Vai­do­tė GRIŠKEVIČIŪTĖ

Aki­mirks­niu pra­skrie­jo il­ga­sis šven­ti­nis sa­vait­ga­lis. Vėl su­grįž­tant į įpras­tą kas­die­ny­bės rit­mą, po tru­pu­tį už­si­mirš­ta ju­bi­lie­ji­nei mū­sų vals­ty­bės da­tai skir­ti ren­gi­niai, šia pro­ga vy­ku­sios pa­ro­dos, su­reng­ti kon­cer­tai. Vi­suo­se Lie­tu­vos kam­pe­liuo­se vy­ku­sios jos – lais­vos ir ne­pri­klau­so­mos – dvi­de­šimt­me­čio iš­kil­mės bent trum­pam pa­ky­lė­jo kaž­kur aukš­čiau, nei esa­me kas­die­ną. Ma­tant mi­nias su­si­rin­ku­sių lai­min­gų žmo­nių – jau­nų ir se­nų, at­si­ne­šu­sių kad ir ma­žu­ly­tę Tri­spal­vę, gir­dint džiaugs­min­gai kar­to­jant sa­vos ša­lies var­dą, su­vo­kiant, jog gie­dant tau­ti­nį him­ną ran­kas vie­nas ki­tam pa­duo­dą sve­ti­mi žmo­nės tai da­ro nuo­šir­džiai, ku­ris ga­lė­tų lik­ti abe­jin­gas vi­suo­ti­nei eks­ta­zei?

 

Gal ir ne­gra­žu bū­tų ly­gin­ti, ta­čiau bent jau į šven­ti­nį Ko­vo 11-osios kon­cer­tą Vil­niu­je su­si­rin­kę tau­tie­čiai sa­vo iš­raiš­ko­mis ir emo­ci­jo­mis pri­mi­nė krep­ši­nio sir­ga­lius, ka­dais lyg die­vams be­si­mel­du­sius Sa­bo­niui, Mar­čiu­lio­niui ir ki­toms lie­tu­viš­ko­jo krep­ši­nio le­gen­doms, pa­sau­liui da­vu­sioms su­ži­no­ti apie Lie­tu­vą. Tik šį kar­tą jie skan­da­vo „Lie­tu­va“ ir „Ačiū“ tiems, ku­rių pa­var­des jau­no­ji kar­ta da­bar su­ži­no mo­ky­da­ma­si apie ne­pri­klau­so­my­bės at­kū­ri­mą.

Lais­vi, ne­pri­klau­so­mi, nie­kam ne­įsi­pa­rei­go­ję... Ar iš tie­sų to­kie esa­me? Gal­būt ne vis­ką ži­no­me apie tuos, ku­rie prieš dvi­de­šimt me­tų mums iš­ko­vo­jo šias pa­ma­ti­nes tau­tos žmo­nių tei­ses. O ar ži­no­tu­me, kaip pa­bėg­ti nuo blo­gy­bių, nuo ku­rių ne­iš­ei­na at­si­ri­bo­ti ir ku­rios žlug­do tau­tą bei mus pa­čius?

Ne­be­pri­klau­so­me oku­pan­tams, ne­be­rei­kia pa­klus­ti že­mi­nan­čiam rei­ka­la­vi­mui tar­nau­ti. Ta­čiau šian­dien lais­vo­je ir iš ne­tei­sy­bės gniauž­tų dar vis te­be­ban­dan­čio­je iš­trūk­ti Lie­tu­vo­je jos žmo­nes ap­ni­ku­sios dau­ge­lis ki­to­kių pri­klau­so­my­bių. Esa­me pri­klau­so­mi nuo pi­ni­gų, go­du­mo, no­ro pa­si­pui­kuo­ti, pyk­čio vie­nas ki­tam, svai­ga­lų, la­bai daž­nai – tuš­ty­bės. Ma­tant vy­res­nių­jų pa­vyz­džius, šias pri­klau­so­my­bes dar anks­ty­va­me am­žiu­je ug­do­si ir šių die­nų jau­ni­mas. Jis jau da­bar ne­lais­vas nuo dau­gy­bės ydų.

