„Ho­ros“ grai­kų kal­ba reiš­kia „va­lan­da“. Kiek­vie­nas pa­skai­čia­vi­mas pa­tik­ri­na­mas lai­ku ir įvy­kiais, ku­rie jau nu­tin­ka po to.

Me­to­diš­kai tai at­ro­dy­tų taip. Mes lau­kė­me ko­kio nors įvy­kio, pa­vyz­džiui – Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Pre­zi­den­tės Da­lios Gry­baus­kai­tės me­ti­nio pra­ne­ši­mo.

Ban­dė­me nu­spė­ti jo pa­grin­di­nes kryp­tis ir kaž­kam ad­re­suo­tas kri­ti­kos strė­les. Pre­zi­den­tė – la­bai stip­ri as­me­ny­bė, kom­pe­ten­tin­ga eko­no­mis­tė, o Jos ver­ti­ni­mai ir pa­ste­bė­ji­mai – ne po­pu­lis­ti­niai, ne­pa­tai­kau­jan­tys, bet re­a­liai ver­ti­nan­tys si­tu­a­ci­ją vals­ty­bės kon­teks­te.

Bū­tent, vals­ty­bės kon­teks­te. Ir tie, ku­rie ti­kė­jo­si pa­gra­si­ni­mo „Nu, nu“, ar pa­sa­ky­mo, kas kal­tas ar tei­sus kon­kre­čiu at­ve­ju, li­ko nu­vil­ti. Tie, kas lau­kė kon­kre­čių Gar­lia­vos įvy­kių ver­ti­ni­mų, nie­ko ne­iš­gir­do.

O mes pa­bur­ki­me pa­pras­čiau – Uk­mer­gės te­ma. Pats įdo­miau­sias klau­si­mas šiuo me­tu – kas va­do­vaus Uk­mer­gės ra­jo­no apy­lin­kės teis­mui?

Vie­ti­niai kan­di­da­tai ži­no­mi. Jų nuo­pel­nai – taip pat. Nors iki šiol apie tei­sė­jų dar­bą kal­bė­ti bu­vo ta­bu, at­ro­do – lai­kai kei­čia­si... Ar teis­mo pir­mi­nin­ko ro­ta­ci­ją rei­kia ver­tin­ti kaip vie­no iš tei­sė­jų as­me­ni­nę kar­je­rą ar kaip ins­ti­tu­ci­jos dar­bo ko­ky­bę? Ir vie­nu, ir ki­tu at­ve­ju ap­lin­ka ti­ki­si per­mai­nų.

Ka­dan­gi bū­tent ho­ra­ri­nės ast­ro­lo­gi­jos me­to­das šiuo at­ve­ju la­bai tin­ka­mas, ban­dy­ki­me vie­šai su­dė­lio­ti ga­li­mus va­rian­tus.

Tei­sė­jų dar­bo ko­ky­bės te­ma yra „ant svars­tyk­lių“ vi­so­je Lie­tu­vo­je. Ne iš­im­tis ir mū­sų mies­tas.

Pir­ma dė­lio­nė – ant­rai ka­den­ci­jai va­do­vau­ti pa­lie­ka­mas da­bar­ti­nis pir­mi­nin­kas. Jei­gu taip, tai sos­ti­nės aukš­ti pa­rei­gū­nai ir Pre­zi­den­tė ra­šo šiai ra­jo­no ins­ti­tu­ci­jai tei­gia­mą ba­lą.

An­tra dė­lio­nė – kaž­kas kei­čia­si. Bet ku­rio kan­di­da­to nau­dai? Jei pir­mo­jo – įdo­mu. Jei­gu ant­ro­jo – dar įdo­miau.

Pa­skai­čiuo­ki­me, pa­mąs­ty­ki­me ir už­si­ra­šy­ki­me. Juk ne­il­gai teks lauk­ti ir pa­si­tik­rin­si­me sa­vo skai­čia­vi­mus.

{jcomments off}