Spausdinti šį puslapį

Kasdienybės langas

Vai­do­tė ŠANTARIENĖ

 

Šven­ti­nis Jo­ni­nių sa­vait­ga­lis ta­po sto­te­le, ku­rio­je va­sa­ra trum­pam stab­te­lė­jo at­si­kvėp­ti, ap­si­dai­ry­ti ir pas­ku­ti­nį kar­tą pa­skleis­ti sa­vo ke­rų. Po šios šven­tės, lie­tu­vių nuo se­no sie­tos su ma­gi­ja ir žmo­gų vei­kian­čio­mis gam­tos ga­lio­mis, va­sa­ra jau žval­go­si to­lyn. Ne­il­gai tru­kus pra­nyks sa­vo ke­lio­nės ta­ke­liuo­se, ir ne­su­pra­si­me, ar spė­jo­me lig va­lios pa­si­džiaug­ti švie­siau­siais va­ka­rais, trum­piau­sio­mis nak­ti­mis...

Per Jo­ni­nes li­gi pir­mų­jų gai­džių lieps­no­jo lau­žai, skam­bė­jo dai­nos, bu­vo pluk­do­mi vai­ni­kai. Dar vie­na šios šven­tės tra­di­ci­ja va­di­na­mas lie­tus ge­ros nuo­tai­kos šven­tu­sie­siems ne­ga­di­no. Kai sma­gi ap­lin­ka ir links­mi bi­čiu­lių vei­dai, oras vi­so to ne­ga­li su­jauk­ti.

Ta­čiau kai ku­rie tau­tie­čiai, su­ma­nę per Jo­ni­nes pa­bėg­ti nuo lie­taus, dar prieš ke­lis mė­ne­sius ėmė dai­ry­tis ga­li­my­bių ki­taip su­tik­ti šią vi­sa­me pa­sau­ly­je šven­čia­mą die­ną. Ke­lio­nių or­ga­ni­za­to­rių tei­gi­mu, lie­tu­viai ren­ka­si tas ša­lis, ku­rio­se sau­lė plies­kia die­ną nak­tį, o šven­tės tra­di­ci­jos įsi­me­na il­gam. Po­pu­lia­riau­sios ša­lys, į ku­rias vyks­ta ir Jo­nai bei Ja­ni­nos, – Egip­tas, Grai­ki­ja, Tur­ki­ja, Bul­ga­ri­ja.

Mū­siš­kius ypač do­mi­na ir Is­pa­ni­ja, kur trau­kia­ma švęs­ti ug­nies ir ra­ga­nų nak­ti­mi va­di­na­mos San Chu­a­no šven­tės. Čia į mil­ži­niš­kus lau­žus, sim­bo­li­zuo­jan­čius ap­si­va­ly­mą, me­ta­mi bal­dai ar įvai­rūs ra­kan­dai, ku­rių ne­be­rei­kia na­muo­se. Lau­žai šven­to Jo­no nak­tį puo­šia vi­są Is­pa­ni­ją, o ypač Ka­ta­lo­ni­jos re­gio­ną, ku­ria­me pa­plū­di­miai pri­me­na iš­ti­są ug­nies juos­tą – čia per nak­tį kū­re­na­ma net apie 30 000 lau­žų.

 

***

 

Jo­ni­nių sta­tis­ti­ką su­da­ri­nė­ja ne tik ke­lio­nes or­ga­ni­zuo­jan­čios kom­pa­ni­jos. Apie ati­tin­ka­mas ten­den­ci­jas, su­si­ju­sias bū­tent su šia šven­te, kal­ba po­li­ci­ja, ug­nia­ge­siai, mai­ti­ni­mo pa­slau­gų tei­kė­jai, net­gi drau­di­kai.

Štai vie­na ša­lies drau­di­mo ben­dro­vė, ku­rio­je sa­vo trans­por­tą ar tur­tą šiuo me­tu yra ap­drau­dę 15 tūks­tan­čių Jo­nų, Ja­nių ir Ja­ni­nų, pa­tei­kia tam tik­rus skai­čius. Rem­da­ma­si pas­ta­rų­jų 5 me­tų sta­tis­ti­ka, ji ap­skai­čia­vo, kad per Jo­ni­nes nu­ken­čian­tys drau­dė­jai, var­du Jo­nas ar Ja­ni­na, vi­du­ti­niš­kai pa­ti­ria nuos­to­lių už 1300 li­tų. Pa­si­ro­do, jog daž­niau­siai tą die­ną var­du­vi­nin­kai nu­ken­čia eis­mo ava­ri­jo­se.

