Vai­do­tė GRIŠKEVIČIŪTĖ

 

Lie­tu­va ir jos žmo­nės ge­di kar­tu su Len­ki­ja. Pa­gar­bą lėk­tu­vo ka­tast­ro­fo­je tra­giš­kai žu­vu­siam Len­ki­jos pre­zi­den­tui Le­chui Ka­čyns­kiui pa­skelb­tu ge­du­lu reiš­kia vi­sos Eu­ro­pos Są­jun­gos ša­lys. Pa­sau­lio vals­ty­bių gy­ven­to­jai se­ka re­por­ta­žus apie įvy­ku­sią tra­ge­di­ją, klau­so­mės ty­ri­mų dėl ga­li­mų in­ci­den­to prie­žas­čių iš­va­dų, svars­ty­mų, ar bu­vo įma­no­ma iš­veng­ti ne­lai­mės.

Aki­mir­kas prieš ka­tast­ro­fą, kai dar vi­si drau­ge ir gy­vi, kai pre­zi­den­tas su žmo­na Ma­ri­ja ir daug aukš­tų Len­ki­jos pa­rei­gū­nų skri­do į is­to­ri­nę Ka­ty­nę, su­grą­žin­tų tik at­gal at­suk­tas lai­kas. Spė­lio­ji­mai apie ne­tin­ka­mas oro są­ly­gas, tech­niš­kai ne­tvar­kin­gą lėk­tu­vą ar ne­pa­si­ren­gi­mą leis­tis ne­be­su­grą­žins nei tų mi­nu­čių, nei žmo­nių, nei ra­my­bės jų ar­ti­mie­siems. Ne­su­grą­žins ir kal­ti­ni­mai ar prie­kaiš­tai. Už tai te­ga­li­ma pra­keik­ti lem­tį...

Nie­kas ne­ap­sau­go­tas nuo ne­ti­kė­čiau­sių li­ki­mo už­gai­dų – nei pre­zi­den­tai, nei mi­li­jo­nie­riai ar el­ge­tos. Gy­ve­ni­mo tra­pu­mą pa­jun­ti ta­da, kai skau­dūs įvy­kiai nu­tin­ka ša­lia mū­sų, mums pa­tiems. Ir nie­ka­da ne­ži­nai, kas ta­vo gy­ve­ni­mo se­kun­dę pa­vers pas­ku­ti­ne: li­ga, žiau­rus ne­ti­kė­tu­mas ar dar ko­kios ap­lin­ky­bės, ne­pri­klau­san­čios nuo mū­sų. Po to jau ne­be­svar­bios že­miš­kos pro­ble­mos, įvai­rūs įgei­džiai ar bar­niai, skal­dan­tys jau ir taip su­si­skal­džiu­sią žmo­ni­ją...

 

* * *

 

Sa­vuo­se rū­pes­čiuo­se pa­sken­du­si ir Lie­tu­va. Skai­čiuo­ja­ma, jog per pas­ta­ruo­sius ke­le­rius eko­no­mi­nio smu­ki­mo me­tus pa­tri­gu­bė­jo skurs­tan­čių žmo­nių. Į pa­ra­mos or­ga­ni­za­ci­jas, lab­da­ros fon­dus krei­pia­si net ir dar­bo bei pa­ja­mų ne­te­kę anks­čiau ban­kuo­se dir­bę gy­ven­to­jai, bu­vę tei­si­nin­kai. At­ei­da­mi pra­šy­ti mais­to pro­duk­tų da­vi­nio, iš gė­dos del­bia akis – lyg ko­kį nu­si­kal­ti­mą da­ry­tų... Rei­kė­tų pa­si­mo­ky­ti iš tų, ku­riems im­ti – nuo se­no įpras­tas da­ly­kas.

Mi­nė­ti fon­dai vis daž­niau ren­gia pa­ra­mos ak­ci­jas ir ra­gi­na pa­dė­ti vie­ni ki­tiems. Įvai­rios or­ga­ni­za­ci­jos kvie­čia tau­tie­čius pa­au­ko­ti ne­pa­si­tu­rin­tie­siems val­gio, dra­bu­žių, bū­ti­niau­sių pra­gy­ve­ni­mo da­ly­kų. Pra­ėju­sį sa­vait­ga­lį ša­lies pre­ky­bos cen­truo­se „Mais­to ban­ko“ sa­va­no­riai pir­kė­jų pra­šė nu­pirk­ti mais­to ir hi­gie­nos reik­me­nų tiems, ku­rie pa­tys ne­iš­ga­li.

