Imasi eksperimento: augins kalendrą

Bla­ki­nę ka­len­drą ži­no dau­ge­lis, ta­čiau daž­niau­siai tik kaip prie­sko­ni­nį au­ga­lą. Uk­mer­gės ūki­nin­kai vie­ni pir­mų­jų Lie­tu­vo­je ruo­šia­si au­gin­ti šią kul­tū­rą ir spaus­ti iš jos sėk­lų ete­ri­nius alie­jus far­ma­ci­jos pra­mo­nei.

 

Li­gi­ta JUODVALKIENĖ

Blakinė kalendra. (Nuotr. www.sodininkyste.lt )

 

Bla­ki­nę ka­len­drą au­gin­ti pa­si­ren­gu­sios ko­o­pe­ra­ti­nės ben­dro­vės „Li­nų ag­ro­ser­vi­sas“ ūki­nin­kai – tik­ri eks­pe­ri­men­ta­to­riai. Prieš ke­le­tą me­tų jie įvyk­dė part­ne­rių iš Olan­di­jos už­duo­tį – pa­ruoš­ti pluoš­ti­nių dil­gė­lių au­gi­ni­mo tech­no­lo­gi­ją. Da­bar sa­vo eks­pe­ri­men­tams pa­si­rin­ko ki­tą kul­tū­rą – bla­ki­nę ka­len­drą.

 

Lie­tu­vo­je – nau­jie­na

 

Pa­sak ben­dro­vės val­dy­to­jo Al­vi­do Kum­paus­ko, apie šios kul­tū­ros au­gi­ni­mą Lie­tu­vo­je dar ne­la­bai yra su kuo pa­si­kon­sul­tuo­ti. Mat bla­ki­nės ka­len­dros mū­sų ša­lies ūki­nin­kai ma­siš­kai dar ne­au­gi­na.

A. Kum­paus­kas pa­sa­ko­jo, kad per­nai už­sė­ję šia kul­tū­ra apie 25 hek­ta­rus, re­zul­ta­tais li­ko pa­ten­kin­ti. Į ben­dro­vės aruo­dus su­bi­ro apie 10 to­nų ka­len­dros sėk­los. Ją kol kas san­dė­liuo­ja, nes per­dirb­ti nau­din­giau tu­rint di­des­nį kie­kį. Šie­met pa­sė­lius jie pla­nuo­ja iš­plės­ti iki 200 hek­ta­rų.

Sėk­lą į dir­vą bers ge­gu­žę. „Per­nai ban­do­ma­jai ka­len­dros par­ti­jai sėk­lą pir­ko­me Lie­tu­vo­je, ta­čiau šie­met nu­spren­dė­me pirk­ti be tar­pi­nin­kų – tie­siai iš bul­ga­rų“, – ūki­nin­kas sa­ko, kad ka­len­dros sėk­la la­bai bran­gi, tad apie pi­ges­nį va­rian­tą pa­gal­vo­ti ver­ta. To­na ka­len­dros sėk­los kai­nuo­ja apie 20 tūks­tan­čių li­tų. Su Bul­ga­ri­jos že­mės ūkio spe­cia­lis­tais kon­sul­tuo­ja­ma­si ir apie ka­len­dros au­gi­ni­mo bei per­dir­bi­mo tech­no­lo­gi­jas. Šio­je ša­ly­je dai­ro­si nu­si­pirk­ti ir spe­cia­lios tech­ni­kos ka­len­dros ap­dir­bi­mui.

Vie­ną hek­ta­rą ap­sė­ti ga­li­ma su 10-15 ki­log­ra­mų sėk­los. Ge­riau­sia, kai ka­len­dra be­ria­ma į dir­vą tiks­laus sė­ji­mo sė­ja­mo­sio­mis 25-40 cen­ti­met­rų at­stu­mu – pri­klau­so­mai nuo pla­nuo­ja­mos au­gi­ni­mo tech­no­lo­gi­jos. Kad už­au­gę krū­me­liai ne­už­gož­tų vie­nas ki­to ir ne­nu­ken­tė­tų der­lius.

 

Ete­ri­nių alie­jų – dau­giau­sia

 

Di­džiau­sias bla­ki­nės ka­len­dros prie­šas – pik­tžo­lės. Ka­dan­gi far­ma­ci­jos pra­mo­nei rei­ka­lin­gas eko­lo­giš­kas pro­duk­tas, su žo­lė­mis uk­mer­giš­kiai ko­vos nai­kin­da­mi jas me­cha­ni­niu bū­du. A. Kum­paus­kas sa­ko, jog tin­ka­mas dir­vos pa­ruo­ši­mas – vie­nas svar­biau­sių veiks­nių, le­mian­čių der­lių.

