2014 m. gegužės 6 d.
Gegužės 7-ąją Lietuvoje minime vieną reikšmingiausių datų tautos ir valstybės istorijoje – Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną. Daugiau kaip prieš šimtmetį pergalingai baigusis lietuvių tautos kova dėl teisės reikšti mintis savuoju raštu, skaityti lietuviškai nūdienoje užgožiama materialiuoju pradu, naujųjų technologijų pervertinimu.
Paradoksalu, tačiau inovacijas, šiuolaikiškumą, pažangą skatinančioje mūsų valstybės politikoje deramo dėmesio nesulaukia pamatinė komunikacijos vertybė – skaitymas. Skaitymas savąja kalba, kurią praeities kartos mums išsaugojo nepaisant nepalankių politinių, istorinių ar kultūrinių aplinkybių. Apie apgailėtiną raštingumo plačiąja prasme lygį pastaruoju metu vis garsiau prabyla talentingi Lietuvos pedagogai, įžymūs kultūros veikėjai, šviesuomenės atstovai.
Beje, kritišką padėtį atspindi ir skaičiai. Nuo 2008 m. vidutinė laikraščių, žurnalų ir knygų skaitytojų auditorija smunka po 4,2 proc. per metus. Kitaip tariant, kiekvienais metais Lietuvoje sumažėja po 95,5 tūkst. nuolat skaitančiųjų 15–74 m. gyventojų amžiaus grupėje. Prognozuojama, jog 2015 m. pradžioje bent vieną laikraštį ar žurnalą nuolatos skaitys tik 2 iš 3-ų šalies gyventojų (64 proc.), o 2020 m. – tik 39 proc. Jaunųjų spaudos skaitytojų (15–29 m. amžiaus) auditorija mažėja sparčiausiai – vidutinė auditorija per metus smunka po 9 proc. (53,8 tūkst.).
Nereikia įrodinėti, tačiau verta priminti, kad skaitymas stiprina žmogaus sąmonę, ugdo savimonę, skatina kūrybiškumą ir pilietiškumą. Tuo pagrindu kuriasi demokratinės valstybės vertybiniai pamatai, modeliuojama žmogiškųjų santykių įvairovė. Dabartiniame technologijų pasaulyje aukšto raštingumo žmonės tiek asmeniniame gyvenime, tiek karjeroje pasiekia daug daugiau negu tie, kurie neturi knygų, periodinės spaudos skaitymo įgūdžių. Skaitantys, o, vadinasi, ir mąstantys žmonės yra itin vertingi savo valstybei, nes nuolat kuria pridėtinę vertę.
Valstybės vadovus, viešosios informacijos rengėjus, viešosios nuomonės formuotojus, kultūros ir švietimo bendruomenes, asocijuotas verslo struktūras kviečiame pradėti viešą diskusiją apie skaitymo reikšmę kuriant modernią demokratinę valstybę.
Atėjo laikas Lietuvos valstybėje sudaryti teisines ir finansines prielaidas, kurios taptų garantuota sąlyga žiniasklaidai ir knygų leidėjams deramai atspindėti Lietuvos kultūrą ir švietimą bei konkrečiai išreikšti paramą pilietiškumą skatinančioms viešosios veiklos sritims.
Prieš savaitę atšventėme Lietuvos narystės Europos Sąjungoje 10-metį. Struktūrinių fondų, kitos europinės paramos pagalba mūsų šalis akivaizdžiai pasikeitė ir sustiprėjo. 2014–2020 m. ES finansinių instrumentų laikotarpiu prioritetinių sričių sąraše privalo atsirasti ir skaitymo skatinimo projektai, kuriuose aktyviai galėtų dalyvauti ne tik nacionalinės, bet ir, siekiant aktyvinti regionų politiką, regionų bei vietinės žiniasklaidos priemonės.
Europos istorijoje nebūta kito tokio fenomeno kaip mūsų knygnešiai, didvyriškai platinę spaudą, knygas, kalendorius lietuvių kalba. Argi mums tenkanti pareiga gerbti ir saugoti savąją kalbą nebepakeliama? Pakeliama ir įkvepianti, jei negailėdami nei materialinių, nei dvasinių resursų kartu sieksime bendro tikslo – sistemingai diegsime skaitymo įgūdžius, taip ugdysime kūrybišką, tobulėti siekiančią, kritiškai mąstančią, pilietiškai atsakingą Lietuvos visuomenę.
Nacionalinės rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacijos pirmininkė Vilija Butkuvienė
Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius
Agentūros „Žinovai LT“ vyr. partneris Almas Rupšlaukis
Lietuvos bibliotekininkų draugijos pirmininkė Alina Jaskūnienė
Asociacijos „Kultūros savivaldos kolegija“ kanclerė Vilma Griškevičienė
