Vai­do­tė ŠANTARIENĖ

 

Su­grį­žę iš atos­to­gų sve­čio­se ša­ly­se, ne­ga­li­me at­si­gė­rė­ti ma­ty­tais vaiz­dais. Pa­sa­ko­ja­me apie ne­prie­kaiš­tin­gai su­tvar­ky­tus pa­plū­di­mius, kriš­to­li­nį van­de­nį, to­li­mų kraš­tų eg­zo­ti­ką, ku­rio­je su­si­pi­na vis­kas – is­to­ri­nių sta­ti­nių pa­slap­tys, įvai­riau­sių sko­nių ir kva­pų per­smelk­tos gat­vės, te­nykš­čių gy­ven­to­jų keis­tas el­ge­sys...

 

Ta­čiau di­džiu­lę nuo­sta­bą ke­lian­čių re­gi­nių ga­li­me ras­ti ir ne už tūks­tan­čių ki­lo­met­rų, bet čia pat – gim­ti­nė­je.

Mėgs­tan­tie­ji ke­liau­ti ti­ki­na, jog tai, kas ap­tin­ka­ma eže­rų, miš­kų, gin­ta­ro ir dai­nų kraš­tu va­di­na­mo­je Lie­tu­vo­je, daž­nai pra­noks­ta ki­tur pa­tir­tus įspū­džius. To­dėl lie­tu­viai ra­gi­na­mi ge­riau pa­žin­ti sa­vo ša­lį, pa­ma­ty­ti jos gam­tos, kul­tū­ros ste­buk­lus. Tuo­met ir sa­vuo­se na­muo­se bū­tu­me ge­res­ni šei­mi­nin­kai, ir tu­rė­tu­me ką pa­pa­sa­ko­ti į Lie­tu­vą at­vyks­tan­tiems už­sie­nie­čiams.

Atos­to­gų mū­sų tau­tie­čiai lau­kia ne vien dėl ga­li­my­bės at­si­pūs­ti nuo dar­bo, na­mų, pa­si­mė­gau­ti at­pa­lai­duo­jan­čia ap­lin­ka bei už­si­mirš­ti. Jos ne vie­nam mū­sų tam­pa re­ta pro­ga ap­lan­ky­ti sve­tur gy­ve­nan­čius ar­ti­muo­sius – vai­kus, anū­kus ar net tė­ve­lius, su ku­riais su­si­tik­ti ir tei­šei­na tik per atos­to­gas...

Pa­ste­bi­ma, jog tu­riz­mo agen­tū­rų pa­slau­gų daž­niau­siai ir pri­rei­kia tiems, ku­rie ke­liau­ja į už­sie­nį pas sa­viš­kius. Šiuo tiks­lu ke­lio­nių marš­ru­tai drie­kia­si į Jung­ti­nę Ka­ra­lys­tę, Vo­kie­ti­ją, taip pat – Lat­vi­ją, Len­ki­ją, Ru­si­ją.

Tuo me­tu, kai pa­tys bė­ga­me iš na­mų, jie ne­lie­ka ne­pa­ste­bė­ti ki­tų: Lie­tu­va daž­niau­siai do­mi­si kai­my­ni­nių ša­lių gy­ven­to­jai. Ta­čiau tu­riz­mo dar­buo­to­jai fik­suo­ja ne tik lat­vių, len­kų, bal­ta­ru­sių, bet ir es­tų, ru­sų, olan­dų, vo­kie­čių, suo­mių bei ja­po­nų vi­zi­tus mū­sų kraš­te. Tei­gia­ma, jog sve­čius la­biau­siai do­mi­na sos­ti­nė, ku­ror­tai, van­dens bei nuo­ty­kių par­kai, o Tra­kai, Drus­ki­nin­kai ir Kur­šių ne­ri­ja va­di­na­mi vie­nais di­džiau­sių smal­su­mo ob­jek­tų.

***

Atos­to­go­mis jau mė­gau­ja­si ar­ba tuoj mė­gau­sis ir moks­lei­viai. Iš­sky­rus pri­va­lo­mas va­sa­rą per­skai­ty­ti kny­gas dau­giau jiems – vi­sai jo­kių rū­pes­čių (ne­bent pa­tys su­si­gal­vo­ja už­sie­nio kal­bų mo­ky­mo­si, so­do dar­bų ar ki­to­kios nau­din­gos veik­los).

Ta­čiau tai di­de­liu rū­pes­čiu tam­pa vai­kų tė­vams, ku­rie jau­di­na­si dėl to, jog va­sa­rą jų at­ža­los sie­ja su tin­gi­nys­te ir ne­var­žo­mo­mis šė­lio­nė­mis. Kaip su­kon­tro­liuo­ti na­muo­se per­dien vie­ną li­ku­sį ir ne­ži­nia kuo už­si­i­man­tį vai­ką ar jau­nuo­lį – to­kį gal­vo­sū­kį da­bar spren­džia dau­ge­lis tė­vų.

