Vai­do­tė ŠANTARIENĖ

 

Šven­ti­nis Jo­ni­nių sa­vait­ga­lis ta­po sto­te­le, ku­rio­je va­sa­ra trum­pam stab­te­lė­jo at­si­kvėp­ti, ap­si­dai­ry­ti ir pas­ku­ti­nį kar­tą pa­skleis­ti sa­vo ke­rų. Po šios šven­tės, lie­tu­vių nuo se­no sie­tos su ma­gi­ja ir žmo­gų vei­kian­čio­mis gam­tos ga­lio­mis, va­sa­ra jau žval­go­si to­lyn. Ne­il­gai tru­kus pra­nyks sa­vo ke­lio­nės ta­ke­liuo­se, ir ne­su­pra­si­me, ar spė­jo­me lig va­lios pa­si­džiaug­ti švie­siau­siais va­ka­rais, trum­piau­sio­mis nak­ti­mis...

Per Jo­ni­nes li­gi pir­mų­jų gai­džių lieps­no­jo lau­žai, skam­bė­jo dai­nos, bu­vo pluk­do­mi vai­ni­kai. Dar vie­na šios šven­tės tra­di­ci­ja va­di­na­mas lie­tus ge­ros nuo­tai­kos šven­tu­sie­siems ne­ga­di­no. Kai sma­gi ap­lin­ka ir links­mi bi­čiu­lių vei­dai, oras vi­so to ne­ga­li su­jauk­ti.

Ta­čiau kai ku­rie tau­tie­čiai, su­ma­nę per Jo­ni­nes pa­bėg­ti nuo lie­taus, dar prieš ke­lis mė­ne­sius ėmė dai­ry­tis ga­li­my­bių ki­taip su­tik­ti šią vi­sa­me pa­sau­ly­je šven­čia­mą die­ną. Ke­lio­nių or­ga­ni­za­to­rių tei­gi­mu, lie­tu­viai ren­ka­si tas ša­lis, ku­rio­se sau­lė plies­kia die­ną nak­tį, o šven­tės tra­di­ci­jos įsi­me­na il­gam. Po­pu­lia­riau­sios ša­lys, į ku­rias vyks­ta ir Jo­nai bei Ja­ni­nos, – Egip­tas, Grai­ki­ja, Tur­ki­ja, Bul­ga­ri­ja.

Mū­siš­kius ypač do­mi­na ir Is­pa­ni­ja, kur trau­kia­ma švęs­ti ug­nies ir ra­ga­nų nak­ti­mi va­di­na­mos San Chu­a­no šven­tės. Čia į mil­ži­niš­kus lau­žus, sim­bo­li­zuo­jan­čius ap­si­va­ly­mą, me­ta­mi bal­dai ar įvai­rūs ra­kan­dai, ku­rių ne­be­rei­kia na­muo­se. Lau­žai šven­to Jo­no nak­tį puo­šia vi­są Is­pa­ni­ją, o ypač Ka­ta­lo­ni­jos re­gio­ną, ku­ria­me pa­plū­di­miai pri­me­na iš­ti­są ug­nies juos­tą – čia per nak­tį kū­re­na­ma net apie 30 000 lau­žų.

 

***

 

Jo­ni­nių sta­tis­ti­ką su­da­ri­nė­ja ne tik ke­lio­nes or­ga­ni­zuo­jan­čios kom­pa­ni­jos. Apie ati­tin­ka­mas ten­den­ci­jas, su­si­ju­sias bū­tent su šia šven­te, kal­ba po­li­ci­ja, ug­nia­ge­siai, mai­ti­ni­mo pa­slau­gų tei­kė­jai, net­gi drau­di­kai.

Štai vie­na ša­lies drau­di­mo ben­dro­vė, ku­rio­je sa­vo trans­por­tą ar tur­tą šiuo me­tu yra ap­drau­dę 15 tūks­tan­čių Jo­nų, Ja­nių ir Ja­ni­nų, pa­tei­kia tam tik­rus skai­čius. Rem­da­ma­si pas­ta­rų­jų 5 me­tų sta­tis­ti­ka, ji ap­skai­čia­vo, kad per Jo­ni­nes nu­ken­čian­tys drau­dė­jai, var­du Jo­nas ar Ja­ni­na, vi­du­ti­niš­kai pa­ti­ria nuos­to­lių už 1300 li­tų. Pa­si­ro­do, jog daž­niau­siai tą die­ną var­du­vi­nin­kai nu­ken­čia eis­mo ava­ri­jo­se.

Sta­tis­ti­ką ko­men­tuo­da­mi įmo­nės at­sto­vai sa­ko ap­gai­les­tau­jan­tys, jog trum­piau­sią me­tų nak­tį ne­lai­mės var­du­vi­nin­kų ne­ap­len­kian­čios. Iš vi­sų pa­tir­tų nuos­to­lių ne­lai­mės ke­liuo­se su­da­ro 58 proc., nuo sti­chi­nių ne­lai­mių nu­ken­čia 21 proc., po 4 proc. var­da­die­nio „pro­ga“ iš­tin­ka bu­to už­py­li­mas ar va­gys­tė, o dar 13 proc. Jo­nų ir Ja­ni­nų tą die­ną už­re­gist­ruo­ja įvy­kius dėl gal­vi­jų (daž­niau­siai kar­vių) li­gų.

