Per Jonines ligi pirmųjų gaidžių liepsnojo laužai, skambėjo dainos, buvo plukdomi vainikai. Dar viena šios šventės tradicija vadinamas lietus geros nuotaikos šventusiesiems negadino. Kai smagi aplinka ir linksmi bičiulių veidai, oras viso to negali sujaukti.
Tačiau kai kurie tautiečiai, sumanę per Jonines pabėgti nuo lietaus, dar prieš kelis mėnesius ėmė dairytis galimybių kitaip sutikti šią visame pasaulyje švenčiamą dieną. Kelionių organizatorių teigimu, lietuviai renkasi tas šalis, kuriose saulė plieskia dieną naktį, o šventės tradicijos įsimena ilgam. Populiariausios šalys, į kurias vyksta ir Jonai bei Janinos, – Egiptas, Graikija, Turkija, Bulgarija.
Mūsiškius ypač domina ir Ispanija, kur traukiama švęsti ugnies ir raganų naktimi vadinamos San Chuano šventės. Čia į milžiniškus laužus, simbolizuojančius apsivalymą, metami baldai ar įvairūs rakandai, kurių nebereikia namuose. Laužai švento Jono naktį puošia visą Ispaniją, o ypač Katalonijos regioną, kuriame paplūdimiai primena ištisą ugnies juostą – čia per naktį kūrenama net apie 30 000 laužų.
***
Joninių statistiką sudarinėja ne tik keliones organizuojančios kompanijos. Apie atitinkamas tendencijas, susijusias būtent su šia švente, kalba policija, ugniagesiai, maitinimo paslaugų teikėjai, netgi draudikai.
Štai viena šalies draudimo bendrovė, kurioje savo transportą ar turtą šiuo metu yra apdraudę 15 tūkstančių Jonų, Janių ir Janinų, pateikia tam tikrus skaičius. Remdamasi pastarųjų 5 metų statistika, ji apskaičiavo, kad per Jonines nukenčiantys draudėjai, vardu Jonas ar Janina, vidutiniškai patiria nuostolių už 1300 litų. Pasirodo, jog dažniausiai tą dieną varduvininkai nukenčia eismo avarijose.
Statistiką komentuodami įmonės atstovai sako apgailestaujantys, jog trumpiausią metų naktį nelaimės varduvininkų neaplenkiančios. Iš visų patirtų nuostolių nelaimės keliuose sudaro 58 proc., nuo stichinių nelaimių nukenčia 21 proc., po 4 proc. vardadienio „proga“ ištinka buto užpylimas ar vagystė, o dar 13 proc. Jonų ir Janinų tą dieną užregistruoja įvykius dėl galvijų (dažniausiai karvių) ligų.
Draudžiamuosius įvykius registruojantieji pastebi, jog nelaimingų įvykių gausa ypač pasižymi ilgieji savaitgaliai. Tampa aišku, kad ne visi gyventojai, prieš išvykdami ilgesniam laikui iš namų, tinkamai pasirūpina savo turto saugumu. Tai, anot specialistų, ypač aktualu vasarą, kai savaitgaliais daugiau laiko praleidžiame gamtoje, išvykstame atostogų. Todėl primena visuomet išvykstant pasitikrinti, ar išjungti visi buitiniai prietaisai, sandariai uždaryti langai.
***
Ypatingos Joninės savaitgalį vyko ožkų miestu vadinamoje Ramygaloje Panevėžio rajone. Prieš porą metų surengę nacionalinį ožkų grožio konkursą, šiemet ramygaliečiai pakvietė į Ožkų olimpiadą. Ožkų sostinėje nestigo su ožkomis susijusių simbolių, o miesto svečius pasitiko šiaudinės ožkų skulptūros, didelė ožio galva.
Olimpiados sumanytojai keturkojėms prigalvojo įvairiausių užduočių: kuri greičiau suės kopūsto lapą, įveiks nurodytą sportinį atstumą, ožkos varžėsi ir kitokiose rungtyse.
Ožkų varžytuvės sutraukia daugybę žiūrovų iš kitų Lietuvos miestų bei užsienio. Svečius skubama supažindinti su tokių tradicijų kilme, pasakojama ožkų sostinės istorija. O ji byloja, kad įsigyti karvių neįstengdavę ramygaliečiai prieš kelis šimtmečius ėmė auginti ožkas, gerti jų pieną, slėgti sūrius, iš suverptų vilnų megzti šiltus apdarus. Taip pat žinomas pasakojimas, kad kadaise Ramygaloje būta nedidukų arkliukų, vadintų ožkomis.
Lietuvoje turime ne tik ožkų, bet ir gintaro, grybų, kultūros, ežerų, karaimų sostines bei kitokiais vardais vadinamas vietoves. Ukmergė dėl čia vykstančio tarptautinio perkusijos festivalio neretai pavadinama būgnų sostine, tenka girdėti ją vadinant santechnikų miestu. Įdomu, kokias neįprastas varžytuves ar konkursą čia pajėgtume surengti...
{jcomments off}