Tuo me­tu psi­cho­lo­gai sa­ko, jog atos­to­gos – pui­kus me­tas vai­kui už­aug­ti, su­bręs­ti ir pa­to­bu­lė­ti iman­tis tų už­duo­čių, su ku­rio­mis vė­liau vis tiek pri­reiks su­si­dur­ti. Pa­ta­ria tė­vams ne­leis­ti at­ža­loms eik­vo­ti lai­ką vel­tui, bet liep­ti už­si­im­ti kad ir ele­men­ta­riais bui­ties ruo­šos dar­bais. Na­mų tvar­ky­mas, val­gio ga­mi­ni­mas, dar­bai kie­me – tai, anot spe­cia­lis­tų, ne tik įpa­rei­go­tų au­gan­čią as­me­ny­bę, bet ir už­kirs­tų ke­lią ne­tin­ka­mam el­ge­siui.

***

Va­sa­ros se­zo­ną pra­de­da­me ir pir­mą sy­kį pa­ni­rę į Šven­to­sios ar ra­jo­no eže­rų van­de­nis. Šil­tes­nę die­ną žmo­nių gau­su pa­plū­di­miuo­se prie upės. Žve­jams prie pa­grin­di­nio mies­to til­to vie­tos ne­bė­ra – čia pliuš­ke­na­si vai­kai...

Jei ti­kė­tu­me at­lik­tų ty­ri­mų duo­me­ni­mis, Lie­tu­vo­je esan­čių mau­dyk­lų ko­ky­bė ati­tin­ka vi­sus rei­ka­la­vi­mus ir yra vie­na ge­riau­sių Eu­ro­po­je. Ne­va van­duo pas mus šva­rus ir mau­dy­tis ja­me ga­li­ma ne­bi­jant tar­šos grės­mės.

Ta­čiau po­il­siau­to­jai su­tik­ti su to­kio­mis iš­va­do­mis ne­no­ri. Grį­žu­sie­ji iš sve­tur ir ly­gi­nan­tie­ji mū­siš­kes pa­kran­tes tu­ri sa­vo nuo­mo­nę. Lie­tu­viš­ką smė­lį ir van­de­nį va­di­na „pri­sod­rin­tais kai kie­no sū­ru­mė­liu ir ne tik“...

Tuo­met sku­biai at­sa­ko­ma: ne aš taip da­rau – ki­ti da­ro... Ta­čiau vi­si ter­ša­lai at­si­ran­da tik­rai ne iš oro. Jei kiek­vie­nas gal­vo­tų, kaip ne­ta­pus tuo „ki­tu“, gal šie ty­ri­mai ir jų re­zul­ta­tai bū­tų reikš­min­gi. Dar ge­riau – pa­sta­ty­ti len­te­lę su žen­klu, drau­džian­čiu tam tik­rus veiks­mus at­lik­ti van­de­ny­je. O gal su­veik­tų?..

{jcomments off}

Griežtai draudžiama "Ukmergės žinių" paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse be sutikimo. Gavus leidimą būtina įdėti aktyvią "Ukmergės žinių" nuorodą ir nurodyti kaip šaltinį.
Įvertinkite šį įrašą
(0 balsai)

Pridėti komentarą

ukzinios.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, nesusijusius su tema, įstatymus pažeidžiančius, reklaminius, skatinančius smurtą komentarus. Už komentarus atsako juos parašę skaitytojai. Kurstant smurtą, rasinę, tautinę, religinę bei kitokio pobūdžio neapykantą ar kitaip pažeidžiant LR įstatymus, galite sulaukti atitinkamų tarnybų dėmesio.


Daugiau šioje kategorijoje:

Informacija apie parengtą elektros tinklų teritorijų planą. UAB GG LTU S1 yra parengusi 4999 kW galios saulės elektrinės Sodų g. 1, Šemetiškių k., Deltuvos sen., Ukmergės r. sav. elektros tinklų teritorijų planą. Su planu galima susipažinti plano rengėjo internetiniame puslapyje . Dėl papildomos informacijos kreiptis į UAB GG LTU S1 įgaliotą atstovę Poliną Kuznetsovą, el. p. polina.kuznetsova@greengenius.com

Vilkmerge restoranas

Optima 13 Picerijos salės nuoma

Draugai

Ukmerges kulturos puslapiai

gpm 2011 n 135

Lietuvos valstybe

ukvm

vilkmerge

UKC logo 115x63

Voruta

Tauragės laikraštis

Aistra

baidariu aukstaitija

Interneto dienraštis Bernardinai

Vilkmerge

lrytas

delfi

logo srtrf-300x170

Į viršų