Drau­džia­muo­sius įvy­kius re­gist­ruo­jan­tie­ji pa­ste­bi, jog ne­lai­min­gų įvy­kių gau­sa ypač pa­si­žy­mi il­gie­ji sa­vait­ga­liai. Tam­pa aiš­ku, kad ne vi­si gy­ven­to­jai, prieš iš­vyk­da­mi il­ges­niam lai­kui iš na­mų, tin­ka­mai pa­si­rū­pi­na sa­vo tur­to sau­gu­mu. Tai, anot spe­cia­lis­tų, ypač ak­tu­a­lu va­sa­rą, kai sa­vait­ga­liais dau­giau lai­ko pra­lei­džia­me gam­to­je, iš­vyks­ta­me atos­to­gų. To­dėl pri­me­na vi­suo­met iš­vyks­tant pa­si­tik­rin­ti, ar iš­jung­ti vi­si bui­ti­niai prie­tai­sai, san­da­riai už­da­ry­ti lan­gai.

 

***

 

Ypa­tin­gos Jo­ni­nės sa­vait­ga­lį vy­ko ož­kų mies­tu va­di­na­mo­je Ra­my­ga­lo­je Pa­ne­vė­žio ra­jo­ne. Prieš po­rą me­tų su­ren­gę na­cio­na­li­nį ož­kų gro­žio kon­kur­są, šie­met ra­my­ga­lie­čiai pa­kvie­tė į Ož­kų olim­pia­dą. Ož­kų sos­ti­nė­je ne­sti­go su ož­ko­mis su­si­ju­sių sim­bo­lių, o mies­to sve­čius pa­si­ti­ko šiau­di­nės ož­kų skulp­tū­ros, di­de­lė ožio gal­va.

Olim­pia­dos su­ma­ny­to­jai ke­tur­ko­jėms pri­gal­vo­jo įvai­riau­sių už­duo­čių: ku­ri grei­čiau su­ės ko­pūs­to la­pą, įveiks nu­ro­dy­tą spor­ti­nį at­stu­mą, ož­kos var­žė­si ir ki­to­kio­se rung­ty­se.

Ož­kų var­žy­tu­vės su­trau­kia dau­gy­bę žiū­ro­vų iš ki­tų Lie­tu­vos mies­tų bei už­sie­nio. Sve­čius sku­ba­ma su­pa­žin­din­ti su to­kių tra­di­ci­jų kil­me, pa­sa­ko­ja­ma ož­kų sos­ti­nės is­to­ri­ja. O ji by­lo­ja, kad įsi­gy­ti kar­vių ne­įsteng­da­vę ra­my­ga­lie­čiai prieš ke­lis šimt­me­čius ėmė au­gin­ti ož­kas, ger­ti jų pie­ną, slėg­ti sū­rius, iš su­verp­tų vil­nų megz­ti šil­tus ap­da­rus. Taip pat ži­no­mas pa­sa­ko­ji­mas, kad ka­dai­se Ra­my­ga­lo­je bū­ta ne­di­du­kų ar­kliu­kų, va­din­tų ož­ko­mis.

Lie­tu­vo­je tu­ri­me ne tik ož­kų, bet ir gin­ta­ro, gry­bų, kul­tū­ros, eže­rų, ka­rai­mų sos­ti­nes bei ki­to­kiais var­dais va­di­na­mas vie­to­ves. Uk­mer­gė dėl čia vyks­tan­čio tarp­tau­ti­nio per­ku­si­jos fes­ti­va­lio ne­re­tai pa­va­di­na­ma būg­nų sos­ti­ne, ten­ka gir­dė­ti ją va­di­nant san­tech­ni­kų mies­tu. Įdo­mu, ko­kias ne­įpras­tas var­žy­tu­ves ar kon­kur­są čia pa­jėg­tu­me su­reng­ti...

{jcomments off}

Griežtai draudžiama "Ukmergės žinių" paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse be sutikimo. Gavus leidimą būtina įdėti aktyvią "Ukmergės žinių" nuorodą ir nurodyti kaip šaltinį.
Įvertinkite šį įrašą
(0 balsai)

Pridėti komentarą

ukzinios.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, nesusijusius su tema, įstatymus pažeidžiančius, reklaminius, skatinančius smurtą komentarus. Už komentarus atsako juos parašę skaitytojai. Kurstant smurtą, rasinę, tautinę, religinę bei kitokio pobūdžio neapykantą ar kitaip pažeidžiant LR įstatymus, galite sulaukti atitinkamų tarnybų dėmesio.


Daugiau šioje kategorijoje:

Jonines

Kainoteka

Optima 13 Picerijos salės nuoma

Draugai

Ukmerges kulturos puslapiai

gpm 2011 n 135

Lietuvos valstybe

ukvm

vilkmerge

UKC logo 115x63

Apkeliauk

Tauragės laikraštis

KuoSkiriasi.lt

baidariu aukstaitija

Interneto dienraštis Bernardinai

Vilkmerge

lrytas

delfi

logo srtrf-300x170

Į viršų