Gyvenimo mokyklos diplomas – pats svarbiausias

Uk­mer­giš­kis Al­fon­sas Ber­no­tas sek­ma­die­nį mi­nės 80-ąjį gim­ta­die­nį. Sa­vo ener­gi­ja ap­lin­ki­nius ste­bi­nan­tis vy­ras sa­ko esąs dė­kin­gas li­ki­mui už pra­smin­gai nu­gy­ven­tus me­tus ir ge­rą svei­ka­tą.

 

Vil­ma NEMUNAITIENĖ

Al­fon­sas Ber­no­tas ne­tu­ri lai­ko bū­ti po­il­siau­jan­čiu pen­si­nin­ku.

17 me­tų, iki pat pen­si­jos, A. Ber­no­tas Uk­mer­gė­je dir­bo ra­jo­no vyk­do­mo­jo ko­mi­te­to pir­mi­nin­ku. Da­bar­ti­nė­je ra­jo­no val­džios struk­tū­ro­je šio pos­to ati­tik­muo –  sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­riaus pa­rei­gos.

Lie­tu­vo­je ne­pri­klau­so­my­bė bu­vo pa­skelb­ta A. Ber­no­tui te­be­dir­bant vie­nu iš ra­jo­no va­do­vų. Ar ne­bu­vo bau­gu dėl sa­vo pos­to? Pa­šne­ko­vas ti­ki­na dėl to ne­si­bai­mi­nęs, Są­jū­džio ne­si­ša­li­nęs ir gy­nęs jo sie­kius. Vė­liau net iš­kė­lė sa­vo kan­di­da­tū­rą į sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­to­riaus pos­tą. Ta­čiau ke­lių bal­sų per­sva­ra pa­ty­rė pra­lai­mė­ji­mą.

 

Apie dar­bą

 

Daug me­tų vie­nas aukš­čiau­sių ra­jo­no va­do­vų pa­rei­gas ėjęs A. Ber­no­tas sa­ko, kad pri­si­tai­ky­ti, iš­la­vi­ruo­ti, pel­ny­ti aukš­tes­nių va­dų pa­si­ti­kė­ji­mą ir mies­te vyk­dy­ti di­džiu­les sta­ty­bas anuo­met ne­bu­vo leng­va. Te­ko į Mask­vą ir šer­nio­kus, ir deš­ras ga­ben­ti bei ki­to­kių prie­mo­nių im­tis, kad bū­tų pa­lai­min­ti pro­vin­ci­jo­je su­ma­ny­ti sta­ty­bų pla­nai. Ne­re­tai pri­va­lo­mos bū­da­vo ir va­do­vų puo­tos. Ti­ki­na, kad be­si­sten­giant „ne­pri­si­lup­ti“ tek­da­vo ir pa­gud­rau­ti, mi­ne­ra­li­nį vie­toj deg­ti­nės gurkš­no­ti.

Pa­šne­ko­vas sa­ko, jog bū­da­mas ra­jo­no va­do­vu iš sa­vo pa­val­di­nių rei­ka­la­vo tvar­kos ir draus­mės. Rei­ka­la­vo ir punk­tu­a­lu­mo, ku­rį pats lig šiol la­bai ver­ti­na. Į dar­bą pa­val­di­niai tu­rė­jo at­ei­ti pa­si­tem­pę, tvar­kin­gai ap­si­ren­gę. „Esu pe­dan­tas“, – pri­si­pa­žįs­ta lig šiol be kak­la­raiš­čio už kie­mo var­tų ko­jos ne­ke­lian­tis vy­ras.

Ei­da­mas anuo­me­ti­nes pa­rei­gas A. Ber­no­tas sė­dė­jo ta­me pa­čia­me ka­bi­ne­te, ku­ria­me da­bar – ra­jo­no me­ro ka­bi­ne­tas. Sa­ko, kad net sta­las, už ku­rio šian­dien sė­di me­ras, ga­min­tas pa­gal jo už­sa­ky­mą.

 

06-11-1_straipsnio_2_nuotr

Di­džia­sa­ly­je su kai­mo jau­ni­mu (A. Ber­no­tas – su akor­de­o­nu ran­ko­se).


Apie vai­kys­tę

 

Šią sa­vai­tę ju­bi­lie­jų šven­čian­tis uk­mer­giš­kis gi­mė Ig­na­li­nos ra­jo­ne, Di­džia­sa­lio kai­me. Tė­vai bu­vo ūki­nin­kai, au­gi­no tris vai­kus, tad te­ko nuo pat vai­kys­tės daug dirb­ti. Nuo 12 me­tų jau ei­da­vo šie­nau­ti, ar­ti, sė­ti ir at­lik­ti ki­tus vy­riš­kus dar­bus. Bū­da­mas de­šim­ties ne­te­ko ma­mos – jau­na mo­te­ris mi­rė ne­spė­jus iš­ope­ruo­ti apen­di­ci­to. Pri­si­me­na, kad tė­vai bu­vo la­bai re­li­gin­gi ir dos­nūs, daž­nai pri­glaus­da­vo į kai­mą at­ei­davusius duo­ne­liau­to­jus.

