Pastebima, jog elementarių higienos reikalavimų nepaiso ne tik vartotojai. Tvarkos ir švaros vis dar labai trūksta maitinimo paslaugas teikiančiose įstaigose, o kai kurie prekeiviai maisto produktais apie tai išvis neturi jokios nuovokos.
Savo palapinytėse įsikūrę prekiautojai žuvimi, mėsa ir pyragais gundo kalbomis apie šviežumą ir nepakartojamą skonį. Iš ten sklindantys rūkytų skumbrių ar neva kaime pas ūkininkus sudėtų kindziukų kvapai iš tiesų labai jau vilioja. Pirkėjų prie tokių palapinių šalia prekybos centrų ar įvairių švenčių metu niekada netrūksta. Ne visiems juk svarbu, kad tie skanėstai kepa saulėje, yra „gardinami“ dulkėmis, o jais vaišinasi dar ir atskridusios musės. Mat apie jokias uždangas, vitrinas ir tinkamas laikymo sąlygas čia nekalbama...
Jau vien žiūrint į kaitroje tirpstančius lašinius ar ištežusius kreminius pyragus darosi nebeskanu. Maisto ir veterinarijos tarnyba įspėja, kad apie pardavinėjimą tokiomis sąlygomis negali būti nė kalbos. Tačiau perspėjimai, tuo labiau – baudos, kai kurių gudručių nuo tokios neleistinos veiklos neatbaido.
Todėl tarnybos specialistai ragina gyventojus pačius būti sąmoningus ir visada informuoti juos apie tokius atvejus. Antraip, nusispjovę į netvarką, labai rizikuojame savo sveikata. Net ir toks mažas padaras kaip musė gali mus susargdinti infekcinėmis žarnyno ligomis. Per dieną ji gali nuskristi iki 7 kilometrų ir ant savo kojų pernešti 6 mln. bakterijų. Mikrobai platinami nutūpus ant maisto, indų, drabužių. Maisto inspektorių teigimu, užtenka ir nedidelio jų kiekio, kad žarnyną užpultų užkratas.
Atkreipti į tai dėmesį turėtume ir apsilankę tokioje palapinėje, ir savo namuose. Kai į maistą tik ir taikosi visokie kenkėjai, negalima palikti jo neuždengto, reikia laikyti šaldytuve.
Taip pat patariama vasarą nepirkti prekybos centruose pagamintų mišrainių su majonezu, grietine, padažais. Šie produktai, anot specialistų, – geriausia terpė daugintis salmonelėms.
Vasara – vestuvių metas. Statistikos departamento duomenimis, daugiausia santuokų mūsų šalyje įregistruojama būtent šiltuoju metų laiku. Perėmus užsienio patirtį ir įsiteisėjus išvažiuojamosioms santuokos ceremonijoms pas mus, gražuolė vasara suteikia galimybę amžiną meilę prisiekti pasakiškai atrodančioje aplinkoje.
Skaičiuojama, jog kasmet Lietuvoje žiedus sumaino per 20 tūkst. porų. Vedybų planavimo paslaugų teikėjai pastebi, jog dažnai pageidaujama tuoktis dvaruose, gamtos apsupty, šalia jūros. Pajūris tapo mėgstama šventės rengimo vieta ir ukmergiškiams.
Vis daugiau lietuvių renkasi vestuvių šventes egzotiškuose kraštuose. Besituokiančiųjų maršrutai, anot kelionių konsultantų, dažniausiai veda į Šri Lankos salą Indijos vandenyne, Balio salą Indonezijoje ar Mauricijų Afrikoje.
Vestuvių ceremonijas organizuojančios įmonės siūlo tuoktis JAV, Japonijoje, Islandijoje, Seišeliuose, Kuboje, Jamaikoje, Meksikoje... Negailintieji pinigų gali susituokti keltuose, jachtose, ant pastatų stogų.
Lietuva vadinama viena iš nedaugelio Europos Sąjungos šalių, kurioje kasmet įregistruojamas rekordinis santuokų skaičius. Daugiausia santuokų dar sudaroma Maltoje, Lenkijoje, Danijoje, o mažiausiai – Slovėnijoje, Bulgarijoje, Liuksemburge.
Tačiau mūsų šalis taip pat pakliūva į sąrašą tų valstybių, kuriose sparčiai daugėja ir skyrybų. Europos Sąjungoje be Lietuvos daug ištuokų tenka Belgijai, Čekijai, Danijai, Portugalijai, Suomijai, Estijai, Vengrijai, Švedijai. Rečiausiai žmonės skiriasi Slovėnijoje, Bulgarijoje, Rumunijoje.
{jcomments off}