Pa­ste­bi­ma, jog ele­men­ta­rių hi­gie­nos rei­ka­la­vi­mų ne­pai­so ne tik var­to­to­jai. Tvar­kos ir šva­ros vis dar la­bai trūks­ta mai­ti­ni­mo pa­slau­gas tei­kian­čio­se įstai­go­se, o kai ku­rie pre­kei­viai mais­to pro­duk­tais apie tai iš­vis ne­tu­ri jo­kios nuo­vo­kos.

Sa­vo pa­la­pi­ny­tė­se įsi­kū­rę pre­kiau­to­jai žu­vi­mi, mė­sa ir py­ra­gais gun­do kal­bo­mis apie švie­žu­mą ir ne­pa­kar­to­ja­mą sko­nį. Iš ten sklin­dan­tys rū­ky­tų skumb­rių ar ne­va kai­me pas ūki­nin­kus su­dė­tų kin­dziu­kų kva­pai iš tie­sų la­bai jau vi­lio­ja. Pir­kė­jų prie to­kių pa­la­pi­nių ša­lia pre­ky­bos cen­trų ar įvai­rių šven­čių me­tu nie­ka­da ne­trūks­ta. Ne vi­siems juk svar­bu, kad tie ska­nės­tai ke­pa sau­lė­je, yra „gar­di­na­mi“ dul­kė­mis, o jais vai­ši­na­si dar ir at­skri­du­sios mu­sės. Mat apie jo­kias už­dan­gas, vit­ri­nas ir tin­ka­mas lai­ky­mo są­ly­gas čia ne­kal­ba­ma...

Jau vien žiū­rint į kait­ro­je tirps­tan­čius la­ši­nius ar iš­te­žu­sius kre­mi­nius py­ra­gus da­ro­si ne­be­ska­nu. Mais­to ir ve­te­ri­na­ri­jos tar­ny­ba įspė­ja, kad apie par­da­vi­nė­ji­mą to­kio­mis są­ly­go­mis ne­ga­li bū­ti nė kal­bos. Ta­čiau per­spė­ji­mai, tuo la­biau – bau­dos, kai ku­rių gud­ru­čių nuo to­kios ne­leis­ti­nos veik­los ne­at­bai­do.

To­dėl tar­ny­bos spe­cia­lis­tai ra­gi­na gy­ven­to­jus pa­čius bū­ti są­mo­nin­gus ir vi­sa­da in­for­muo­ti juos apie to­kius at­ve­jus. Ant­raip, nu­si­spjo­vę į ne­tvar­ką, la­bai ri­zi­kuo­ja­me sa­vo svei­ka­ta. Net ir toks ma­žas pa­da­ras kaip mu­sė ga­li mus su­sarg­din­ti in­fek­ci­nė­mis žar­ny­no li­go­mis. Per die­ną ji ga­li nu­skris­ti iki 7 ki­lo­met­rų ir ant sa­vo ko­jų per­neš­ti 6 mln. bak­te­ri­jų. Mik­ro­bai pla­ti­na­mi nu­tū­pus ant mais­to, in­dų, dra­bu­žių. Mais­to ins­pek­to­rių tei­gi­mu, už­ten­ka ir ne­di­de­lio jų kie­kio, kad žar­ny­ną už­pul­tų už­kra­tas.

At­kreip­ti į tai dė­me­sį tu­rė­tu­me ir ap­si­lan­kę to­kio­je pa­la­pi­nė­je, ir sa­vo na­muo­se. Kai į mais­tą tik ir tai­ko­si vi­so­kie ken­kė­jai, ne­ga­li­ma pa­lik­ti jo ne­už­deng­to, rei­kia lai­ky­ti šal­dy­tu­ve.

Taip pat pa­ta­ria­ma va­sa­rą ne­pirk­ti pre­ky­bos cen­truo­se pa­ga­min­tų miš­rai­nių su ma­jo­ne­zu, grie­ti­ne, pa­da­žais. Šie pro­duk­tai, anot spe­cia­lis­tų, – ge­riau­sia ter­pė dau­gin­tis sal­mo­ne­lėms.

Va­sa­ra – ves­tu­vių me­tas. Sta­tis­ti­kos de­par­ta­men­to duo­me­ni­mis, dau­giau­sia san­tuo­kų mū­sų ša­ly­je įre­gist­ruo­ja­ma bū­tent šil­tuo­ju me­tų lai­ku. Pe­rė­mus už­sie­nio pa­tir­tį ir įsi­tei­sė­jus iš­va­žiuo­ja­mo­sioms san­tuo­kos ce­re­mo­ni­joms pas mus, gra­žuo­lė va­sa­ra su­tei­kia ga­li­my­bę am­ži­ną mei­lę pri­siek­ti pa­sa­kiš­kai at­ro­dan­čio­je ap­lin­ko­je.

Skai­čiuo­ja­ma, jog kas­met Lie­tu­vo­je žie­dus su­mai­no per 20 tūkst. po­rų. Ve­dy­bų pla­na­vi­mo pa­slau­gų tei­kė­jai pa­ste­bi, jog daž­nai pa­gei­dau­ja­ma tuok­tis dva­ruo­se, gam­tos ap­sup­ty, ša­lia jū­ros. Pa­jū­ris ta­po mėgs­ta­ma šven­tės ren­gi­mo vie­ta ir uk­mer­giš­kiams.

Vis dau­giau lie­tu­vių ren­ka­si ves­tu­vių šven­tes eg­zo­tiš­kuo­se kraš­tuo­se. Be­si­tuo­kian­čių­jų marš­ru­tai, anot ke­lio­nių kon­sul­tan­tų, daž­niau­siai ve­da į Šri Lan­kos sa­lą In­di­jos van­de­ny­ne, Ba­lio sa­lą In­do­ne­zi­jo­je ar Mau­ri­ci­jų Af­ri­ko­je.

Ves­tu­vių ce­re­mo­ni­jas or­ga­ni­zuo­jan­čios įmo­nės siū­lo tuok­tis JAV, Ja­po­ni­jo­je, Is­lan­di­jo­je, Sei­še­liuo­se, Ku­bo­je, Ja­mai­ko­je, Mek­si­ko­je... Ne­gai­lin­tie­ji pi­ni­gų ga­li su­si­tuok­ti kel­tuo­se, jach­to­se, ant pa­sta­tų sto­gų.

Lie­tu­va va­di­na­ma vie­na iš ne­dau­ge­lio Eu­ro­pos Są­jun­gos ša­lių, ku­rio­je kas­met įre­gist­ruo­ja­mas re­kor­di­nis san­tuo­kų skai­čius. Dau­giau­sia san­tuo­kų dar su­da­ro­ma Mal­to­je, Len­ki­jo­je, Da­ni­jo­je, o ma­žiau­siai – Slo­vė­ni­jo­je, Bul­ga­ri­jo­je, Liuk­sem­bur­ge.

Ta­čiau mū­sų ša­lis taip pat pa­kliū­va į są­ra­šą tų vals­ty­bių, ku­rio­se spar­čiai dau­gė­ja ir sky­ry­bų. Eu­ro­pos Są­jun­go­je be Lie­tu­vos daug iš­tuo­kų ten­ka Bel­gi­jai, Če­ki­jai, Da­ni­jai, Por­tu­ga­li­jai, Suo­mi­jai, Es­ti­jai, Veng­ri­jai, Šve­di­jai. Re­čiau­siai žmo­nės ski­ria­si Slo­vė­ni­jo­je, Bul­ga­ri­jo­je, Ru­mu­ni­jo­je.

 {jcomments off}