Džiu­gu, kad tau­tie­čiai dos­nūs ir ne­at­si­sa­ko pa­gel­bė­ti bė­dos iš­tik­ta­jam. Per po­rą die­nų nu­pirk­ta lab­da­rai skir­tų pre­kių už dau­giau kaip 600 tūkst. li­tų. O pa­na­šių ak­ci­jų opo­nen­tai ne­ti­ki ga­lį ką nors iš­gel­bė­ti. At­virkš­čiai – sten­gia­si iš kri­zės bris­ti pa­tys ir prie­kaiš­tau­ja pre­ky­bi­nin­kams, iš gy­ven­to­jų lu­pan­tiems pas­ku­ti­nius li­tus už duo­ną ar pie­ną. Sa­ko, jog da­bar, no­rė­da­mas ap­si­rū­pin­ti bū­ti­niau­siais pro­duk­tais, ka­ži kiek pi­ni­gų į par­duo­tu­vę tu­ri neš­tis. Ir ne­pa­neig­si – jie tei­sūs...

 

* * *

 

„Ne­leisk er­kei su­griau­ti ta­vo gy­ve­ni­mo – pa­si­skie­pyk“ – skel­bia re­kla­ma. Ir čia – kaip su tuo mais­tu: tu­ri pi­ni­gų – pa­val­gy­si, ne­tu­ri – ba­dauk. Mat skie­pų, kad ir nuo er­ki­nio en­ce­fa­li­to, nie­kas nie­kur ne­da­li­ja: tai – pa­čių žmo­nių rū­pes­tis.

Šie pa­da­rė­liai, ma­žy­čiai, bet ga­lin­tys at­neš­ti di­džiu­lį pa­vo­jų, jau sėk­min­gai ty­ko mū­sų ne tik gam­to­je, bet vi­sur, kur ra­si­me nors šiek tiek žo­lės. Pri­va­lo­me ar­ba sau­go­tis ir lai­ku at­si­kra­ty­ti pa­ra­zi­tų, ar­ba mėg­da­mi lais­viau, to­dėl – ne­at­sa­kin­giau džiaug­tis „ža­liai­siais“ ma­lo­nu­mais – nau­do­ti ati­tin­ka­mas prie­mo­nes. Be skie­pų dar ga­li pa­dė­ti įvai­rūs purš­kik­liai, te­pa­lai.

Vi­sam tam, kai žmo­nės da­bar skai­čiuo­ja kiek­vie­ną cen­tą, tik­rai ne­sku­ba­me at­ver­ti pi­ni­gi­nės. Tuo la­biau ma­žai kam pri­ei­na­mi skie­pai, ku­rių rei­kia bent tri­jų, o už vie­ną ke­lias de­šim­tis li­tų pri­va­lu pa­klo­ti. Tad bi­jant li­gų ar­ba reik­tų nei­ti į lau­ką, tiks­liau – ža­liuo­sius plo­tus, ar­ba ras­ti ko­kių liau­diš­kų bū­dų, ku­riais, pa­vyz­džiui, iš­si­te­pus ar ku­rių už­val­gius er­kės pa­čios iš­si­laks­ty­tų lyg ter­pen­ti­nu už­šer­tos skruz­dė­lės.

Vis­gi ži­nant, kad ap­link mus – dau­gy­bė bai­ses­nių er­kių, ge­ro­kai įžū­les­nių ir dėl sa­vų tiks­lų la­biau pa­si­ry­žu­sių mums ap­dum­ti akis nei šie aš­tuon­ko­jai pa­da­rai, ne­gal­vo­ki­me apie vu­du prie­mo­nes jiems. Ir gam­tos ne­si­ša­lin­ki­me: juk į že­mę lei­džia­si pa­va­sa­ris, svai­gus ir nuo­sta­biai ža­lias me­tas...

Griežtai draudžiama "Ukmergės žinių" paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse be sutikimo. Gavus leidimą būtina įdėti aktyvią "Ukmergės žinių" nuorodą ir nurodyti kaip šaltinį.
Įvertinkite šį įrašą
(0 balsai)

Pridėti komentarą

ukzinios.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, nesusijusius su tema, įstatymus pažeidžiančius, reklaminius, skatinančius smurtą komentarus. Už komentarus atsako juos parašę skaitytojai. Kurstant smurtą, rasinę, tautinę, religinę bei kitokio pobūdžio neapykantą ar kitaip pažeidžiant LR įstatymus, galite sulaukti atitinkamų tarnybų dėmesio.


Daugiau šioje kategorijoje:

Informacija apie parengtą elektros tinklų teritorijų planą. UAB GG LTU S1 yra parengusi 4999 kW galios saulės elektrinės Sodų g. 1, Šemetiškių k., Deltuvos sen., Ukmergės r. sav. elektros tinklų teritorijų planą. Su planu galima susipažinti plano rengėjo internetiniame puslapyje . Dėl papildomos informacijos kreiptis į UAB GG LTU S1 įgaliotą atstovę Poliną Kuznetsovą, el. p. polina.kuznetsova@greengenius.com

Vilkmerge restoranas

Optima 13 Picerijos salės nuoma

Draugai

Ukmerges kulturos puslapiai

gpm 2011 n 135

Lietuvos valstybe

ukvm

vilkmerge

UKC logo 115x63

Voruta

Tauragės laikraštis

Aistra

baidariu aukstaitija

Interneto dienraštis Bernardinai

Vilkmerge

lrytas

delfi

logo srtrf-300x170

Į viršų