Gimdyvė liko neįgali, bet medikų kaltės neįžvelgiama

Uk­mer­gės li­go­ni­nės gim­dy­mo sky­riu­je va­sa­rą kū­di­kį pa­gim­džiu­si mo­te­ris li­ko ne­įga­li. Ta­čiau po įstai­go­je at­lik­to au­di­to pa­aiš­kė­jo, kad me­di­kų kal­tės dėl to ne­įžvel­gia­ma.

 

Li­gi­ta JUODVALKIENĖ

 

Ge­di­mi­no Ne­mu­nai­čio nuotr. Dan­guo­lė Li­zū­nie­nė sa­ko, kad ma­žo­ji Rus­nė au­ga daug grei­čiau, nei sveiks­ta pa­sau­lį po tru­pu­tį at­pa­žįs­tan­ti jos ma­ma.

„Uk­mer­gės ži­nių“ lie­pos 29 die­nos nu­me­ry­je ra­šė­me apie tai, kad Jo­ni­nių iš­va­ka­rė­se gim­dy­ti at­vy­ku­siai Rū­tai Li­zū­nai­tei bu­vo at­lik­ta spi­na­li­nė ne­jaut­ra, po ku­rios jau­ną mo­te­rį iš­ti­ko ko­ma.

Šią pro­ce­dū­rą at­li­ko gy­dy­to­jas anes­te­zio­lo­gas Aro­nas Mov­šo­vi­čius. Rū­tos ma­ma Dan­guo­lė Li­zū­nie­nė ir ki­ti ar­ti­mie­ji įsi­ti­ki­nę, kad tra­giš­ka pro­ce­dū­ros baig­tis – me­di­ko kal­tė.

De­ja, pa­ties gy­dy­to­jo li­ki­mas taip pat pa­si­su­ko tra­giš­ka kryp­ti­mi – šią va­sa­rą gy­dy­to­jas A. Mov­šo­vi­čius mi­rė.

Tuo­jau po Rū­tos gim­dy­mo iš dar­bo jis bu­vo at­leis­tas, ta­čiau VšĮ Uk­mer­gės li­go­ni­nės vy­riau­sia­sis gy­dy­to­jas Al­gi­man­tas Ve­lič­ka su ne­sėk­min­gai at­lik­ta pro­ce­dū­ra to at­lei­di­mo tuo­met ne­sie­jo. Aiš­ki­no, kad me­di­kas at­leis­tas „už dar­bo draus­mės pa­žei­di­mus“.

 

Ko­vo­jo dėl gy­vy­bės

 

22 me­tų Rū­ta ko­mo­je pra­lei­do apie tris sa­vai­tes. Gy­dy­to­jai op­ti­mis­tiš­kų prog­no­zių ar­ti­mie­siems ne­tei­kė. Ta­čiau mo­te­ris iš ko­mos pa­bu­do. Dau­giau nei tris mė­ne­sius tę­sė­si jos gy­dy­mas ki­tuo­se sky­riuo­se, o svei­ka­tai pra­dė­jus kiek ge­rė­ti – re­a­bi­li­ta­ci­ja.

Rū­tos ma­ma D. Li­zū­nie­nė pa­sa­ko­ja, kad me­di­kam duk­ros gy­vy­bę pa­vy­ko plėš­te iš­plėš­ti. Bū­nant re­a­ni­ma­ci­jos sky­riu­je nuo dre­nų, vė­di­nimo apa­ra­tų jai bu­vo iš­si­vys­tęs sep­sis bei įvai­rios kom­pli­ka­ci­jos.

Ma­ma ir Rū­tos vai­ke­lio tė­tis Kęs­tu­tis die­nų die­nas leis­da­vo li­go­ni­nė­je, mie­go­da­vo ant čiu­ži­nių.

