Iššalo vos ne visi žieminiai rugiai

Šis pa­va­sa­ris žiem­ken­čių au­gin­to­jams ypač liūd­nas. Po žie­mos žu­vo re­kor­diš­kai di­de­li ru­gių bei rap­sų pa­sė­lių plo­tai. Su­ne­ri­mę grū­dų su­pir­kė­jai jau da­bar su­sku­bo su­da­ri­nė­ti su­tar­tis su ūki­nin­kais.

 

Li­gi­ta JUODVALKIENĖ

 

Ge­di­mi­no Ne­mu­nai­čio nuotr. Ru­gių pa­sė­liai po žie­mos ge­ro­kai pra­re­tė­jo.

Uk­mer­gės ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės Že­mės ūkio ir me­lio­ra­ci­jos  sky­riaus vy­riau­sia­sis spe­cia­lis­tas Ri­man­tas Rud­mi­nas sa­ko, kad šie me­tai ūki­nin­kams tik­rai iš­skir­ti­niai. Po žie­mos žu­vo di­džio­ji da­lis pa­sė­lių.

Spe­cia­lis­tas prog­no­zuo­ja, kad dėl šių nuos­to­lių der­lius ne­bus toks skal­sus kaip įpras­tai. Tuo jau su­si­rū­pi­no ir grū­dų su­pir­kė­jai. Pa­pras­tai jie tie­kė­jų ieš­ko­ti ir su­tar­tis su jais su­da­ry­ti pra­de­da prieš pat ru­giap­jū­tę.

Di­džiau­sius nuos­to­lius ūki­nin­kai skai­čiuo­ja rap­sų lau­kuo­se. Ra­jo­ne iš­ša­lo net 88 pro­cen­tai pa­sė­lių. Ūki­nin­kus į ne­vil­tį va­ro tra­giš­ka pa­dė­tis žie­mi­nių ru­gių lau­kuo­se. Po žie­mos iš­tuš­tė­jo apie 86 pro­cen­tai pa­sė­lių, iš ru­dens ap­sė­tų šia kul­tū­ra.

Že­mės ūkio mi­nis­te­ri­jos duo­me­ni­mis, pa­gal nuos­to­lius ru­gių lau­kuo­se mū­sų ra­jo­nas už­ima an­trą vie­tą res­pub­li­ko­je. Mus len­kia tik Vil­niaus ra­jo­nas, kur iš­ša­lo 100 pro­cen­tų šių ja­vų.

„Kad rap­sai iš­šal­tų, mū­sų kli­ma­ti­nė­mis są­ly­go­mis ne­re­tai pa­si­tai­ko. Ta­čiau nie­kas ne­at­si­me­na, kad to­kie di­de­li plo­tai ru­gių žū­tų“, – tei­gia spe­cia­lis­tas. Kai ku­rie ūki­nin­kai nė ne­ke­ti­na jų at­sė­ti – tai jiems at­ro­do per bran­gu.

Anks­čiau bu­vu­si tvar­ka, rei­ka­lau­jan­ti draus­ti vi­sus pa­sė­lius, pa­si­kei­tė. Da­bar ūki­nin­kai ga­li pa­si­rink­ti kul­tū­ras. Pa­pras­tai tai bū­na rap­sai, žie­mi­niai mie­žiai bei žie­mi­niai kvie­čiai. „Ru­gių tik­riau­siai nė vie­na­me ra­jo­ne nie­kas ne­ap­drau­dė – kam iš­lai­dau­ti, jei jie iki šiol sėk­min­gai per­žie­mo­da­vo“, – svars­to pa­šne­ko­vas.

Uk­mer­giš­kiai nu­ve­žė žel­me­nų pa­vyz­džius į Dot­nu­vos eks­pe­ri­men­ti­nį ūkį. Kon­kre­čios ru­gių žū­ties prie­žas­ties net moks­li­nin­kai ne­ga­lė­jo su­for­mu­luo­ti. Dėl vie­no da­ly­ko jie vi­siš­kai įsi­ti­ki­nę – tai ne ja­vų li­gos kal­tos.

Spė­ja­ma, kad le­mia­mą po­vei­kį ru­giams tu­rė­jo ato­drė­kis žie­mos vi­du­ry­je – per at­ly­dį ja­vai ėmė ve­ge­tuo­ti. Po snie­go dan­ga au­ga­lai ga­lė­jo už­dus­ti. Spus­te­lė­jus šal­čiui, žel­me­nys už­ša­lo le­de.

La­biau­siai nu­ken­tė­jo gry­nos rū­šys – hib­ri­di­nės pa­si­ro­dė at­spa­res­nės šal­čiams. Ta­čiau ir iš­li­ku­siems po žie­mos var­gų pa­sė­liams pa­va­sa­ris nė­ra dos­nus – trūks­tant drėg­mės sil­pni žel­me­nys ne­pa­si­sa­vi­na iš dir­vos nau­din­gų me­džia­gų.

Be­veik pu­sę am­žiaus že­mės ūky­je be­si­dar­buo­jan­tis ūki­nin­kas Jo­nas Sta­kaus­kas tvir­ti­na, kad to­kios si­tu­a­ci­jos, ko­kia su­si­klos­tė šie­met, jis ne­pa­me­na: „Vis­ko bu­vo, ta­čiau to­kių nuos­to­lių dar ne­te­ko re­gė­ti.“

Anot pa­šne­ko­vo, šio­je si­tu­a­ci­jo­je ūki­nin­kai pa­lie­ka­mi li­ki­mo va­liai. Iš Va­ka­rų Eu­ro­pos, Skan­di­na­vi­jos ša­lių at­si­ve­ža­ma sėk­la mū­sų kli­ma­tui, dir­vo­že­miui tin­ka tik iš da­lies. Moks­lo žmo­nėms pats lai­kas su­si­rū­pin­ti bei da­ry­ti iš­va­das.

„No­rint ja­vų sėk­lą ak­li­ma­ti­zuo­ti, pa­dir­bė­ti su ja rei­kia de­šimt-pen­kio­li­ka me­tų. Dot­nu­va anks­čiau bu­vo nau­jų veis­lių „kal­vė“. Že­mės ūkio spe­cia­lis­tai tu­rė­tų dirb­ti kryp­tin­gai ir po to re­ko­men­duo­ti ūki­nin­kams veis­les, tin­kan­čias ša­lies kli­ma­tui ir dir­vo­že­miui“, – įsi­ti­ki­nęs J. Sta­kaus­kas.

Griežtai draudžiama "Ukmergės žinių" paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse be sutikimo. Gavus leidimą būtina įdėti aktyvią "Ukmergės žinių" nuorodą ir nurodyti kaip šaltinį.
Įvertinkite šį įrašą
(0 balsai)

Pridėti komentarą

ukzinios.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, nesusijusius su tema, įstatymus pažeidžiančius, reklaminius, skatinančius smurtą komentarus. Už komentarus atsako juos parašę skaitytojai. Kurstant smurtą, rasinę, tautinę, religinę bei kitokio pobūdžio neapykantą ar kitaip pažeidžiant LR įstatymus, galite sulaukti atitinkamų tarnybų dėmesio.


Draugai

Ukmerges kulturos puslapiai

gpm 2011 n 135

Lietuvos valstybe

ukvm

vilkmerge

UKC logo 115x63

Voruta

Tauragės laikraštis

Aistra

baidariu aukstaitija

Interneto dienraštis Bernardinai

Vilkmerge

lrytas

delfi

logo srtrf-300x170

Į viršų