Kovoje dėl algų – ir grasinimai, ir gedulas

Bu­vę ben­dro­vės „Izo­ba­ra“ dar­buo­to­jai pra­ra­do vi­sas vil­tis at­gau­ti ne­su­mo­kė­tą už­dar­bį. Mies­to gat­ves tvar­kan­čios mo­te­rys sa­ko ne­be­tu­rin­čios už ką pra­gy­ven­ti ir klimps­tan­čios į sko­las. Penk­ta­die­nį prie „Izo­ba­ros“ jos sa­vo pi­ni­gus... „pa­lai­do­jo“.

 

Vai­do­tė ŠANTARIENĖ

 

Ge­di­mi­no Ne­mu­nai­čio nuotr. Daug sykių bandžiusios atgauti savo pinigus, buvusios „Izo­ba­ros“  darbuotojos ir šį kartą liko be nieko.

Nuo ru­dens gat­vių šva­ri­ni­mo pa­slau­gas pra­dė­jus teik­ti įmo­nei „Uk­mer­gės pa­slau­ga“, į ją per­ėjo ir „Izo­ba­ros“ dar­buo­to­jos. Ta­čiau tuo jų at­ly­gi­ni­mų is­to­ri­ja ne­si­bai­gė.

Mo­te­rys pa­sa­ko­jo ne­pa­vy­dė­ti­no­je pa­dė­ty­je bu­vu­sios ko­ne pus­me­tį. Ži­no­ju­sios apie pras­tą įmo­nės fi­nan­si­nę si­tu­a­ci­ją, ta­čiau rei­ka­lai esą dar la­biau pa­blo­gė­jo, pa­si­kei­tus jos šei­mi­nin­kams.

„Nors pi­ni­gų ir ta­da trū­ko, se­nes­ni sa­vi­nin­kai vis tiek mo­kė­da­vo, bu­vo ga­li­ma žmo­niš­kai su­si­tar­ti. O po nau­jų me­tų, ga­li­ma sa­ky­ti, sa­vo at­ly­gi­ni­mų vi­sai ne­be­ma­tėm. Se­niū­ni­ja pi­ni­gus ben­dro­vei lai­ku per­ves­da­vo, bet ji su mu­mis neat­si­skai­ty­da­vo. Po ke­tu­rias­de­šimt, šim­tą, du šim­tus li­tų per mė­ne­sį pa­tru­pin­da­vo...“ – lie­jo nuos­kau­das dar­buo­to­jos.

 

09-11-3_straipsnio_2_nuotr

To­kiu bū­du gat­vių tvar­ky­to­jos pa­lai­do­jo vil­tį at­gau­ti sa­vo už­dirb­tus pi­ni­gus.


Sa­vo bė­das iš­sa­kė sa­vi­val­dy­bės va­do­vams, krei­pė­si į dar­bo ins­pek­ci­ją, ku­ri „Izo­ba­ro­je“ nu­sta­tė Dar­bo ko­dek­so pa­žei­di­mų dėl dar­bo už­mo­kes­čio mo­kė­ji­mo tvar­kos. Pra­dė­ju­s ieš­ko­ti pa­gal­bos, ne­sle­pia su­lau­ku­sios pri­mi­ni­mų ne­lip­ti aukš­čiau gal­vos, ant­raip ga­li tek­ti gai­lė­tis vi­są gy­ve­ni­mą...

Pa­si­kei­tus mies­to tvark­da­riams, at­si­ra­do ga­li­my­bė pa­keis­ti dar­bo­vie­tę. Mo­te­rys sa­ko iš­ėji­mo iš dar­bo pa­reiš­ki­muo­se no­rė­ju­sios ak­cen­tuo­ti dar­buo­to­jų at­žvil­giu pa­da­ry­tus pa­žei­di­mus. Ta­čiau joms bu­vo pa­sa­ky­ta, kad ši­taip nie­kas ne­bus for­mi­na­ma. Be­li­ko su­tik­ti iš­ei­ti sa­vo no­ru.

Penk­ta­die­nį vi­dur­die­nį į „Izo­ba­rą“ bu­vu­sios dar­buo­to­jos ne­be pir­mą kar­tą su­si­rin­ko rei­ka­lau­ti ne­su­mo­kė­tų al­gų bei pa­žy­mų apie su­si­da­riu­sias sko­las. Pi­ni­gų tei­gia visai ne­ga­vu­sios už tris mė­ne­sius – bir­že­lį, lie­pą, rug­pjū­tį, taip pat ne­su­mo­kė­ti atos­to­gi­niai už per­nai ir šiuos me­tus.