 

Apie kar­je­rą

 

A.  Ber­no­tas di­džiuo­ja­si, kad ta­po vie­nu pir­mų­jų di­džia­sa­lie­čių, įgi­ju­sių aukš­to­jo moks­lo di­plo­mą. Bai­gęs pe­da­go­gi­nį ins­ti­tu­tą no­rė­jo bū­ti fi­zi­kos mo­ky­to­ju. Ta­čiau fi­zi­kos vai­kus mo­kė tik tre­jus me­tus. Po to la­bai grei­tai pra­dė­jo kop­ti kar­je­ros laip­tais.

Pir­ma­sis laip­te­lis – Kė­dai­nių ra­jo­no švie­ti­mo sky­riaus ve­dė­jo pa­rei­gos. Vė­liau, dar ne­tu­rė­da­mas nė tris­de­šim­ties, sė­do į Kė­dai­nių vyk­do­mo­jo ko­mi­te­to pir­mi­nin­ko pa­va­duo­to­jo kė­dę.

Su nos­tal­gi­ja pri­si­me­na ir dar­bą Bir­žuo­se. Sa­ko ten bu­vęs ger­bia­mas ir my­li­mas, ta­čiau ne­la­bai su­ta­rė su par­ti­ne val­džia. Tad Bir­žus pa­li­ko ir pa­si­rin­ko dar­bą Uk­mer­gė­je. Ta­da ne­ti­kė­jo, kad liks čia iki pat se­nat­vės.

 

Apie „krai­tį“

 

Var­din­da­mas ob­jek­tus, ku­rių sta­ty­bas so­viet­me­čiu te­ko „iš­mu­ši­nė­ti“, pir­miau­siai pa­šne­ko­vas pri­si­me­na Uk­mer­gės au­to­bu­sų sto­tį. Įro­dy­ti, kad se­no­ji yra ap­verk­ti­nos būk­lės, tuo­me­ti­nei val­džiai ne­bu­vo la­bai pa­pras­ta: te­ko įro­dy­mą „pa­grįs­ti“ alu­mi ir deš­ro­mis...

Pri­si­me­na pa­šne­ko­vas ir ki­tus jo va­do­va­vi­mo me­tu Uk­mer­gė­je įgy­ven­din­tus su­ma­ny­mus – „Ši­lo“ vi­du­ri­nės mo­kyk­los su ba­sei­nu sta­ty­bą, pri­im­tą spren­di­mą mies­te sta­ty­ti de­vy­naukš­čius.

Kas­dien apie sa­ve pri­me­na ir  ar­chi­tek­tū­ri­nis ak­cen­tas: prie kul­tū­ros cen­tro sto­vin­tis ak­muo.

 

06-11-1_straipsnio_4_nuotr

Sa­vo 50-me­čio šven­tė­je su žmo­na Ire­na.


Apie di­plo­mus

 

A. Ber­no­tas ėjo Aukš­čiau­sios ta­ry­bos de­pu­ta­to, ra­jo­no ta­ry­bos ir vyk­do­mo­jo ko­mi­te­to pir­mi­nin­ko pa­rei­gas. Sa­ko da­ly­va­vęs Aukš­čiau­sios ta­ry­bos po­sė­džiuo­se, ku­rių me­tų bu­vo spren­džia­mi ker­ti­niai mū­sų jau­nos vals­ty­bės po­li­ti­kos pa­ma­tai.

Ju­bi­lia­tas pri­si­pa­žįs­ta bai­gęs tris uni­ver­si­te­tus: Pe­da­go­gi­nį, Mins­ko par­ti­nį ir svar­biau­sią – gy­ve­ni­mo uni­ver­si­te­tą. Pas­ta­ra­sis di­plo­mas jam pats svar­biau­sias...

 

Apie mei­lę

 

Bū­da­mas 25-erių me­tų A. Ber­no­tas su­kū­rė šei­mą. Su žmo­na Ire­na su­si­lau­kė sū­naus Li­no ir duk­ros Sau­lės. „Jei ne ma­no Iru­tė, ne­bū­čiau pa­sie­kęs to, ką pa­sie­kiau. La­bai ją my­lė­jau“, – at­vi­rau­ja ju­bi­lia­tas. Sa­ko, kad žmo­na bu­vu­si la­bai to­le­ran­tiš­ka ir rū­pes­tin­ga. 1983 me­tais po sun­kios li­gos ji mi­rė.

