Tuo­jau at­sku­bė­ję grei­to­sios pa­gal­bos me­di­kai iš­si­ve­žė au­to­mo­bi­ly­je AUDI bu­vu­sią ke­lei­vę – vai­ruo­to­jo ma­mą – jai lū­žo šlau­ni­kau­lis. Dėl ko­jos trau­mos mo­te­ris bu­vo pa­gul­dy­ta į li­go­ni­nę. Tuo tar­pu pats vai­ruo­to­jas, at­si­pir­kęs ke­liais nu­broz­di­ni­mais, pa­si­li­ko įvy­kio vie­to­je.

Vi­sa lai­mė, kad nu­ti­ki­mo me­tu pa­vil­jo­ne ne­bu­vo žmo­nių – kas ži­no, ar jie bū­tų spė­ję pa­si­trauk­ti, pa­ma­tę į juos va­žiuo­jan­čią ma­ši­ną. Pa­čia tik­riau­sia in­ci­den­to liu­di­nin­ke ta­po vie­na tuo­met ant suo­liu­ko, kiek to­lė­liau nuo pa­vil­jo­no, sė­dė­ju­si mo­te­riš­kė. „Tik iš­gir­dau di­džiu­lį trenks­mą...“ – po įvy­kio vis ne­ga­lė­da­ma at­si­to­kė­ti sa­kė mo­te­ris. Juk ji ir­gi ga­lė­jo au­to­bu­so lauk­ti pa­vil­jo­ne...

Su­ėję žmo­nės ap­žiū­ri­nė­jo au­to­mo­bi­lį, vie­ni ki­tų klau­si­nė­jo, kaip vis­kas įvy­ko, ir gūž­čio­jo pe­čiais – kur gi po­li­ci­ja? Pa­si­ro­do, dėl te­le­fo­no ry­šio li­ni­jų ge­di­mo nie­kas mo­bi­liai­siais te­le­fo­nais ne­ga­lė­jo pri­sis­kam­bin­ti į po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­tą.

Ga­liau­siai po ku­rio lai­ko at­vy­kus pa­rei­gū­nams, šie per daug ne­nu­ste­bo, iš­vy­dę ava­ri­jos kal­ti­nin­ką. Pa­aiš­kė­jo, jog tai – Uk­mer­gė­je gy­ve­nan­tis Ž. D. (gim. 1960 m.), ku­ris jiems ge­rai ži­no­mas dėl anks­tes­nių in­ci­den­tų ke­ly­je. Per­nai Vil­niaus gat­vė­je ta pa­čia „au­di­ne“ va­žiuo­da­mas vy­ru­kas iš­va­žia­vo į prieš­prie­ši­nę eis­mo juos­tą ir tren­kė­si į elek­tros stul­pą, ku­ris nu­vir­to į ša­lia bu­vu­sio na­mo kie­mą.

Šne­kė­da­mie­si su su­tri­ku­siu vai­ruo­to­ju ir sa­ky­da­mi, jog jam ap­skri­tai ne­ga­li­ma vai­ruo­ti, pa­rei­gū­nai ban­dė iš­si­aiš­kin­ti, dėl ko­kių prie­žas­čių jo au­to­mo­bi­lis įva­žia­vo į sto­te­lę, prieš tai dar kliu­dęs BMW. Pas­ta­rą­jį vai­ra­vo Uk­mer­gė­je gy­ve­nan­tis 23 me­tų S. D. Ta­čiau Ž. D. tei­gė ne­ži­nan­tis, jog dar į kaž­ką at­si­tren­kė... Pa­klaus­tas, ko­kiu grei­čiu rei­kė­jo skrie­ti, kad iš ma­ši­nos be­veik nie­ko ne­be­li­ko, jis tvir­ti­no va­žia­vęs leis­ti­nu – 40–50 ki­lo­met­rų per va­lan­dą – grei­čiu. Ta­čiau net ir ne­vai­ruo­jan­čiam žmo­gui bū­tų aiš­ku, kad šis grei­tis ne­taptų to­kio stip­raus smū­gio prie­žas­timi. Be to, pa­na­šu, jog pra­šliuo­žęs pro BMW šo­ną, vy­riš­kis net ne­ke­ti­no su­sto­ti, nes ir pa­tys po­li­ci­nin­kai ant ke­lio pa­si­ge­do bent men­kiau­sių stab­dy­mo žy­mių.

Eis­mo įvy­kio me­tu abu vai­ruo­to­jai bu­vo blai­vūs. Dėl įtar­ti­nos Ž. D. elg­se­nos pa­rei­gū­nai no­rė­jo iš­si­aiš­kin­ti, ar šis prieš sė­dant prie au­to­mo­bi­lio vai­ro ne­var­to­jęs ko­kių nors vais­tų. Ta­čiau žmo­gus to­kių įta­ri­mų kra­tė­si. De­ja, vė­liau pa­aiš­kės, kad dėl tam tik­rų svei­ka­tos su­tri­ki­mų Ž. D. ne­ga­li­ma tu­rė­ti vai­ruo­to­jo pa­žy­mė­ji­mo. Ko­dėl yra at­virkš­čiai, aiš­ki­na­si ty­rė­jai, ku­rie taip pat pra­dė­jo iki­teis­mi­nį ty­ri­mą pa­gal Bau­džia­mo­jo ko­dek­so straips­nį dėl „Ke­lių trans­por­to eis­mo sau­gu­mo ar trans­por­to prie­mo­nių eks­plo­a­ta­vi­mo tai­syk­lių pa­žei­di­mo“.

Rū­pes­čių ne­draus­min­gas vai­ruo­to­jas tu­rės ir dėl Uk­mer­gės mies­to se­niū­ni­jai pri­klau­san­čio iš­lau­žy­to pa­vil­jo­no, ku­rio su­tvar­ky­mo iš­lai­das reikės pa­deng­ti. Su­nio­ko­ta tvo­ra pri­klau­so ben­dro­vei „Uk­mer­gės gelž­be­to­nis“, ku­rios te­ri­to­ri­jo­je įvy­ko in­ci­den­tas.

Pra­ėjęs penk­ta­die­nis ne­ma­lo­niu ta­po ir dau­giau vai­ruo­to­jų. Va­ka­rop, apie 16 va­lan­dą, ša­lia pės­čių­jų per­ėjos, esan­čios prie tos pa­čios Ant­akal­nio bei Jau­ni­mo gat­vių san­kry­žos, į ga­li­nę au­to­mo­bi­lio AUDI da­lį ne­smar­kiai at­si­tren­kė au­to­mo­bi­lis BMW. O jau po ke­lio­li­kos mi­nu­čių pa­rei­gū­nai bu­vo iš­kvies­ti į ša­lia esan­čių dau­gia­bu­čių kie­mą, ku­ria­me ne­sėk­min­gai ban­dant pa­si­sta­ty­ti ma­ši­ną su­si­dū­rė NISSAN bei PEUGEOT au­to­mo­bi­liai.