Spausdinti šį puslapį

Kad neliktumėte be televizijos

Ana­lo­gi­nei te­le­vi­zi­jai tam­pant skait­me­ni­ne, ne­trūks­ta klai­di­nan­čių re­kla­mų ir su po­ky­čiais su­si­ju­sių pai­nių pa­siū­ly­mų. Ta­čiau gy­ven­to­jai ra­gi­na­mi at­si­rink­ti, kur – nau­din­ga in­for­ma­ci­ja, o kur – pre­ky­bi­nin­kų triu­kai.

 

Vai­do­tė ŠANTARIENĖ

 

Au­to­rės nuotr. Apie po­ky­čius, su­si­ju­sius su te­le­vi­zi­nė­mis tech­no­lo­gi­jo­mis, pa­sa­ko­jo ben­dro­vės TEO LT pro­jek­tų va­do­vas Egi­di­jus Ste­po­na­vi­čius.

Apie tai pra­ėju­sią sa­vai­tę kal­bė­ta Vla­do Šlai­to vie­šo­jo­je bib­lio­te­ko­je su­reng­ta­me su­si­ti­ki­me. Apie te­le­vi­zi­jos vei­ki­mo prin­ci­pus, daž­niais siun­čia­mą in­for­ma­ci­ją ir nau­jų tech­no­lo­gi­jų ga­li­my­bes pa­sa­ko­jo Egi­di­jus Ste­po­na­vi­čius, ben­dro­vės TEO LT pro­jek­tų va­do­vas.

Lie­tu­vo­je ana­lo­gi­nė ant­že­mi­nė te­le­vi­zi­ja bus iš­jung­ta jau po mė­ne­sio – spa­lio 29 die­ną. Ši tech­no­lo­gi­ja, anot sve­čio, gy­vuo­jan­ti 80 me­tų, jau pa­sie­kė sa­vo vys­ty­mo ri­bas. Su­kur­tos nau­jos tech­no­lo­gi­jos siū­lo dau­giau ga­li­my­bių.

Įsta­ty­mas dėl ana­lo­gi­nės ant­že­mi­nės te­le­vi­zi­jos iš­jun­gi­mo Lie­tu­vo­je bu­vo pri­im­tas 2008 me­tais. To prie­žas­tis – daž­nių at­lais­vi­ni­mas: skait­me­ni­nė te­le­vi­zi­ja tais pa­čiais daž­niais per­duo­da žy­miai dau­giau in­for­ma­ci­jos.

Apie lau­kian­čias nau­jo­ves pa­sa­ko­jan­čios re­kla­mos, ne vi­siems leng­vai su­pran­ta­mų ter­mi­nų pil­na in­for­ma­ci­ja ne­re­tai glu­mi­na gy­ven­to­jus. Tuo pa­si­nau­do­ti su­sku­bo su­in­te­re­suo­tos įmo­nės, ka­be­li­nės te­le­vi­zi­jos pa­slau­gų tei­kė­jai, bui­ti­nės tech­ni­kos par­da­vė­jai.

Žmo­nes net­gi ban­do­ma įti­kin­ti, kad jų se­nes­ni te­le­vi­zo­riai yra be­ver­čiai ar­ba tuo, jog ne­pa­si­rin­kus vie­nos ar ki­tos pa­slau­gos, te­le­vi­zi­jos ap­skri­tai ne­be­ma­ty­si­me.

Ta­čiau, pa­sak E. Ste­po­na­vi­čiaus, ne vi­sa­da per­tei­kia­ma po­ky­čių es­mė. Nu­ty­li­ma, kad skait­me­ni­nės te­le­vi­zi­jos siū­lo­mos ga­li­my­bės su­si­ju­sios ne­bū­ti­nai tik su pa­čiais nau­jau­siais te­le­vi­zo­riais. „Jei­gu jū­sų te­le­vi­zo­rius ne se­nes­nis kaip 15 me­tų, ja­me tik­rai yra vi­sos jung­tys, bū­ti­nos tam, kad pri­si­jun­gę ga­lė­tu­mė­te ma­ty­ti te­le­vi­zi­jos ka­na­lus“, – sa­ko jis.

Tam rei­ka­lin­gi spe­cia­lūs kar­tu su te­le­vi­zo­riais nau­do­ja­mi prie­dė­liai, ku­riuos ga­li­ma įsi­gy­ti par­duo­tu­vė­se. Nau­jos kar­tos te­le­vi­zo­riuo­se vi­sa rei­kia­ma įran­ga, pri­iman­ti skait­me­ni­nius sig­na­lus, jau įmon­tuo­ta. Ne­mo­ka­mai ga­li­ma ma­ty­ti ke­lio­li­ka ka­na­lų, o dėl ga­li­my­bės ma­ty­ti jų dau­giau rei­kia kreip­tis į mo­ka­mų pa­slau­gų tei­kė­jus.

