tai dėl nuo­lat dings­tan­čių daik­tų ta­po jų su se­se­rim kon­flik­to prie­žas­ti­mi. Ta­čiau ma­no, kad jos no­ras pa­bėg­ti iš na­mų už­gi­mė dar jau­nys­tė­je, kai nuo­lat „sirg­da­vo“ ir la­bai daž­nai pas dak­ta­rus va­žiuo­da­vo. Pa­žįs­ta­mi sa­ky­da­vo: pa­žiū­rė­kit pa­žiū­rė­kit, ko­kie ten jos dak­ta­rai. Bet na­miš­kiai jos taip nie­kad ir ne­pa­se­kė...

Ve­ro­ni­ka tvir­ti­na, kad su se­se­rim ne­ben­dra­vo 20 me­tų, bet per pa­žįs­ta­mus se­kė jos gy­ve­ni­mo vin­gius. Ži­no­jo, kad ji su­si­dė­ju­si su či­go­nų tau­ty­bės uk­mer­giš­kiais gy­ve­na tai vie­nur, tai ki­tur, pas­ta­ruo­ju me­tu – Jau­ni­mo gat­vė­je.

Ma­no, kad se­se­rį muš­da­vo

„Žmo­nės man sa­ko - da­ryk ką nors, iš­plėšk ją iš tų na­mų. Ten ją mu­ša. Mu­ša taip, kad net rū­bai su­plyš­ta“, - pa­sa­ko­jo, ką iš ki­tų gir­dė­ju­si Ve­ro­ni­ka. Esą ne vie­nas pa­žįs­ta­mas jai ti­ki­no, kad Va­cy­tė la­bai iš­nau­do­ja­ma, mu­ša­ma, ver­čia­ma el­ge­tau­ti, kad iš jos at­im­ti ir do­ku­men­tai, ir kas mė­ne­sį gau­na­ma ne­di­de­lė pen­si­ja.

Ve­ro­ni­ka tvir­ti­no anks­čiau ban­džiu­si se­se­rį įkal­bin­ti grįž­ti na­mo, ta­čiau ši ben­drau­ti at­si­sa­ky­da­vu­si.

Bai­mi­na­si dėl pa­li­ki­mo

Ve­ro­ni­ka tvir­ti­na, kad nu­trū­kęs ry­šys su se­se­ri­mi ją ver­tė smar­kiai ne­ri­mau­ti. Se­na tro­be­lė, ku­rio­je gy­ve­na su sa­vo sū­nu­mi, pri­klau­so abiem se­se­rims. Po ly­giai. Pa­ti Ve­ro­ni­ka taip pa­vel­dė­ji­mo do­ku­men­tus su­tvar­kė. Nors Va­cy­tė tuo me­tu tė­vų na­mus jau bu­vo pa­li­ku­si. Gal­vo­jo: tu­ri bū­ti žmo­niš­kai, kaip ki­taip. Ir že­mę se­se­riš­kai pa­da­li­no. Bet me­tams bė­gant su­pra­to, kad tas se­se­riš­ku­mas ga­li liūd­nai baig­tis – ims ir už­ra­šys kam nors sve­ti­mam ne­įga­li Va­cy­tė sa­vą­ją da­lį.

Iš li­go­ni­nės į Mi­kė­nus

Vi­sai ne­se­niai se­sers gy­ve­ni­mą iš ša­lies nuo­lat ste­bė­ju­si Ve­ro­ni­ka ga­vo ži­nią – Va­cė su­si­lau­žė ko­ją ir gu­li li­go­ni­nė­je. Mo­te­ris su­pra­to, jog to­kios pro­gos pra­leis­ti ne­ga­li­ma: ko­jos lū­žis ir lai­ki­nas ne­įga­lu­mas – pui­kus šan­sas par­si­ga­ben­ti pra­žu­vė­lę na­mo. Ve­ro­ni­ka nu­ta­rė bū­tent taip ir pa­da­ry­ti.