Apie ko­mos pa­sek­mes D. Li­zū­nie­nė kal­ba pro aša­ras. Rū­ta sveiks­ta la­bai lė­tai. Tie­sa, ant ko­jų ji at­si­sto­jo, bet vaikš­to sun­kiai, su vaikš­ty­ne ar­ba tvir­tai įsi­ki­bu­si į ją ly­din­tį žmo­gų. Šiuo me­tu jau­na mo­te­ris tu­ri sun­kią ne­ga­lią. Jai nu­sta­ty­tas 20 pro­cen­tų dar­bin­gu­mas. Mo­te­riai rei­kia nuo­la­ti­nės prie­žiū­ros. Duk­rą ma­ma ly­gi­na su ma­žu vai­ku – ei­na ji ne­tvir­tu žings­niu, griū­ti ga­li kiek­vie­ną aki­mir­ką, be to – vi­siš­kai pra­ra­do at­min­tį.

 

Ko­mos pa­sek­mė – am­ne­zi­ja

 

Me­di­kai da­bar jau 23 gim­ta­die­nio su­lau­ku­siai Rū­tai diag­no­za­vo am­ne­zi­ją – vi­siš­ką at­min­ties ne­te­ki­mą. „Duk­rai fik­sa­ci­nė am­ne­zi­ja – ji vis­ką pri­si­me­na tik tol, kol ma­to“, – taip šį me­di­ci­ni­nį ter­mi­ną aiš­ki­na Dan­guo­lė. To­kie li­go­niai in­for­ma­ci­jos ne­su­ge­ba įsi­min­ti – ją pa­mirš­ta, vos tik dė­me­sį ati­trau­kia koks nors ki­tas dir­gik­lis.

Tai, kas bu­vo va­kar ar net prieš ke­le­tą va­lan­dų, Rū­tos at­min­ty­je – bal­ta dė­mė. Ne­pri­si­me­na jau­na mo­te­ris nei li­go­ni­nės, nei sa­vo nėš­tu­mo. Ne vi­suo­met ji pa­žįs­ta ir ma­žą­ją sa­vo duk­re­lę. Daž­nai ją pa­ma­čiu­si net nu­stem­ba tu­rin­ti vai­ką.

 

Mo­ti­nys­tės atos­to­gų iš­ėjo mo­čiu­tė

 

Šian­dien Dan­guo­lei ten­ka rū­pin­tis ne tik duk­ra, bet ir da­bar jau ke­tu­rių mė­ne­sių anū­kė­le.  „Ši­lo“ vi­du­ri­nė­je mo­kyk­lo­je dir­ban­ti 46 me­tų D. Li­zū­nie­nė yra ne tik ser­gan­čios duk­ros glo­bė­ja – ma­mą ji at­sto­ja anū­kė­lei Rus­nei. Mo­te­ris šiuo me­tu vai­ko prie­žiū­ros atos­to­go­se.

Dan­guo­lė dė­ko­ja Die­vui bent už tai, kad ma­žo­ji anū­kė­lė au­ga svei­ka ir la­bai ra­mi. Kū­di­kis ta­ry­tum su­pran­ta – ne ji da­bar di­džiau­sias  rū­pes­tė­lis...

Iki ne­lai­min­go­jo gim­dy­mo ma­ma jai iš­rin­ko Rus­nės var­dą. To­kiu var­du mer­gy­tė ir bu­vo pa­va­di­nta. „Da­bar ji – ta­ry­tum la­ga­mi­nas: vi­sus rei­ka­lus tvar­kant, į vi­sas li­go­ni­nes va­žiuo­jant ke­liau­ja su mu­mis“, – pa­sa­ko­ja Dan­guo­lė.

 

Ne­spė­jo at­si­im­ti di­plo­mo

 

Pri­si­me­na, kad iki gim­dy­mo jos duk­ra pe­dan­tiš­kai, iki ma­žiau­sių smul­kme­nų, bu­vo su­pir­ku­si nau­ja­gi­mio krai­te­lę. Lyg nu­jaus­da­ma, kad vai­ke­liui gi­mus, tam lai­ko ne­be­liks. Ne­spė­jo iki ne­lai­mės Rū­ta at­si­im­ti ir di­plo­mo šie­met baig­to­je Tei­sės ir ver­slo aukš­to­jo­je mo­kyk­lo­je. Pa­žy­mą apie ap­gin­tą di­plo­mi­nį dar­bą už ją taip pat at­si­ė­mė ma­ma.

