Kom­pos­to ga­my­ba Uk­mer­gės dum­blo ap­do­ro­ji­mo įren­gi­niuo­se vyks­ta nuo ko­vo, bet jau nuo ru­dens pra­dė­tos kaup­ti ga­my­bai bū­ti­nos bios­kai­džios at­lie­kos. Jos va­di­na­mos struk­tū­ri­ne me­džia­ga ir nau­do­ja­mos mai­šant kar­tu su nuo­te­kų dum­blu, ku­ris at­ve­ža­mas iš Uk­mer­gės van­de­nų va­ly­mo įren­gi­nių.

UAB „Uk­mer­gės van­de­nys“ dum­blo ap­do­ro­ji­mo ir va­ly­mo įren­gi­nių meist­ras Gri­go­ri­jus Mal­ča­no­vas sa­ko, kad kom­pos­to aikš­te­lė įreng­ta, sie­kiant iš­spręs­ti ne­men­ką už­da­vi­nį – dum­blo nuo­te­kų tvar­ky­mas – di­de­lė pro­ble­ma ne tik mū­sų ša­ly­je, ją ke­lia ir vi­so pa­sau­lio ap­lin­ko­sau­gi­nin­kai.

Kom­pos­to ga­my­bo­je kaip struk­tū­ri­nė me­džia­ga tin­ka­mi nau­do­ti nu­ge­nė­tos me­džių ar krū­mų ša­kos, la­pai, pju­ve­nos, skied­ros, žo­lė, šiau­dai.

Kom­pos­ta­vi­mui įmo­nė įsi­gi­jo rei­ka­lin­gą įran­gą – me­die­nos ir ki­tų at­lie­kų smul­kin­tu­vą, var­ty­tu­vą, būg­ni­nį si­jo­tu­vą bei krau­tu­vą.

Pa­sto­gė­je iš dum­blo ir bios­kai­džių at­lie­kų for­muo­ja­mi kau­pai. Jie nuo­lat var­to­mi, pa­lai­kant op­ti­ma­lią tem­pe­ra­tū­rą ir drėg­mę. Taip kau­puo­se pra­de­da veis­tis mik­ro­or­ga­niz­mai, per 2–4 mė­ne­sius pa­ver­čian­tys mi­ši­nį į kom­pos­tą. Šis pro­duk­tas – tai į juo­dže­mį pa­na­šus mi­ši­nys, tin­ka­mas sau­giai nau­do­ti ap­lin­kos tvar­ky­mo dar­bams, dir­vo­že­mio struk­tū­ros ge­ri­ni­mui, trę­ši­mui.

Per mė­ne­sį į kom­pos­ta­vi­mo aikš­te­lę at­ga­be­na­ma 200 to­nų nuo­te­kų dum­blo. Jam kom­pos­tuo­ti su­nau­do­ta apie 240 to­nų bios­kai­džių at­lie­kų.

Dum­blo kom­pos­ta­vi­mo aikš­te­lė po prie­dan­ga – nau­jas ob­jek­tas ša­ly­je. Ke­lios sa­vi­val­dy­bės jas įsi­ren­gu­sios ne­se­niai ir dar ne­tu­ri pa­tir­ties. Il­ges­nį lai­ką dum­blą kom­pos­tuo­ja tik Vil­niaus sa­vi­val­dy­bė, ta­čiau ji šį rei­ka­lą yra pa­ti­kė­ju­si pri­va­ti­nin­kams. O šie, anot G. Mal­ča­no­vo, ne­sku­ba la­bai at­vi­rau­ti.

Pa­gal re­ko­men­da­ci­jas struk­tū­ri­nės me­džia­gos ir dum­blas į ben­drą „ka­ti­lą“ dedami vie­no­do­mis da­li­mis. Ta­čiau G. Mal­ča­no­vas sa­ko, kad pa­tir­tis by­lo­ja – struk­tū­ri­nių me­džia­gų tu­ri bū­ti de­da­ma per­pus dau­giau. Prie­šin­gu at­ve­ju gau­na­mas per skys­tos kon­sis­ten­ci­jos kom­pos­tas.

Mo­kes­tis už pri­sta­ty­tas „ža­li­ą­sias“ nė­ra nu­ma­ty­tas, tad iš kur jų gau­ti – di­de­lis aikš­te­lės šei­mi­nin­kų gal­vos skaus­mas.