Pra­di­nių kla­sių mo­ky­to­jos pa­liu­dy­tų, ko­dėl peš­ty­nės tarp vai­kų ky­la dėl gra­žes­nės ap­ran­gos ar bran­ges­nio „mo­bi­lia­ko“. Ma­žie­ji ga­li skau­džiai pa­šiep­ti ben­dra­am­žius, jei ne­tu­ri li­to ki­to šo­ko­la­di­niam ba­to­nė­liui. Na, o jei še­šia­me­čiui dar nie­kas ne­nu­pir­ko kom­piu­te­rio ir jis ne­si­nau­do­ja elek­tro­ni­niu paš­tu, net į kie­mą ne­ban­dyk iš­ei­ti ir drau­gams pa­si­ro­dy­ti – ga­li bū­ti nu­švilp­tas.

Ar be­ver­ta pra­dė­ti kal­bė­ti apie su­au­gu­sių­jų pri­klau­so­my­bes, su­si­ju­sias su afe­ro­mis dėl mi­li­jo­nų, ge­res­nių skly­pų ir pres­ti­ži­nių au­to­mo­bi­lių? Tur­būt ne, nes apie tai ir taip gir­di­me kiek­vie­ną die­ną.

Jei­gu lais­vą ir ne­pri­klau­so­mą sa­vo vals­ty­bę sta­ty­tu­me ant ki­to­kių pa­ma­tų – ne įsi­vaiz­da­vi­mo, kad de­mok­ra­ti­jos są­ly­go­mis nie­kie­no ne­var­žo­mas tu­ri tei­sę nie­kin­ti ki­tus, gal ir tas ju­bi­lie­jus įgau­tų ki­to­kią pras­mę.

Lie­tu­va ne­kal­ta dėl mū­sų pri­klau­so­my­bių. Dau­ge­lį sa­viš­kių ji no­rė­tų ma­ty­ti ki­to­kius. Ir la­bai di­džiuo­ja­si tais, ku­rie pri­klau­so­mi tik nuo ge­rų dar­bų ir va­do­va­vi­mo­si tik­ro­sio­mis ver­ty­bė­mis. Švęs­da­ma ne­pri­klau­so­my­bės dvi­de­šimt­me­tį, is­to­ri­jos pus­la­piuo­se pa­li­ku­si sa­vo var­do tūks­tant­me­čio pri­si­mi­ni­mą, lauk­da­ma Žal­gi­rio mū­šio ju­bi­lie­jaus, ji su­lauks dar ne vie­no reikš­min­gos da­tos pa­mi­nė­ji­mo. Tik ar tik­rai dėl sa­vo žmo­nių taps iš­si­gi­mu­sia, kaip kad da­bar jau vis daž­niau pa­va­di­na­ma?

Jei­gu to­kie vie­nin­gi, at­vi­ri nuo­šir­du­mui ir ge­ra­no­riš­ki, ko­kiais ta­po­me pra­ėju­sį ket­vir­ta­die­nį, bū­tu­me bent kar­tą per sa­vai­tę, šios bau­gios prog­no­zės mū­sų ša­liai ne­gre­sia...

 

Griežtai draudžiama "Ukmergės žinių" paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse be sutikimo. Gavus leidimą būtina įdėti aktyvią "Ukmergės žinių" nuorodą ir nurodyti kaip šaltinį.
Įvertinkite šį įrašą
(0 balsai)

Pridėti komentarą

ukzinios.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, nesusijusius su tema, įstatymus pažeidžiančius, reklaminius, skatinančius smurtą komentarus. Už komentarus atsako juos parašę skaitytojai. Kurstant smurtą, rasinę, tautinę, religinę bei kitokio pobūdžio neapykantą ar kitaip pažeidžiant LR įstatymus, galite sulaukti atitinkamų tarnybų dėmesio.


Daugiau šioje kategorijoje:

Informacija apie parengtą elektros tinklų teritorijų planą. UAB GG LTU S1 yra parengusi 4999 kW galios saulės elektrinės Sodų g. 1, Šemetiškių k., Deltuvos sen., Ukmergės r. sav. elektros tinklų teritorijų planą. Su planu galima susipažinti plano rengėjo internetiniame puslapyje . Dėl papildomos informacijos kreiptis į UAB GG LTU S1 įgaliotą atstovę Poliną Kuznetsovą, el. p. polina.kuznetsova@greengenius.com

Vilkmerge restoranas

Optima 13 Picerijos salės nuoma

Draugai

Ukmerges kulturos puslapiai

gpm 2011 n 135

Lietuvos valstybe

ukvm

vilkmerge

UKC logo 115x63

Voruta

Tauragės laikraštis

Aistra

baidariu aukstaitija

Interneto dienraštis Bernardinai

Vilkmerge

lrytas

delfi

logo srtrf-300x170

Į viršų