„Gir­dė­jom apie įmo­nės sko­las, areš­tuo­tas są­skai­tas. Bet mums ža­dė­jo pi­ni­gus ati­duo­ti iki rug­sė­jo 1 die­nos – nuo ta­da čia ne­be­dir­bam. Sa­kė – su­mo­kė­sim, tik iš­ei­kit sa­vo no­ru... Bū­tų šim­tas li­tų – ir tai gai­la, o mū­sų – vie­nuo­li­ka, ir kiek­vie­nai sko­lin­gi maž­daug 3000 li­tų“, – pik­ti­no­si jos.

Guo­dė­si ne­be­iš­ma­nan­čios, kaip iš­si­lai­ky­ti, su­mo­kė­ti mo­kes­čius ir grą­žin­ti sko­las: „Kiek kar­tų pra­šėm sa­vo pi­ni­gų, bet jie ki­še­nes ver­čia – nė­ra... O mes – tur­tin­giau­sios? Ko­dėl da­bar tas al­gas tu­rim pa­do­va­not?“

Mo­te­rys tą­dien no­rė­ju­sios dar sy­kį pa­si­kal­bė­ti su bu­vu­siais va­do­vais. Ta­čiau „Izo­ba­ros“ sek­re­to­rė jas in­for­ma­vo, jog vi­si iš­vy­kę į Vil­nių.

Jos sa­ko nebe­si­ste­bin­čios, kad ir vėl nie­ko ne­pe­šė: „At­ei­sim pir­ma­die­nį – ir ta­da nie­ko ne­bus. Jau n kar­tų ėjom, ir nieks ne­pa­si­ro­do. Kam mus kaip šu­nis vai­ky­ti? Ne­duo­da nei pi­ni­gų, nei pa­žy­mų – tai be­vil­tiš­ka...“

Nu­jaus­da­mos to­kią sa­vo vi­zi­to baig­tį, at­si­ne­šė gė­lių krep­še­lį, ku­rį vė­liau pa­sta­tė ša­lia įmo­nės pa­sta­to ir už­de­gė žva­ke­les. Ši­taip sa­ko pa­lai­do­ju­sios sa­vo už­dirb­tus pi­ni­gus, ku­riems pa­lin­kė­jo il­sė­tis ra­my­bė­je... „Da­bar ei­sim už­pirk­ti mi­šių, o pas­kui – ge­du­lin­gi pie­tūs...“ – liūd­nai juo­ka­vo mo­te­rys.

Jų ma­ny­mu, iš­bris­ti iš šios ak­la­vie­tės ga­li pa­dė­ti tik teis­mas.

Pa­pra­šy­tas pa­ko­men­tuo­ti esa­mą si­tu­a­ci­ją ir tai, ar bu­vu­sios dar­buo­to­jos dar ga­li ti­kė­tis at­gau­ti at­ly­gi­ni­mus, „Izo­ba­ros“ ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­rius Gvi­das Grin­kas ne­bu­vo kal­bus. Sa­kė tu­rįs kar­čios pa­tir­ties dėl ben­dra­vi­mo su žur­na­lis­tais, to­dėl dar penk­ta­die­nį pa­ža­dė­jo pa­teik­ti at­sa­ky­mą su są­ly­ga, kad nė vie­nas žo­dis ne­bus iš­krai­py­tas.

Ta­čiau sa­vo pa­ža­do ben­dro­vės ad­mi­nist­ra­ci­jos va­do­vas ne­iš­pil­dė. Pir­ma­die­nį ry­te jis bu­vo ap­skri­tai ne­pa­sie­kia­mas.

Griežtai draudžiama "Ukmergės žinių" paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse be sutikimo. Gavus leidimą būtina įdėti aktyvią "Ukmergės žinių" nuorodą ir nurodyti kaip šaltinį.
Įvertinkite šį įrašą
(0 balsai)

Pridėti komentarą

ukzinios.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, nesusijusius su tema, įstatymus pažeidžiančius, reklaminius, skatinančius smurtą komentarus. Už komentarus atsako juos parašę skaitytojai. Kurstant smurtą, rasinę, tautinę, religinę bei kitokio pobūdžio neapykantą ar kitaip pažeidžiant LR įstatymus, galite sulaukti atitinkamų tarnybų dėmesio.


Optima 13 Picerijos salės nuoma

Draugai

Ukmerges kulturos puslapiai

gpm 2011 n 135

Lietuvos valstybe

ukvm

vilkmerge

UKC logo 115x63

Voruta

Tauragės laikraštis

KuoSkiriasi.lt

baidariu aukstaitija

Interneto dienraštis Bernardinai

Vilkmerge

lrytas

delfi

logo srtrf-300x170

Į viršų