Nors iki Ko­pūs­tė­lių nuo mies­to ne­ma­žas at­stu­mas, G. Mal­ča­no­vas vi­lia­si iš­si­lai­ky­ti re­mian­tis gy­ven­to­jų są­mo­nin­gu. Uk­mer­giš­kius jis ra­gi­na nu­ge­nė­tas ša­kas, pju­ve­nas, nu­pjau­tą ar dar­žuo­se iš­ra­vė­tą žo­lę, ve­lė­ną, pe­le­nus, la­pus bei ki­tus ap­lin­kos tvar­ky­mo me­tu su­si­da­ran­čius pro­duk­tus at­vež­ti į dum­blo ap­do­ro­ji­mo aikš­te­lę.

Ke­li­nin­kai, ko­mu­na­li­nin­kai, ūki­nin­kai, pri­sta­tę di­de­lius kie­kius bios­kai­džių at­lie­kų, ga­lės ne­mo­ka­mai gau­ti ko­ky­biš­ko kom­pos­to.

G. Mal­ča­no­vas pri­pa­žįs­ta, kad kuo to­liau, tuo ža­lių­jų at­lie­kų sty­giaus pro­ble­ma iš­kils ašt­riu kam­pu. Me­die­nos ap­dir­bė­jai ne taip leng­vai da­li­na ga­my­bos pro­ce­se at­si­ran­dan­čias at­lie­kas – juk jas per­ka  bio­ka­ti­li­nės.

„Miš­kuo­se pū­va dau­gy­bė po me­džių kir­ti­mo li­ku­sių ša­kų, kel­mų. Ta­čiau ir urė­di­jos miš­ki­nin­kai, ir pri­va­čių miš­kų sa­vi­nin­kai pa­gei­dau­ja, kad už jų pri­sta­ty­mą jiems bū­tų su­mo­ka­ma. O juk ga­lė­tu­me, tu­rė­da­mi ati­tin­ka­mas prie­mo­nes, at­si­vež­ti ir pa­tys“, – ne­abe­jo­ja pa­šne­ko­vas.

Tad svars­to­ma ir apie spe­cia­lios tech­ni­kos, ku­ria ga­lė­tų pa­tys su­si­rink­ti ir at­si­vež­ti struk­tū­ri­nių me­džia­gų, įsi­gi­ji­mą.

UAB „Uk­mer­gės van­de­nys“ di­rek­to­rius Ri­mas Ar­lins­kas  ti­ki­na, kad įmo­nė ne­tu­ri di­de­lių iliu­zi­jų, kad iš šios aikš­te­lės gaus kaž­ko­kių žen­klių pa­pil­do­mų lė­šų. Juk ne tuo tiks­lu ji bu­vo ir sta­ty­ta. Pir­miau­sia ke­lia­mi už­da­vi­niai – kuo eko­lo­giš­kiau per­dirb­ti va­ly­mo įren­gi­niuo­se be­si­kau­pian­tį nuo­te­kų dum­blą.

„Gam­to­sau­gi­nin­kai ne­be­lei­džia be uti­li­za­vi­mo vež­ti dum­blą į lau­kus – tu­ri­me iki ga­lo jį su­do­ro­ti, kad ne­lik­tų kenks­min­gų me­džia­gų“, – sa­ko jis.

„Pro­jek­te bu­vo nu­ma­ty­ta, kad vie­ną to­ną dum­blo ap­do­ro­ti kai­nuos 95 li­tus. Jau da­bar ma­to­me, kad į šią kai­ną tik­rai ne­tilp­si­me. Kiek tiks­liai kai­nuos, bus ma­ty­ti api­ben­dri­nus ke­lių mė­ne­sių iš­lai­das“, – aiš­ki­na R. Ar­lins­kas.

Jis pri­pa­žįs­ta, kad dėl pail­gė­ju­sio dum­blo ap­do­ro­ji­mo pro­ce­so pa­di­dė­ja ir są­nau­dos. Dėl to ga­li pa­di­dė­ti ir įmo­nės tei­kia­mų pa­slau­gų kai­na – už nuo­te­kų tvar­ky­mą gy­ven­to­jai mo­kės dau­giau.

Dėl ža­lių­jų at­lie­kų pri­sta­ty­mo gy­ven­to­jai ir įmo­nės ra­gi­na­mi kreip­tis tel. 8 600 67379, 8 686 90658 ar­ba 63135.