Bla­ki­nę ka­len­drą ži­no dau­ge­lis, ta­čiau daž­niau­siai tik kaip prie­sko­ni­nį au­ga­lą. Uk­mer­gės ūki­nin­kai vie­ni pir­mų­jų Lie­tu­vo­je ruo­šia­si au­gin­ti šią kul­tū­rą ir spaus­ti iš jos sėk­lų ete­ri­nius alie­jus far­ma­ci­jos pra­mo­nei.

Li­gi­ta JUODVALKIENĖ

Blakinė kalendra. (Nuotr. www.sodininkyste.lt )

Bla­ki­nę ka­len­drą au­gin­ti pa­si­ren­gu­sios ko­o­pe­ra­ti­nės ben­dro­vės „Li­nų ag­ro­ser­vi­sas“ ūki­nin­kai – tik­ri eks­pe­ri­men­ta­to­riai. Prieš ke­le­tą me­tų jie įvyk­dė part­ne­rių iš Olan­di­jos už­duo­tį – pa­ruoš­ti pluoš­ti­nių dil­gė­lių au­gi­ni­mo tech­no­lo­gi­ją. Da­bar sa­vo eks­pe­ri­men­tams pa­si­rin­ko ki­tą kul­tū­rą – bla­ki­nę ka­len­drą.

Lie­tu­vo­je – nau­jie­na

Pa­sak ben­dro­vės val­dy­to­jo Al­vi­do Kum­paus­ko, apie šios kul­tū­ros au­gi­ni­mą Lie­tu­vo­je dar ne­la­bai yra su kuo pa­si­kon­sul­tuo­ti. Mat bla­ki­nės ka­len­dros mū­sų ša­lies ūki­nin­kai ma­siš­kai dar ne­au­gi­na.

A. Kum­paus­kas pa­sa­ko­jo, kad per­nai už­sė­ję šia kul­tū­ra apie 25 hek­ta­rus, re­zul­ta­tais li­ko pa­ten­kin­ti. Į ben­dro­vės aruo­dus su­bi­ro apie 10 to­nų ka­len­dros sėk­los. Ją kol kas san­dė­liuo­ja, nes per­dirb­ti nau­din­giau tu­rint di­des­nį kie­kį. Šie­met pa­sė­lius jie pla­nuo­ja iš­plės­ti iki 200 hek­ta­rų.

Sėk­lą į dir­vą bers ge­gu­žę. „Per­nai ban­do­ma­jai ka­len­dros par­ti­jai sėk­lą pir­ko­me Lie­tu­vo­je, ta­čiau šie­met nu­spren­dė­me pirk­ti be tar­pi­nin­kų – tie­siai iš bul­ga­rų“, – ūki­nin­kas sa­ko, kad ka­len­dros sėk­la la­bai bran­gi, tad apie pi­ges­nį va­rian­tą pa­gal­vo­ti ver­ta. To­na ka­len­dros sėk­los kai­nuo­ja apie 20 tūks­tan­čių li­tų. Su Bul­ga­ri­jos že­mės ūkio spe­cia­lis­tais kon­sul­tuo­ja­ma­si ir apie ka­len­dros au­gi­ni­mo bei per­dir­bi­mo tech­no­lo­gi­jas. Šio­je ša­ly­je dai­ro­si nu­si­pirk­ti ir spe­cia­lios tech­ni­kos ka­len­dros ap­dir­bi­mui.

Vie­ną hek­ta­rą ap­sė­ti ga­li­ma su 10-15 ki­log­ra­mų sėk­los. Ge­riau­sia, kai ka­len­dra be­ria­ma į dir­vą tiks­laus sė­ji­mo sė­ja­mo­sio­mis 25-40 cen­ti­met­rų at­stu­mu – pri­klau­so­mai nuo pla­nuo­ja­mos au­gi­ni­mo tech­no­lo­gi­jos. Kad už­au­gę krū­me­liai ne­už­gož­tų vie­nas ki­to ir ne­nu­ken­tė­tų der­lius.