Dan­guo­lė džiau­gia­si, kad nuo ne­lai­mėn pa­te­ku­sios duk­ros ne­nu­si­su­ko jos drau­gas. Jau­na po­ra gy­ve­na drau­ge. Kęs­tu­tis su Rū­tos ma­ma da­li­na­si ne­įga­lia ta­pu­sios jau­nos mo­ters prie­žiū­ros ir vai­ko au­gi­ni­mo rū­pes­čiais.

„Jie la­bai jau­ni. Jau­nam vy­rui – pir­mas vai­kas ir ši­to­kia ne­lai­mė. La­bai ti­kiu, kad jie­du liks kar­tu“, – aša­rų ne­sle­pia skau­džią dra­mą iš­gy­ve­nu­si Dan­guo­lė.

Di­de­lį pa­lai­ky­mą jau­čia ir iš vi­sų ar­ti­mų­jų, drau­gų bi­čiu­lių. „Ši­ta mū­sų tra­ge­di­ja abe­jin­gų ne­pa­li­ko. Vi­si ap­lin­ki­niai at­jau­tė mus ir su­pra­to. Su­si­tin­kam, drau­gės ver­kia guos­da­mos, o aš net verk­ti iš pra­džių ne­ga­lė­jau“, – di­de­liu skaus­mu da­li­na­si ti­kė­ji­mu ir vil­ti­mi gy­ve­nan­ti Dan­guo­lė.

Pa­ti du vai­kus bū­da­ma la­bai jau­na pa­gim­džiu­si mo­te­ris nė juo­džiau­sia­me sap­ne ne­sap­na­vo, kad šiais lai­kais gim­dant gy­dy­to­jų ap­sup­ty­je gra­žiau­sia gy­ve­ni­mo aki­mir­ka ga­li virs­ti tra­ge­di­ja.

 

Po ada­tos dū­rio – ko­ma

 

Rū­tos ar­ti­mie­ji min­ti­mis daž­nai grįž­ta į Jo­ni­nių iš­va­ka­res, bir­že­lio 23 die­ną, kuo­met į pa­sau­lį pa­si­bel­dė nau­ja gy­vy­bė.

Taip no­rė­tų, kad gim­dy­mo ei­ga bū­tų bu­vu­si ki­to­kia...

Ne­lai­min­gai pa­si­bai­gęs gim­dy­mas Rū­tai bu­vo pir­ma­sis. Pra­si­dė­jus są­rė­miams į li­go­ni­nę vy­ko kar­tu su vai­ke­lio tė­čiu Kęs­tu­čiu. Me­di­kai pa­cien­tei bu­vo sky­rę gim­dy­mą ska­ti­nan­čiuo­sius vais­tus. Vė­liau, diag­no­za­vę gim­dy­mo kom­pli­ka­ci­jas, nu­spren­dė sku­biai at­lik­ti Ce­za­rio pjū­vį. Kęs­tu­tis bu­vo iš­siųs­tas į vais­ti­nę nu­pirk­ti rei­kia­mų vais­tų. O grį­žus į ope­racinę jo jau nie­kas ne­be­įlei­do.

Kai gim­dy­mas už­bai­gia­mas ope­ra­ci­niu bū­du, pa­pras­tai at­lie­ka­ma spi­na­li­nė ne­jaut­ra – pil­vo sri­ties ir ko­jų anes­te­zi­ja. Gy­dy­to­jo anes­te­zio­lo­go A. Mov­šo­vi­čiaus į stu­bu­ro ka­na­lą su­leis­ta vais­tų do­zė, su­kė­lu­si apa­ti­nės kū­no da­lies ne­jaut­rą, už­blo­ka­vo kvė­pa­vi­mo rau­me­nis. Su­tri­kus kvė­pa­vi­mui, jau­ną mo­te­rį iš­ti­ko ko­ma. Gim­dy­vė bu­vo iš­vež­ta į Vil­niaus uni­ver­si­te­to li­go­ni­nės San­ta­riš­kių kli­ni­kų Re­a­ni­ma­ci­jos ir in­ten­sy­vios te­ra­pi­jos sky­rių.