„Slau­giau ją iki pat mir­ties. Pas­ku­ti­nę die­ną prieš mir­tį ji il­gai il­gai lai­kė ma­no ran­kas. O ry­tą mi­rė. 25 me­tus kar­tu nu­gy­ve­nom“, – apie sa­vo žmo­ną kal­ba A. Ber­no­tas.

Bū­da­mas naš­liu jis ban­dė lip­dy­ti dar vie­ną liz­dą, ta­čiau san­tuo­ka ne­bu­vo sėk­min­ga.

 

Apie vai­kus

 

A.  Ber­no­tas jau daug me­tų gy­ve­na So­dų gat­vė­je. Erd­via­me na­me tel­pa ke­lios kar­tos: duk­ra, anū­kė ir ket­ve­rių me­tų pro­anū­kis.

Kau­no ra­jo­ne sa­vo ver­slą tu­rin­tis sū­nus ne­se­niai jam pa­tei­kė tik­rą staig­me­ną: pri­si­pa­ži­no, kad tu­ri su­au­gu­sią ne­san­tuo­ki­nę duk­rą. Ne­ži­nia, kaip ki­tas tė­vas re­a­guo­tų į to­kią ži­nią, ta­čiau A. Ber­no­tas bu­vo la­bai pa­ten­kin­tas ir grei­tai su­si­pa­ži­no su sep­ty­nio­li­kos jau su­lau­ku­sia sa­vo anū­ke. Tai jam di­de­lė do­va­na.

 

Apie po­mė­gius

 

Pa­šne­ko­vas pri­si­pa­žįs­ta apie na­mus ne­si­tvar­kan­tis ir jo­kio fi­zi­nio dar­bo ne­dir­ban­tis – tu­ri daug ki­tų rū­pes­čių.

Pats svar­biau­sias A. Ber­no­to ho­bis – me­džiok­lė. Me­džio­ja jau 45-erius me­tus. Na­muo­se tu­ri ne­men­ką me­džiok­lės tro­fė­jų ko­lek­ci­ją. Pri­si­pa­žįs­ta, kad da­bar jau akis ne­be to­kia taik­li, ta­čiau pra­si­dė­jus se­zo­nui į me­džiok­lę vi­sa­da ei­na lyg į šven­tę.

Tu­ri ir ki­tą po­mė­gį – mu­zi­kuo­ti ir šok­ti. Ju­bi­lia­to na­muo­se ne tik tro­fė­jai, bet ir nuo jau­nys­tės iš­sau­go­tas 60 me­tų se­nu­mo akor­de­o­nas.

Jau­nys­tė­je bu­vo ir ne­blo­gas spor­ti­nin­kas. Rin­ko čiuo­žė­jo sli­dė­mis, kro­sų čem­pio­no me­da­lius ir net ko­pė į kal­nus ne­to­li Elb­ru­so.

 

Apie šio­kia­die­nius

 

Prieš de­šimt me­tų šis veik­lus uk­mer­giš­kis įkū­rė Pa­gy­ve­nu­sių žmo­nių aso­cia­ci­jos Uk­mer­gės sky­rių. Taip pat ei­na aso­cia­ci­jos vi­ce­pre­zi­den­to pa­rei­gas. Pri­klau­so pen­si­nin­kų ta­ry­bai prie LR so­cia­li­nės ap­sau­gos ir dar­bo mi­nis­te­ri­jos. Daug me­tų va­do­va­vo „Mū­šios“ so­dų ben­dri­jai, ta­čiau šių pa­rei­gų at­si­sa­kė.

Nors A. Ber­no­tas jau se­niai pen­si­nin­kas, veik­los ir dar­bo jis tu­ri į va­lias. Kiek­vie­ną ry­tą ke­lia­si la­bai anks­ti, pa­si­puo­šia ir ei­na tvar­ky­ti įvai­riau­sių rei­ka­lų: ieš­ko rė­mė­jų, or­ga­ni­zuo­ja įvai­rius ren­gi­nius.

Na­muo­se il­gai ne­va­ka­ro­ja: per te­le­vi­zi­ją žiū­ri tik spor­to lai­das ir „Pa­no­ra­mą“.

 

Apie svei­ka­tą

 

Di­de­liu svei­kuo­liu A. Ber­no­tas sa­vęs ne­va­di­na. Vie­nin­te­lė jo mankš­ta – me­džiok­lė. Ne itin svei­kai ir mai­ti­na­si. Tik pas­ta­rai­siais me­tais svei­ka­ta la­biau su­si­do­mė­jo ir net ėmė lai­kytis die­tos.