Ken­kė­jai daž­niau­siai už­puo­la san­dė­liuo­ja­mą ka­len­drą, to­dėl ji lai­ko­ma ne su­pil­ta į aruo­dus, o mai­šuo­se.

„Rin­ka nė­ra pla­ti. Be to, la­bai spe­ci­fi­nė. Far­ma­ci­nin­kai lau­kia eko­lo­giš­ko pro­duk­to, griež­tai ati­tin­kan­čio ko­ky­bi­nius rei­ka­la­vi­mus. Prie­mai­šoms vir­ši­jant nor­mą bent vie­na de­šim­tą­ja pro­cen­to, pro­duk­ci­ja ga­li bū­ti iš­bro­kuo­ja­ma“, – pa­sa­ko­jo pa­šne­ko­vas.

Pa­grin­di­nis ka­len­dros ko­ky­bės ro­dik­lis – ete­rin­gu­mas. A. Kum­paus­kas sa­ko, kad iš­ty­rę per­nai už­au­gin­tos ka­len­dros eterin­gu­mą li­ko ma­lo­niai nu­ste­bę: mū­sų kraš­tuo­se už­au­gin­to­je ka­len­dro­je ete­ri­nių alie­jų nu­sta­ty­ta dau­giau nei au­gu­sio­je Va­ka­rų Eu­ro­pos ša­ly­se. „Ma­tyt, mū­sų kli­ma­tas šią kul­tū­rą au­gin­ti tin­ka“, – svars­to jis.

 

Pro­jek­tą ren­gia uk­rai­nie­čiai

 

„Li­nų ag­ro­ser­vi­so“ ben­dro­vei ka­len­dros per­dir­bi­mo pro­jek­tą ren­gia uk­rai­nie­čiai. Sim­fe­ro­po­lio ete­ri­nių ir vais­ti­nių au­ga­lų ins­ti­tu­to moks­li­nin­kai yra su­kau­pę ne­ma­žą pa­tir­tį apie šios kul­tū­ros au­gi­ni­mo ir per­dir­bi­mo tech­no­lo­gi­jas bei iš jos gau­na­mus pro­duk­tus.

Jau prieš ke­le­tą me­tų uk­mer­giš­kiai yra įsi­gi­ję įran­gos, ku­ria ga­li­ma ap­dirb­ti ne tik li­nus, bet ir pluoš­ti­nes dil­gė­les bei ka­na­pes. Ka­dan­gi nei Lie­tu­vai, nei Eu­ro­pai lie­tu­viš­kų li­nų ne­rei­kia, įran­ga rū­di­ja ne­nau­do­ja­ma. A. Kum­paus­kas sa­ko, kad jie lau­kia val­džios spren­di­mo įtei­sin­ti pluoš­ti­nių ka­na­pių au­gi­ni­mą mū­sų ša­ly­je.

„Moks­lo įro­dy­ta, kad pluoš­ti­nės ka­na­pės, au­gan­čios at­vi­ra­me grun­te, nar­ko­ti­zuo­jan­čių me­džia­gų ne­tu­ri. Ma­nau, kad val­džios vy­rų nu­si­tei­ki­mas prieš jas – ne­pa­grįs­tas. Tuo la­biau, kad li­ko­me vie­nin­te­liai Eu­ro­po­je, drau­džian­tys ūki­nin­kams au­gin­ti šią pa­klau­sią kul­tū­rą“, – svars­to jis.

 

Griežtai draudžiama "Ukmergės žinių" paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse be sutikimo. Gavus leidimą būtina įdėti aktyvią "Ukmergės žinių" nuorodą ir nurodyti kaip šaltinį.
Įvertinkite šį įrašą
(0 balsai)

Pridėti komentarą

ukzinios.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, nesusijusius su tema, įstatymus pažeidžiančius, reklaminius, skatinančius smurtą komentarus. Už komentarus atsako juos parašę skaitytojai. Kurstant smurtą, rasinę, tautinę, religinę bei kitokio pobūdžio neapykantą ar kitaip pažeidžiant LR įstatymus, galite sulaukti atitinkamų tarnybų dėmesio.


Jonines

Kainoteka

Optima 13 Picerijos salės nuoma

Draugai

Ukmerges kulturos puslapiai

gpm 2011 n 135

Lietuvos valstybe

ukvm

vilkmerge

UKC logo 115x63

Apkeliauk

Tauragės laikraštis

KuoSkiriasi.lt

baidariu aukstaitija

Interneto dienraštis Bernardinai

Vilkmerge

lrytas

delfi

logo srtrf-300x170

Į viršų