Darbą, o kol kas ne studijas, renkasi kai kurie mokyklą ką tik baigę abiturientai. Kliaujasi užsieniečių pavyzdžiu: išvykti į svečią šalį, metelius kitus padirbėti, „užsikalti“ pinigėlio ir įgyti gerų praktinių žinių. Kai turi patirties, tuomet lengviau nuspręsti, ką iš tiesų norėtum studijuoti, kokį kelią gyvenime pasirinkti. Mat pasvarsto ir patys pedagogai, jog nemenka dalis dvyliktokų, turinčių priimti rimtus sprendimus, dar tvirtai nė nežino, ko norėtų patys.
Neseniai profesinės savanorystės projekto „Kam to reikia?!“ komanda atliko apklausą, kurios rezultatai privertė padaryti išvadą: savo profesija ir darboviete patenkintas tik kas antras lietuvis. Teigiama, jog nemažai respondentų norėtų esminių pokyčių profesinėje srityje, nes jų lūkesčių esą nepateisino specialybė, pasirinkta baigus mokyklą. Apklausos rengėjai svarsto, jog moksleiviai dažnai tik įsivaizduoja juos dominančią profesiją, todėl idealizuotas darbas vėliau gali sukelti didelį nusivylimą.
Apklausos dalyvių taip pat buvo teiraujamasi, kodėl jie nesiryžta keisti nemėgstamos profesijos. Viena pagrindinių priežasčių įvardyta baimė prarasti finansinį stabilumą. Dar minėti argumentai, jog keisti profesinę sritį per vėlu, žmonės nežinotų, kokia veikla reikėtų užsiimti, taip pat pokyčių tiesiog baiminamasi. Kai kuriuos respondentus sulaiko reikalavimas įgyti papildomą išsilavinimą.
Tokius rezultatus apklausos rengėjai sieja su išvadomis, kurias, anot jų, turėtų daryti būsimieji studentai. Labai svarbu apgalvotai rinktis profesiją mokykloje arba pirmaisiais studijų metais. Pasirinkus pagal gebėjimus, pomėgius ir galimybes, savo ateitį galima susieti su mėgstama veikla. Minėtame projekte dalyvaujantys specialistai tvirtina, jog dirbant mėgstamą darbą finansines perspektyvas žmonės irgi vertina kitaip – atlygis už darbą tuomet nėra tik piniginis.
Kitas svarbus studentų uždavinys vasarą – tobulinimasis atliekant praktiką. Tačiau statistika rodo, jog ne visoms įmonėms pavyksta pritraukti praktikantų. Tokias išvadas pateikia studentų apklausą atlikęs praktikų portalas www.gerapraktika.lt. Savo pranešime jis skelbia, jog iš apklaustųjų nuomonių aiškėja, kad darbdaviams trūksta supratimo apie naudą praktikantams. Pastaruosius dauguma jų laiko nemokama darbo jėga, tuo metu studentai praktiką suvokia kaip galimybę tobulinti įgūdžius, turtėti žiniomis. Be to, kandidatams atlikti praktiką svarbus ir užmokestis – finansinį atlygį gaunantys studentai atsakingiau žiūri į savo pareigas.
***
Šventinį savaitgalį, pagerbiant Valstybę ir prisiminus mūsų karalių Mindaugą, susipynė daug progų ir švenčių. Minėjome Deltuvos mūšio jubiliejų, sostinė pražydo Lietuvos moksleivių dainų šventėje dalyvavusia jaunuomene. Minios žmonių plūdo į dainuojamosios poezijos festivalį Kulautuvoje Kauno rajone, tūkstančiai pramogautojų traukė šėlti į pajūryje vykusią elektroninės muzikos fiestą. Joje apsilankė ir nemažai ukmergiškių.
Grįžusieji dalijasi ne pačiais maloniausiais įspūdžiais, mat koncerte, kuris buvo išties smagus, neapsieita be nemalonumų. Pareigūnai, kurių buvo sutelktos didžiulės pajėgos, vos spėjo raminti girtavusius, į muštynes ir kvaišalų istorijas įsivėlusius jaunuolius. Renginio dalyviai pasakoja, jog viskam pasibaigus, Palanga visai nepriminė jaukaus kurorto: paplūdimy – ne smėlis, o kalnai šiukšlių, ir visose pakampėse – prie parduotuvių, parkuose, šalia fontanėlių – snaudžiantis neblaivus jaunimas...
***
Poilsiautojams, kad ligi soties prisilinksmintų ir nebejaustų saiko, nereikia ir festivalių. Kai karščiai išgena į gamtą, ši priversta kentėti nuo netvarkos ir šiukšlių. Paupiuose ir paežerėse mėtosi krūvos ūžautojų linksmybes įrodančių daiktų. Sostinės paplūdimius prižiūrinčių įmonių darbuotojai pasakoja, jog į čia esančius konteinerius kas rytą nebesutalpina degtinės, alaus ir sidro butelių.
Kai kuriose užsienio šalyse paplūdimiuose šiukšlių dėžių nė nepamatysi. Kiekvienas poilsiautojas nuorūkas, maisto pakuotes privalo nunešti ir išmesti į už kelių šimtų metrų esančius konteinerius. Niekas ir nesielgia kitaip, tačiau ne vien dėl gresiančių didžiulių baudų: elgtis netinkamai žmonėms paprasčiausiai neleidžia kultūra.
Tuo metu didžiausias mūsų gelbėtojų rūpestis – neatsakingas pramogautojų elgesys maudantis. Patarimai išgėrus alkoholinių gėrimų nelipti į vandenį suprantami ne visiems. Kai kuriems atrodo, jog tokioje situacijoje lengva ir visą ežerą perplaukti, o mintys apie didžiulę riziką, deja, ima ir kažkur išgaruoja...
{jcomments off}