Ti­ki, kad ener­gi­ją ir ge­rą nuo­tai­ką iki 80 me­tų pa­vyks­ta iš­sau­go­ti, nes daž­nai šyp­so­si ir mėgs­ta pa­juo­kau­ti. La­bai pa­tin­ka ir gra­žiai pa­si­puoš­ti.

Na­muo­se yra su­kau­pęs po­ros šim­tų kak­la­raiš­čių ko­lek­ci­ją. Prie kiek­vie­nų marš­ki­nių su­ge­ba pri­de­rin­ti kak­la­raiš­tį. Jį ry­ši net me­džiok­lė­je.

„Am­žius da­ro sa­vo: tai daik­tus pa­lie­ku, tai ką pa­mirš­tu. Aną­dien tur­gu­je  pa­li­kau skė­tį“, – pri­si­pa­žįs­ta vy­ras. Apie se­nat­vę sten­gia­si ne­gal­vo­ti, ta­čiau kiek gai­li­si, kad ne taip rei­kė­jo gy­ven­ti...

 

Apie ju­bi­lie­jų

 

Gra­žų gy­ve­ni­mo ke­lią nu­ė­jęs pa­šne­ko­vas mi­nė­jo ne vie­ną ju­bi­lie­jų, ta­čiau nė vie­nam ne­si­ruo­šė taip at­sa­kin­gai, kaip šiam. No­ri pa­da­ry­ti šven­tę ne sau, o ki­tiems. Res­to­ra­ne ren­gia­mo­je puo­to­je, sa­ko, bus ne tik mais­to ir gė­ri­mų, bet ir su­reng­ta nuo­trau­kų, do­ku­men­tų, tro­fė­jų pa­ro­da.

Gim­ta­die­nių nei vai­kys­tė­je, nei jau­nys­tė­je A. Ber­no­tas ne­švęs­da­vo – ne­bu­vo to­kios ma­dos.  Pra­dė­jo mi­nė­ti gi­mi­mo da­tą jau dirb­da­mas.

 

Lau­kia ar­ti­miau­sių­jų

 

„Aš ne­ban­dau smė­liu už­bars­ty­ti sa­vo gy­ve­ni­mo me­tų. Bu­vo vis­ko gy­ve­ni­me: nu­si­vy­li­mo, per­gy­ve­ni­mų, džiaugs­mo, aša­rų, svei­ka­tos bė­dų. Ačiū Die­vui, kad su­lau­kiau 80 me­tų. O at­ei­tis pri­klau­sys nuo to, kiek man lai­mins Die­vu­lis. Am­ži­ny­bės ne­bu­vo, nė­ra ir ne­bus“, – sa­ko ju­bi­lia­tas.

Griežtai draudžiama "Ukmergės žinių" paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse be sutikimo. Gavus leidimą būtina įdėti aktyvią "Ukmergės žinių" nuorodą ir nurodyti kaip šaltinį.
Įvertinkite šį įrašą
(0 balsai)

Pridėti komentarą

ukzinios.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, nesusijusius su tema, įstatymus pažeidžiančius, reklaminius, skatinančius smurtą komentarus. Už komentarus atsako juos parašę skaitytojai. Kurstant smurtą, rasinę, tautinę, religinę bei kitokio pobūdžio neapykantą ar kitaip pažeidžiant LR įstatymus, galite sulaukti atitinkamų tarnybų dėmesio.


Saugos kodas
Atnaujinti

Laidojimo ir kremavimo paslaugos Ukmergėje

Veterinarijos klinika

Vilkmerge restoranas

Ukmerges siluma

Kurį iš šių kandidatų norėtumėte matyti Ukmergės rajono mero poste?
  • Votes: (0%)
  • Votes: (0%)
  • Votes: (0%)
  • Votes: (0%)
  • Votes: (0%)
  • Votes: (0%)
  • Votes: (0%)
  • Votes: (0%)
  • Votes: (0%)
Total Votes:
First Vote:
Last Vote:

Autoservisas Ukmergėje

Floros Studija

Telefonai Ukmergė

Optima 13 Picerijos salės nuoma

Akmenys prabyla

Naudingos nuorodos

Draugai

Ukmerges kulturos puslapiai

gpm 2011 n 135

Lietuvos valstybe

ukvm

vilkmerge

UKC logo 115x63

Voruta

Tauragės laikraštis

Faberlic 2015

baidariu aukstaitija

Interneto dienraštis Bernardinai

Vilkmerge

lrytas

delfi

logo srtrf-300x170

Į viršų