Li­go­ni­nė­je lan­kė se­se­rį, o at­ėjus jos iš­ra­šy­mo iš gy­dy­mo įstai­gos die­nai, ėmė­si ryž­tin­gų veiks­mų – li­go­ni­nės ka­so­je su­mo­kė­jo už li­go­nės su­gip­suo­ta ko­ja par­ga­be­ni­mą ir ją, gu­lin­čią ant neš­tu­vų, par­si­ve­žė į Mi­kė­nus.

Va­cy­tė vi­są ke­lią ai­ma­na­vo, kad ji tu­ri pir­miau­siai vyk­ti į Jau­ni­mo gat­vę – ten esą tu­ri rei­ka­lų. Ta­čiau nie­kas jos no­rų ne­pai­sė ir ne­įga­li mo­te­riš­kė bu­vo par­ga­ben­ta į sa­vo tė­viš­kę.

Be as­mens do­ku­men­tų

Kaip to­liau klos­ty­sis se­se­rų li­ki­mas, sun­ku pa­sa­ky­ti. Ve­ro­ni­ka bai­mi­na­si, kad par­si­ve­žus sun­kų li­go­nį už­si­kro­vė sau di­de­lę bė­dą. Ji vi­saip ban­do ra­min­ti se­se­rį ir įkal­bi­nė­ja lik­ti tė­vų na­muo­se. Pra­ėjus po­rai sa­vai­čių po ne­įpras­tų su­grįž­tu­vių pen­si­nin­kė Va­cy­tė vis dar ne­tu­ri sa­vo pa­so. Ve­ro­ni­ka sa­ko, kad į Jau­ni­mo gat­vę pas sa­vo drau­gus ji jau ne­be­si­ver­žia, ta­čiau ben­drau­ti su šei­ma ne­la­bai no­ri ir apie pra­ėju­sius me­tus nie­ko ne­pa­sa­ko­ja.

At­kak­lio­ji Ve­ro­ni­ka ne­si­gai­li na­mo par­si­ga­be­nus sun­kų li­go­nį. Ji slau­go trau­mą paty­ru­sią se­se­rį, ti­ki­si, kad po­li­ci­jos pa­rei­gū­nai pa­dės at­gau­ti pra­ras­tą jos pa­są. Jei ne­at­gaus, da­rys nau­ją.

Ta­čiau kas ži­no, ar pa­svei­ku­si Va­cė vėl ne­spruks iš na­mų...

 

Griežtai draudžiama "Ukmergės žinių" paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse be sutikimo. Gavus leidimą būtina įdėti aktyvią "Ukmergės žinių" nuorodą ir nurodyti kaip šaltinį.
Įvertinkite šį įrašą
(0 balsai)

Pridėti komentarą

ukzinios.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, nesusijusius su tema, įstatymus pažeidžiančius, reklaminius, skatinančius smurtą komentarus. Už komentarus atsako juos parašę skaitytojai. Kurstant smurtą, rasinę, tautinę, religinę bei kitokio pobūdžio neapykantą ar kitaip pažeidžiant LR įstatymus, galite sulaukti atitinkamų tarnybų dėmesio.


Saugos kodas
Atnaujinti

Veterinarijos klinika

Vilkmerge restoranas

Ukmerges siluma

Koks laikas norėtumėt, kad liktų Lietuvoje: vasaros ar žiemos?
  • Votes: (0%)
  • Votes: (0%)
  • Votes: (0%)
Total Votes:
First Vote:
Last Vote:

Laidojimo ir kremavimo paslaugos Ukmergėje

Autoservisas Ukmergėje

Floros Studija

Telefonai Ukmergė

Optima 13 Picerijos salės nuoma

Akmenys prabyla

Draugai

Ukmerges kulturos puslapiai

gpm 2011 n 135

Lietuvos valstybe

ukvm

vilkmerge

UKC logo 115x63

Voruta

Tauragės laikraštis

Faberlic 2015

baidariu aukstaitija

Interneto dienraštis Bernardinai

Vilkmerge

lrytas

delfi

logo srtrf-300x170

Į viršų