Žvi­go­nių kai­me gy­ve­nan­ti M. Či­bu­rie­nė už­au­gi­no tris vai­kus – dvy­nes duk­te­ris ir sū­nų. Vi­si trys da­bar jau pa­tys pen­si­nin­kai. Dukros gy­ve­na Vil­niu­je, o sūnus – Širvintose. Jie yra su­da­rę griež­tą gra­fi­ką ir kiek­vie­ną mė­ne­sį pa­si­keis­da­mi pa­ei­liui at­vyks­ta pa­gy­ven­ti į Žvi­go­nis. Vie­na mo­čiu­tė su­si­tvar­ky­ti ne­pa­jėg­tų, bet pas ku­rią nors duk­rą ar sū­nų kraus­ty­tis kol kas at­si­sa­ko. Jai bran­giau­si sa­vi na­mai. Sa­vo vy­rą mo­te­ris pa­lai­do­jo prieš 25-erius me­tus.

Se­no­lė pa­sa­ko­jo prieš­ka­riu dir­bus siu­vė­ja. Siu­vu­si dra­bu­žius dva­ri­nin­kėms ir net gra­fie­nėms. Jos klien­te bu­vu­si net Krikš­tė­nų dva­ro sa­vi­nin­kė. Po­nios ją la­bai gerb­da­vu­sios ir so­din­da­vu­sios už vie­no sta­lo. Mo­te­ris ge­rai iš­ma­nė aukš­tuo­me­nės eti­ke­tą, pa­ti iki pat se­nat­vės mė­go puoš­tis ir dė­vė­ti skry­bė­lai­tes.

Iš nuo­trau­kų ma­ty­ti, kad Mi­ka­li­na bu­vo tik­ra gra­žuo­lė, tą tvir­ti­na ir jos vai­kai.

Lie­tu­vą oku­pa­vus so­vie­tams M. Či­bu­rie­nės vy­ras bu­vo su­im­tas už po­li­ti­nę veik­lą ir iš­trem­tas. Po Sta­li­no mir­ties ka­li­nio žmo­na su sū­nu­mi bu­vo nu­vy­ku­si į Ka­ra­gan­dos sri­tį su­si­tik­ti su vy­ru. Sū­nus tuo­met pir­mą kar­tą pa­ma­tė tė­tį. Ten vi­si pra­gy­ve­no dve­jus me­tus, o pas­kui grį­žo į Lie­tu­vą.

Se­no­lės vai­kai tvir­ti­na, kad ma­ma jo­kio­mis sun­kio­mis li­go­mis ne­sir­gu­si, tie­sa, vi­sai ne­se­niai gu­lė­jo li­go­ni­nė­je, su­stip­rė­jo ir bu­vo iš­ra­šy­ta na­mo.

Ju­bi­lia­tės pa­svei­kin­ti į Žvi­go­nis ko­vo 8-ąją at­vy­ko ra­jo­no va­do­vai, sa­vi­val­dy­bės So­cia­li­nės pa­ra­mos sky­riaus, SODROS dar­buo­to­jai, Krikš­tė­nų ben­druo­me­nės at­sto­vai, se­niū­ni­jos dar­buo­to­jai.

Pa­sak Pi­vo­ni­jos se­niū­no Ar­vy­do Grad­kaus­ko, M. Či­bu­rie­nė – vie­nin­te­lė pas­ta­rą­jį de­šimt­me­tį to­kio gra­žaus ju­bi­lie­jaus su­lau­ku­si jų se­niū­ni­jos gy­ven­to­ja. Da­bar pa­ti vy­riau­sia se­niū­ni­jo­je – de­vy­nias­de­šim­ties dar ne­su­lau­ku­si mo­čiu­tė.