Į Lat­vi­ją, Es­ti­ją ir Len­ki­ją sa­vo pro­duk­ci­ją eks­por­tuo­jan­čiai įmo­nei jis pa­dės su­ras­ti nau­jų pre­ky­bos part­ne­rių ir klien­tų Bal­ti­jos ša­lių, Skan­di­na­vi­jos ir Bal­ta­ru­si­jos rin­ko­se.

AB „Uk­mer­gės gelž­be­to­nis“ įreng­tos kiau­ry­mė­tų­jų per­dan­gos plokš­čių ir briau­no­tų­jų den­gi­nio plokš­čių ga­my­bos tech­no­lo­gi­nės li­ni­jos su­da­ro ga­li­my­bes ga­min­ti aukš­čiau­sius stan­dar­tus ati­tin­kan­čius be­to­no ir gelž­be­to­nio ga­mi­nius.

Įmo­nė­je pa­ga­min­tos briau­no­to­sios den­gi­nio plokš­tės pa­nau­do­tos sta­tant pre­ky­bos ir pra­mo­gų cen­trą „Sau­lės mies­tas“ Šiau­liuo­se, „Pa­no­ra­mą“ Vil­niu­je.

Iš jos be­to­no ir gelž­be­to­nio ga­mi­nių pa­sta­ty­ti pre­ky­bos cen­trai Uk­mer­gė­je „Ma­xi­ma“, „Ei­fe­lis“, bal­dų fab­ri­kas „Nar­bu­tas ir Ko“, dau­gy­bė gy­ve­na­mų­jų na­mų Vil­niu­je, Kau­ne ir ki­tuo­se Lie­tu­vos mies­tuo­se.

„Tu­rė­da­mi nuo­la­ti­nius pa­ti­ki­mus ža­lia­vų tie­kė­jus, ga­li­me kon­ku­ren­cin­go­mis kai­no­mis pa­siū­ly­ti pla­tų nau­jau­sios sa­vo pro­duk­ci­jos asor­ti­men­tą ne tik esa­moms, bet ir nu­ma­to­moms už­sie­nio rin­koms“, – sa­ko ben­dro­vės ge­ne­ra­li­nis di­rek­to­rius Vac­lo­vas Pa­ku­lis.

Uk­mer­gės gelž­be­to­nio ga­myk­la, įkur­ta dar 1958 m., iš pra­džių ga­mi­no be­to­no ir sta­lių ga­mi­nius, vė­liau – gelž­be­to­nio pro­duk­tus. Nuo 1996 me­tų AB „Uk­mer­gės gelž­be­to­nis“ ga­mi­na ir ter­moi­zo­lia­ci­nę sta­ty­bi­nę me­džia­gą – po­lis­ti­re­ni­nį put­plas­tį. 2002 m. po­lis­ti­re­ni­nio put­plas­čio plokš­tės „Ter­mo­po­ras“ Lie­tu­vo­je pri­pa­žin­tos „Me­tų ga­mi­niu“.

Įmo­nė iš­si­dės­čiu­si 10 ha plo­te Uk­mer­gė­je ir 30 ha smė­lio ir žvy­ro kar­je­ruo­se Uk­mer­gės ra­jo­ne. Ga­my­bi­niai pa­sta­tai už­ima 15 000 kvad­ra­ti­nių met­rų plo­tą. Ben­dro­vė­je dir­ba apie 150 dar­buo­to­jų.

Šie­met ben­dro­vė su­mon­ta­vo vie­ną iš pa­žan­giau­sių vi­siš­kai au­to­ma­ti­zuo­tą po­lis­ti­re­ni­nio put­plas­čio blo­kų ga­my­bos for­mą, tu­rin­čią mi­ni­ma­lius ener­ge­ti­nių re­sur­sų po­rei­kius.

Nors be­to­nas ži­no­mas nuo 5600 m. pr. m. e., gelž­be­to­nis pra­dė­tas nau­do­ti XIX a. vi­du­ry­je Va­ka­rų Eu­ro­po­je, o Lie­tu­vo­je – tik XIX a. pa­bai­go­je.

Iš gelž­be­to­nio pa­sta­ty­ti Kau­no VIII, IX, X for­tai, Kau­no so­bo­ro ku­po­las. Dau­giau iš jo im­ta sta­ty­ti XX a. tre­čia­me–ket­vir­ta­me de­šimt­me­ty­je, o šeš­ta­me–de­vin­ta­me de­šimt­me­ty­je tai ta­po vie­na svar­biau­sių kon­struk­ci­nių me­džia­gų.

Iš jo, daž­niau­siai – su­ren­ka­mo­jo, bu­vo sta­to­mi in­ži­ne­ri­niai sta­ti­niai – til­tai, dūm­trau­kiai, bokš­tai, už­tvan­kos, vi­suo­me­ni­niai, gy­ve­na­mie­ji ir pra­mo­ni­niai pa­sta­tai, jų ele­men­tai. XXI a. pr. dau­giau im­ta nau­do­ti mo­no­li­ti­nį gelž­be­to­nį.

UŽ inf.