Sta­tis­ti­ką ko­men­tuo­da­mi įmo­nės at­sto­vai sa­ko ap­gai­les­tau­jan­tys, jog trum­piau­sią me­tų nak­tį ne­lai­mės var­du­vi­nin­kų ne­ap­len­kian­čios. Iš vi­sų pa­tir­tų nuos­to­lių ne­lai­mės ke­liuo­se su­da­ro 58 proc., nuo sti­chi­nių ne­lai­mių nu­ken­čia 21 proc., po 4 proc. var­da­die­nio „pro­ga“ iš­tin­ka bu­to už­py­li­mas ar va­gys­tė, o dar 13 proc. Jo­nų ir Ja­ni­nų tą die­ną už­re­gist­ruo­ja įvy­kius dėl gal­vi­jų (daž­niau­siai kar­vių) li­gų.

Drau­džia­muo­sius įvy­kius re­gist­ruo­jan­tie­ji pa­ste­bi, jog ne­lai­min­gų įvy­kių gau­sa ypač pa­si­žy­mi il­gie­ji sa­vait­ga­liai. Tam­pa aiš­ku, kad ne vi­si gy­ven­to­jai, prieš iš­vyk­da­mi il­ges­niam lai­kui iš na­mų, tin­ka­mai pa­si­rū­pi­na sa­vo tur­to sau­gu­mu. Tai, anot spe­cia­lis­tų, ypač ak­tu­a­lu va­sa­rą, kai sa­vait­ga­liais dau­giau lai­ko pra­lei­džia­me gam­to­je, iš­vyks­ta­me atos­to­gų. To­dėl pri­me­na vi­suo­met iš­vyks­tant pa­si­tik­rin­ti, ar iš­jung­ti vi­si bui­ti­niai prie­tai­sai, san­da­riai už­da­ry­ti lan­gai.

 

***

 

Ypa­tin­gos Jo­ni­nės sa­vait­ga­lį vy­ko ož­kų mies­tu va­di­na­mo­je Ra­my­ga­lo­je Pa­ne­vė­žio ra­jo­ne. Prieš po­rą me­tų su­ren­gę na­cio­na­li­nį ož­kų gro­žio kon­kur­są, šie­met ra­my­ga­lie­čiai pa­kvie­tė į Ož­kų olim­pia­dą. Ož­kų sos­ti­nė­je ne­sti­go su ož­ko­mis su­si­ju­sių sim­bo­lių, o mies­to sve­čius pa­si­ti­ko šiau­di­nės ož­kų skulp­tū­ros, di­de­lė ožio gal­va.

Olim­pia­dos su­ma­ny­to­jai ke­tur­ko­jėms pri­gal­vo­jo įvai­riau­sių už­duo­čių: ku­ri grei­čiau su­ės ko­pūs­to la­pą, įveiks nu­ro­dy­tą spor­ti­nį at­stu­mą, ož­kos var­žė­si ir ki­to­kio­se rung­ty­se.

Ož­kų var­žy­tu­vės su­trau­kia dau­gy­bę žiū­ro­vų iš ki­tų Lie­tu­vos mies­tų bei už­sie­nio. Sve­čius sku­ba­ma su­pa­žin­din­ti su to­kių tra­di­ci­jų kil­me, pa­sa­ko­ja­ma ož­kų sos­ti­nės is­to­ri­ja. O ji by­lo­ja, kad įsi­gy­ti kar­vių ne­įsteng­da­vę ra­my­ga­lie­čiai prieš ke­lis šimt­me­čius ėmė au­gin­ti ož­kas, ger­ti jų pie­ną, slėg­ti sū­rius, iš su­verp­tų vil­nų megz­ti šil­tus ap­da­rus. Taip pat ži­no­mas pa­sa­ko­ji­mas, kad ka­dai­se Ra­my­ga­lo­je bū­ta ne­di­du­kų ar­kliu­kų, va­din­tų ož­ko­mis.

Lie­tu­vo­je tu­ri­me ne tik ož­kų, bet ir gin­ta­ro, gry­bų, kul­tū­ros, eže­rų, ka­rai­mų sos­ti­nes bei ki­to­kiais var­dais va­di­na­mas vie­to­ves. Uk­mer­gė dėl čia vyks­tan­čio tarp­tau­ti­nio per­ku­si­jos fes­ti­va­lio ne­re­tai pa­va­di­na­ma būg­nų sos­ti­ne, ten­ka gir­dė­ti ją va­di­nant san­tech­ni­kų mies­tu. Įdo­mu, ko­kias ne­įpras­tas var­žy­tu­ves ar kon­kur­są čia pa­jėg­tu­me su­reng­ti...

{jcomments off}

Griežtai draudžiama "Ukmergės žinių" paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse be sutikimo. Gavus leidimą būtina įdėti aktyvią "Ukmergės žinių" nuorodą ir nurodyti kaip šaltinį.
Įvertinkite šį įrašą
(0 balsai)