Ete­ri­nių alie­jų – dau­giau­sia

Di­džiau­sias bla­ki­nės ka­len­dros prie­šas – pik­tžo­lės. Ka­dan­gi far­ma­ci­jos pra­mo­nei rei­ka­lin­gas eko­lo­giš­kas pro­duk­tas, su žo­lė­mis uk­mer­giš­kiai ko­vos nai­kin­da­mi jas me­cha­ni­niu bū­du. A. Kum­paus­kas sa­ko, jog tin­ka­mas dir­vos pa­ruo­ši­mas – vie­nas svar­biau­sių veiks­nių, le­mian­čių der­lių.

Ken­kė­jai daž­niau­siai už­puo­la san­dė­liuo­ja­mą ka­len­drą, to­dėl ji lai­ko­ma ne su­pil­ta į aruo­dus, o mai­šuo­se.

„Rin­ka nė­ra pla­ti. Be to, la­bai spe­ci­fi­nė. Far­ma­ci­nin­kai lau­kia eko­lo­giš­ko pro­duk­to, griež­tai ati­tin­kan­čio ko­ky­bi­nius rei­ka­la­vi­mus. Prie­mai­šoms vir­ši­jant nor­mą bent vie­na de­šim­tą­ja pro­cen­to, pro­duk­ci­ja ga­li bū­ti iš­bro­kuo­ja­ma“, – pa­sa­ko­jo pa­šne­ko­vas.

Pa­grin­di­nis ka­len­dros ko­ky­bės ro­dik­lis – ete­rin­gu­mas. A. Kum­paus­kas sa­ko, kad iš­ty­rę per­nai už­au­gin­tos ka­len­dros eterin­gu­mą li­ko ma­lo­niai nu­ste­bę: mū­sų kraš­tuo­se už­au­gin­to­je ka­len­dro­je ete­ri­nių alie­jų nu­sta­ty­ta dau­giau nei au­gu­sio­je Va­ka­rų Eu­ro­pos ša­ly­se. „Ma­tyt, mū­sų kli­ma­tas šią kul­tū­rą au­gin­ti tin­ka“, – svars­to jis.

Pro­jek­tą ren­gia uk­rai­nie­čiai

„Li­nų ag­ro­ser­vi­so“ ben­dro­vei ka­len­dros per­dir­bi­mo pro­jek­tą ren­gia uk­rai­nie­čiai. Sim­fe­ro­po­lio ete­ri­nių ir vais­ti­nių au­ga­lų ins­ti­tu­to moks­li­nin­kai yra su­kau­pę ne­ma­žą pa­tir­tį apie šios kul­tū­ros au­gi­ni­mo ir per­dir­bi­mo tech­no­lo­gi­jas bei iš jos gau­na­mus pro­duk­tus.

Jau prieš ke­le­tą me­tų uk­mer­giš­kiai yra įsi­gi­ję įran­gos, ku­ria ga­li­ma ap­dirb­ti ne tik li­nus, bet ir pluoš­ti­nes dil­gė­les bei ka­na­pes. Ka­dan­gi nei Lie­tu­vai, nei Eu­ro­pai lie­tu­viš­kų li­nų ne­rei­kia, įran­ga rū­di­ja ne­nau­do­ja­ma. A. Kum­paus­kas sa­ko, kad jie lau­kia val­džios spren­di­mo įtei­sin­ti pluoš­ti­nių ka­na­pių au­gi­ni­mą mū­sų ša­ly­je.

„Moks­lo įro­dy­ta, kad pluoš­ti­nės ka­na­pės, au­gan­čios at­vi­ra­me grun­te, nar­ko­ti­zuo­jan­čių me­džia­gų ne­tu­ri. Ma­nau, kad val­džios vy­rų nu­si­tei­ki­mas prieš jas – ne­pa­grįs­tas. Tuo la­biau, kad li­ko­me vie­nin­te­liai Eu­ro­po­je, drau­džian­tys ūki­nin­kams au­gin­ti šią pa­klau­sią kul­tū­rą“, – svars­to jis.