Skait­me­ni­nę te­le­vi­zi­ją ir taip ma­to tie gy­ven­to­jai, ku­rie nau­do­ja­si vie­na iš jos rū­šių: ant­že­mi­ne, ka­be­li­ne, pa­ly­do­vi­ne ar­ba in­te­rak­ty­vi­ą­ja. Nuo ana­lo­gi­nės ji ski­ria­si mo­der­nes­nė­mis pa­slau­go­mis, tarp ku­rių – ge­res­nės ko­ky­bės vaiz­das, ga­li­my­bė ma­ty­ti ge­ro­kai dau­giau ka­na­lų, elek­tro­ni­nis ka­na­lų gi­das, gar­so ta­ke­lių skir­tin­gos kal­bos bei ki­ti pri­va­lu­mai.

Ana­lo­gi­nė te­le­vi­zi­ja iš­jun­gia­ma ir ki­tur – ne tik Lie­tu­vo­je. Skan­di­na­vi­jos ša­ly­se tai pa­da­ry­ta dar 2007-ai­siais. Vi­sos Eu­ro­pos Są­jun­gos vals­ty­bės yra įsi­pa­rei­go­ju­sios iki 2012 me­tų pa­bai­gos per­ei­ti prie skait­me­ni­nės ant­že­mi­nės te­le­vi­zi­jos, ir kiek­vie­na ša­lis tam ieš­ko pa­to­giau­sių bū­dų.

Vie­nu sėk­min­giau­sių re­cep­tų E. Ste­po­na­vi­čius va­di­na Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos, ku­ri prie nau­jo­vių nu­ta­rė per­ei­ti laips­niš­kai, pa­si­rin­ki­mą. Po­ky­čiai pir­miau­sia bu­vo iš­ban­dy­ti ne­di­de­lė­je te­ri­to­ri­jo­je, kad ne­pa­to­gu­mai, iš­jun­gus ana­lo­gi­nę te­le­vi­zi­ją, ne­už­griū­tų vi­sų ša­lies gy­ven­to­jų. Pa­tir­tis bu­vo sėk­min­gai per­kel­ta ir į ki­tus re­gio­nus, ir šie­met čia tu­ri bū­ti iš­jung­tas pas­ku­ti­nis se­no­sios te­le­vi­zi­jos siųs­tu­vas.

Svars­to­ma, jog įgy­ven­di­nant šią po­li­ti­ką, kiek pas­ku­bė­jo kai­my­nai lat­viai. Tau­pant vals­ty­bės lė­šas, te­le­vi­zi­ją Lat­vi­jo­je prieš po­rą me­tų nu­spręs­ta iš­jung­ti stai­ga – iš­ven­giant įvai­rių in­for­ma­ci­nių kam­pa­ni­jų. Tai su­ta­po su tran­sliuo­tu pa­sau­li­niu fut­bo­lo čem­pio­na­tu. Ki­lo su­maiš­tis, nes dau­gy­bė sir­ga­lių, pri­sti­gę in­for­ma­ci­jos apie tai, jog te­le­vi­zi­ją jie vis tiek ga­lės ma­ty­ti, puo­lė ieš­ko­ti al­ter­na­ty­vų.

Lie­tu­va – vie­na pas­ku­ti­nių­jų vals­ty­bių, ku­rio­je šie­met ga­lu­ti­nai per­ei­na­ma prie skait­me­ni­nės te­le­vi­zi­jos. Ana­lo­gi­nė bus iš­jung­ta spa­lio 29-ąją 3 va­lan­dą nak­ties. Ru­duo, E. Ste­po­na­vi­čiaus ma­ny­mu, nė­ra pats ge­riau­sias lai­kas, nes šiuo me­tu te­le­vi­zi­ja žiū­ri­ma in­ten­sy­viau nei, pa­vyz­džiui, va­sa­rą. Kad iš­veng­tume ne­sklan­du­mų, jis ra­gi­na tam pa­si­reng­ti iš anks­to, o ne pul­ti tvar­ky­tis, jau iš­jun­gus ana­lo­gi­nį sig­na­lą.

Griežtai draudžiama "Ukmergės žinių" paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse be sutikimo. Gavus leidimą būtina įdėti aktyvią "Ukmergės žinių" nuorodą ir nurodyti kaip šaltinį.
Įvertinkite šį įrašą
(0 balsai)