Į fil­mo prem­je­rą kul­tū­ros cen­tre uk­mer­giš­kius pa­kvie­tė pats re­ži­sie­rius. Su­si­ti­ki­me su žiū­ro­vais jis pa­sa­ko­jo lan­ky­mo­si ka­lė­ji­me, ka­li­nių gy­ve­ni­mo ir po­kal­bių su jais de­ta­les.

„Nu­li­nio lai­ko zo­na“ – de­šim­ties me­tų au­to­riaus dar­bo re­zul­ta­tas. Fil­me ban­do­ma ieš­ko­ti at­sa­ky­mų, ką jau­čia nu­teis­tie­ji iki gy­vos gal­vos, ko­kia jų mo­ra­lė da­bar, ar ga­li­ma pa­keis­ti to­kį žmo­gų. Ban­do­ma iš­si­aiš­kin­ti, ką jie iš­gy­ve­na erd­vė­je, ku­rio­je lai­kas su­sto­jęs, o gy­ve­ni­mas ne­be­ten­ka pra­smės.

Fil­me apie sa­ve pa­sa­ko­ja trys vy­rai – nu­si­kal­tė­liai, ku­riems skir­ta sa­vo die­nas už ge­le­ži­nių gro­tų, ankš­to­se vie­nu­tė­se, leis­ti lig pat mir­ties. Jie at­vi­rai kal­ba apie tai, ko­dėl ir kaip da­ry­da­vo nu­si­kal­ti­mus, kas vers­da­vo ši­taip elg­tis. Nu­teis­tų­jų biog­ra­fi­jo­se – krau­pūs įvy­kiai, to­kie kaip ku­ni­go nu­žu­dy­mas, už­muš­ta my­li­mo­ji ir ga­ba­lais su­ka­po­tas jos kū­nas...

Vie­nas jų pri­si­pa­žįs­ta ka­lė­ji­muo­se pra­lei­dęs pu­sę sa­vo gy­ve­ni­mo. Nu­li­nio lai­ko zo­no­je eg­zis­tuo­jan­tie­ji ne­dve­jo­ja: tai, ko jie la­biau­siai trokš­ta, yra mir­ties baus­mė. Ka­li­nių lū­po­mis kal­ba ir ki­ta žiau­ri tie­sa – jei iš­ei­tų į lais­vę, elg­tų­si ly­giai taip pat.

Kur­da­mas fil­mą, A. Ju­zė­nas iš­klau­sė ge­ro­kai dau­giau ka­lin­čių­jų iš­pa­žin­čių. „Nu­si­kal­tė­liai – mū­sų ben­druo­me­nės da­lis. Man bu­vo įdo­mu, ko­kia jų da­bar mo­ra­lė“, – sa­kė jis. Ne­sle­pia ben­drau­da­mas su nu­teis­tai­siais pa­ty­ręs įvai­riau­sių jaus­mų. Dau­gu­ma ste­bi­na nuo­šir­du­mu. Ta­čiau šne­kė­jo­si ir su to­kiais, ku­rių el­ge­sys ne­prog­no­zuo­ja­mas, to­dėl kal­bin­ti te­ko ste­bint bū­riui pri­žiū­rė­to­jų.

Su­si­ti­ki­mo da­ly­vius re­ži­sie­rius pa­kvie­tė pa­svars­ty­ti ir apie nu­si­kals­ta­mo el­ge­sio prie­žas­tis, ki­tų veiks­nių įta­ką. „Kai ku­rie jų gal nė­ra nu­si­kal­tė­liai, bet da­rė nu­si­kal­ti­mus, pa­veik­ti blo­gų jė­gų, ap­sės­ti“, – sa­kė jis. Pri­si­pa­ži­no, jog fil­muo­jant ne­iš­si­vers­ta ir be eg­zor­ciz­mo se­an­so. Tie­sa – slap­to, nes prieš tai dėl to ki­lus skan­da­lui, ka­lė­ji­mo va­do­vy­bė bu­vo už­drau­du­si čia lan­ky­tis.

Po­lin­kį žu­dy­ti, anot A. Ju­zė­no, iš da­lies pa­aiš­ki­na ame­ri­kie­čių moks­li­nin­kų ty­ri­mai. Prieš­ta­rin­gai ver­ti­na­mų ty­ri­mų re­zul­ta­tai pa­tvir­ti­no, jog tai net­gi ga­li bū­ti pa­vel­di­ma.

Re­ži­sie­rius taip pat da­li­jo­si įspū­džiais apie ka­lė­ji­mo bui­tį, nu­teis­tų­jų gy­ve­ni­mo są­ly­gas. Pa­sa­ko­jo ne­pra­lei­dęs pro­gos ka­lė­ji­mo val­gyk­lo­je pa­val­gy­ti kar­tu su ka­li­niais. „Anks­čiau eks­kur­si­jas į ka­lė­ji­mą ir mo­kyk­los ga­lė­da­vo už­si­sa­ky­ti. Ta­čiau per de­šimt me­tų vis­kas la­bai pa­si­kei­tė. Da­bar tai – ne­pri­ei­na­ma zo­na“, – tei­gia au­to­rius.