 

Kal­ti­na kom­pli­ka­ci­jas

 

R. Li­zū­nai­tę iš­ti­ku­sios ko­mos prie­žas­tis ty­rė Li­go­ni­nės lo­ka­laus me­di­ci­ni­nio au­di­to gru­pė. Jai va­do­vau­ja gy­dy­to­ja kar­dio­lo­gė Ri­ma Kup­čins­kie­nė.

„Gim­dy­vei aku­še­ri­nė pa­gal­ba su­teik­ta lai­ku ir kva­li­fi­kuo­tai. Spi­na­li­nė ne­jaut­ra taip pat bu­vo at­lik­ta taip, kaip pri­klau­so, ta­čiau pa­cien­tę rei­kė­jo gai­vin­ti. Juk kiek­vie­ną ope­ra­ci­ją at­lie­kant, ga­li­ma ne­iš­veng­ti kom­pli­ka­ci­jų“, – aiš­ki­no me­di­kė.

Gy­dy­to­ja R. Li­zū­nai­tę iš­ti­ku­sią ko­mą ir jos pa­sek­mes ver­ti­na kaip kli­ni­ki­nį at­ve­jį.

Au­di­tą at­li­kę me­di­kai spė­ja, kad vais­tai ga­lė­jo už­blo­kuo­ti ne apa­ti­nę, kaip tu­rė­jo, bet vir­šu­ti­nę kū­no da­lį tuo me­tu, kuo­met bu­vo kei­čia­ma gim­dy­vės pa­dė­tis. Spi­na­li­nė ne­jaut­ra pa­pras­tai at­lie­ka­ma sė­din­čiam pa­cien­tui, o tik po to jis gul­do­mas ant ope­ra­ci­nio sta­lo.

 

Iš li­go­ni­nės – ty­la

 

Tuo tar­pu nei Rū­tai, dėl ku­rios ne­lai­min­go gim­dy­mo li­go­ni­nė­je bu­vo pra­dė­tas au­di­tas, nei jos ar­ti­mie­siems apie jo iš­va­das nie­kas ne­pra­ne­šė.

Tei­rau­ja­mės, ar Rū­tos svei­ka­ta kas nors iš me­di­kų pa­si­do­mė­jo. D. Li­zū­nie­nė ne­sle­pia: „Ką jūs? Nė vie­no kar­to.“

Dėl ne­įga­lu­mu pa­si­bai­gu­sio gim­dy­mo Rū­tos ar­ti­mie­ji ke­ti­na kreip­tis į teis­mą.

Griežtai draudžiama "Ukmergės žinių" paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse be sutikimo. Gavus leidimą būtina įdėti aktyvią "Ukmergės žinių" nuorodą ir nurodyti kaip šaltinį.
Įvertinkite šį įrašą
(0 balsai)

Pridėti komentarą

ukzinios.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, nesusijusius su tema, įstatymus pažeidžiančius, reklaminius, skatinančius smurtą komentarus. Už komentarus atsako juos parašę skaitytojai. Kurstant smurtą, rasinę, tautinę, religinę bei kitokio pobūdžio neapykantą ar kitaip pažeidžiant LR įstatymus, galite sulaukti atitinkamų tarnybų dėmesio.


Draugai

Ukmerges kulturos puslapiai

gpm 2011 n 135

Lietuvos valstybe

ukvm

vilkmerge

UKC logo 115x63

Voruta

Tauragės laikraštis

Faberlic 2015

baidariu aukstaitija

Interneto dienraštis Bernardinai

Vilkmerge

lrytas

delfi

logo srtrf-300x170

Į viršų